Kauno apygardos teismo sprendimas, 2-845-230/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-19
Bylos Nr.: 2-845-230/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00663-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Nijolia Indreikienė
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, E. S., V. Š., L. G., M. N.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-845-230/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00663-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.11; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, E. S., V. Š., L. G., M. N. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymų ir sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. K. patikslintame ieškinyje teismo prašo: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. VPĮ-4-(14.7.126E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto tvirtinimo“; 2) panaikinti atsakovės NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 7SK-2603-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 3) panaikinti atsakovės NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. VPĮ-5-(14.7.126E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto tvirtinimo“; 4) panaikinti atsakovės NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 7SK-2635-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 5) panaikinti atsakovės NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 7SK-2676-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 6) panaikinti atsakovės NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 7SK-2691-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 7) panaikinti atsakovės NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 1P-414-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“; 8) panaikinti atsakovės NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 1 P-424-(l. 17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“; 9) panaikinti atsakovės NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. lP-467-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jam ir tretiesiems asmenims E. S., V. Š., L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 žemės sklypai: 1) 10,6756 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 1); 2) 0,6524 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2); 3) 1,2358 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 4); 4) 0,4833 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 5). Taip pat ieškovui bei tretiesiems asmenims L. G., E. S., V. Š. ir M. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas – 1,0485 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 3). Kauno rajono savivaldybėje, siekiant plėsti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritoriją, 2019 metais buvo pradėti rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai, projekto organizatorius Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, projekto rengėjas UAB „Kelprojektas“. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros eigoje ieškovas gavo UAB „Kelprojektas“ pranešimus, kuriais buvo informuotas apie paženklintus formuojamus performuojant Sklypus 2-5 naujus sklypus. Taip pat UAB „Kelprojektas“ su šiais raštais pateikė rengiamo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto ištrauką su pažymėtais sklypais bei nurodomu laiku ženklinant ieškovui priklausančius žemės sklypus, iš kurios matyti, kaip yra planuojama formuoti visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus. Dėl Sklypo 5 projektavimo, iš Sklypo 5 atidalijant visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypo dalį (pagal projektą indeksas 4-2) ir ieškovui nuosavybės teise paliekant sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu 4-1, ieškovas pretenzijų neturi ir ginčo dėl Sklypo 5 dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nėra. Tačiau išnagrinėjus dokumentus, pagal kuriuos pradėta Sklypų 1-4 dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir planuojamas Sklypų 2-4 pertvarkymas atskiriant visuomenės poreikiams reikalingas dalis, matyti, kad visuomenės poreikiams paimama didžioji kiekvieno iš Sklypų 1-4 dalis (beveik visas sklypas), t. y. visa centrinė kiekvieno sklypo dalis, o ieškovui paliekamos visuomenės poreikiams neimamos Sklypų 1-4 dalys, išsidėsčiusios siaura juosta, kai kur vos 0,73 m pločio, palei gatvę arba įsiterpusios tarp paimamo sklypo ir kito privataus sklypo, kas objektyviai tiek daro tokių paliekamų sklypo dalių naudojimą pagal paskirtį negalimu, tiek prieštarauja ir teisės aktams. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 7SK-2603-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pertvarkė žemės sklypą (Sklypas l) padalinimo būdu į 2 nekilnojamuosius daiktus, kurių projektiniai Nr. 7-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovui paliekamo žemės sklypo (nepaimamo visuomenės poreikiams) sklypo 7-1 plotas yra 0,2361 ha, o po padalijimo ieškovui liekanti šio žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje tėra 0,0394 ha. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 7SK-2635-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pertvarkė žemės sklypą (Sklypas 3) padalinimo būdu į 3 nekilnojamuosius daiktus, kurių projektiniai Nr. 5-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 5-3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovui paliekamų žemės sklypų (nepaimamų visuomenės poreikiams) sklypo 5-2 plotas yra 0,1443 ha, po padalijimo ieškovui liekanti šio žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje tėra 0,0241 ha, o sklypo 5-1 plotas yra 0,5108 ha, po padalijimo ieškovui liekanti šio žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 0,0851 ha. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 7SK-2673-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pertvarkė žemės sklypą (Sklypas 2) padalinimo būdu į 4 nekilnojamuosius daiktus, kurių projektiniai Nr. 2-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2-3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2-4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovui paliekamų žemės sklypų (nepaimamų visuomenės poreikiams) sklypo 2-1 plotas yra 0,0319 ha, po padalijimo ieškovui liekanti šio žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje tėra 0,0053 ha, sklypo 2-2 plotas yra 0,0309 ha, po padalijimo ieškovui liekanti šio žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje tėra 0,0052 ha, sklypo 2-3 plotas yra 0,0714 ha, po padalijimo ieškovui liekanti šio žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje tėra 0,0119 ha. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 7SK-2691-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pertvarkė žemės sklypą (Sklypas 5) padalinimo būdu į 3 nekilnojamuosius daiktus, kurių projektiniai Nr. 3-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3-3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovui paliekamų žemės sklypų (nepaimamų visuomenės poreikiams) sklypo 3-1 plotas yra 0,4849 ha, po padalijimo ieškovui liekanti šio žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje tėra 0,0738 ha, o sklypo 3-2 plotas yra 0,1143 ha, o po padalijimo ieškovui liekanti šio žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 0,0191 ha. Pagal 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymais patvirtintų žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų sprendinius po Sklypų 1-4 padalijimo ieškovui ir kitiems bendraturčiams (tretiesiems asmenims) paliekamos sklypų dalys neracionalių ribų, netaisyklingos konfigūracijos siauros juostos ir neaiškios formos įsiterpę plotai, liekantys po visuomenės poreikiui reikalingų plotų atskyrimo, kai kur ieškovui liekančios nuosavybės teisės dalys tėra pusės aro ploto.

Ieškovas taip pat nurodo, kad jeigu detaliajame plane būtų numatyta ne tik visuomenės poreikiams reikalinga teritorija, t. y. konkreti vieta ir plotas, reikalingi konkrečiam visuomenės objektui (Kauno LEZ teritorijai plėsti), bet ir būtų įtvirtinti sprendiniai dėl Sklypų 1-4 padalijimo –suprojektuoti visuomenės poreikiams reikalingi žemės sklypai ir žemės sklypai, likę atlikus paėmimo procedūrą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas net nebūtų rengiamas, tam turėjo būti rengiami žemės sklypų planai. Būtent ši aplinkybė, kad ginčo atveju buvo rengiamas žemės paėmimo projektas, o ne žemės sklypo planas, ir patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens nenuoseklumą ir neteisingą teisės normų taikymą, kadangi detaliajame plane nėra suprojektuoti žemės sklypai, todėl ir nereikia keisti jokių detaliojo plano sprendinių, t. y. nereikia keisti ribų, kurių detaliajame plane nėra. Detaliajame plane yra identifikuota visuomenės poreikiams reikalinga teritorija (konkreti vieta ir plotas). Šių detaliojo plano sprendinių neginčijame ir su jais sutinkame. Sklypų 1-4 dalys – neracionalių ribų, netaisyklingos konfigūracijos siauros juostos ir neaiškios formos įsiterpę plotai, liekantys po visuomenės poreikiui reikalingų plotų atskyrimo, turi būti paimti visuomenės poreikiams ne dėl to, kad dėl savo savybių (konkrečios vietos ir ploto) būtini visuomenės reikmėms, bet dėl to, kad pagal savo savybes lieka netinkami naudoti bet kokiai veiklai. O tai reiškia, kad šie plotai ir neturėjo ir neturi būti detaliajame plane pažymėti, kaip reikalingi konkrečiam visuomenės poreikiui, bet jie taip pat yra paimami visuomenės poreikiams vykdant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (toliau – Taisyklės), 34.3 punkto reikalavimus, juolab, kad ginčo atveju to reikalauja patys žemės sklypų savininkai. Atitinkamai, panaikinus atsakovės 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymus, kaip išvestiniai naikintini ir atsakovės 2020 m. lapkričio 25 d., 2020 m. lapkričio 30 d., 2020 m. gruodžio 2 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimai dėl žemės sklypų pertvarkymo, kadangi šiais sprendimais žemės sklypai pertvarkomi pagal neteisėtais 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymais patvirtintų projektų sprendinius. Taip pat panaikintini atsakovės NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymai dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje).

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad suformuoti žemės sklypai yra racionalaus dydžio, be to, suformuotose sklypuose nėra nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių. NŽT direktorius suformavus ginčo žemės sklypus priėmė įsakymus dėl ginčo žemės sklypų paėmimo tik tose dalyse, kiek numato Kauno LEZ detalusis planas, kadangi paimti didesnį plotą žemės sklypų visuomenės poreikiams, nei numatyta Kauno LEZ detaliajame plane, prieštarautų teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Paimtų žemės sklypų plotas ir atitinkamos paimamos dalys paskaičiuotos atsižvelgiant į Kauno LEZ ribas, kurios nustatytos Kauno LEZ detaliuoju planu, kuriuo buvo nustatytos tikslios Kauno LEZ teritorijos ribos (t. y. konkreti vieta ir plotas, kuriame turi būti įgyvendintas Kauno LEZ projektas). Ieškovo žemės sklypų paimamos dalys patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kauno LEZ teritoriją, o nepaimamos dalys yra už Kauno LEZ ribos. Todėl paimti visuomenės poreikiams žemę, esančią už Kauno LEZ ribų, kaip pageidauja ieškovas, nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad ieškovas galėtų reikšti reikalavimą tik dėl žemės sklypų dalių, kurie priklauso jam nuosavybės teise, tačiau ne dėl žemės sklypų, priklausančių kitiems bendrasavininkams. Ieškovas neginčija NŽT sprendimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pradžios, tačiau reiškia reikalavimus dėl išvestinių teisės aktų, t. y. dėl įsakymų, kuriais tvirtinami žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai, ir dėl sprendimų pertvarkyti žemės sklypus padalijimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo. Tačiau Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“ (toliau – Detalusis planas), kurį rengiant ir tvirtinant Ekonomikos ir inovacijų ministerija neturėjo jokio pagrindo planuoti paimti visuomenės poreikiams didesnę teritoriją nei buvo būtina, todėl atitinkamai ir negalėjo inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal kitokį planą (Detalusis planas yra galiojantis ir nėra ginčijamas). Ieškovo argumentai, kad ginčo atveju reikėjo rengti ne žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, o žemės sklypo planą, kadangi Detaliojo plano sprendinių jis neginčija, yra nepagrįsti, nes projektas gali būti rengiamas, kai paimamas visas žemės sklypas, o tokio sprendimo nebuvo galima padaryti ir tokio pobūdžio sprendimas yra ne teismo kompetencijos ribose. Ieškovas nurodo, kad jam paliekamos žemės sklypų dalys negalės būti racionaliai naudojamos dėl ploto, ribų, konfigūracijos ir išsidėstymo, bet jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius, nepateikia, todėl neįrodo, kad likusios žemės sklypų dalys negalės būti naudojamos ir žemės sklypams padaryta žala, pavyzdžiui, kad žemės sklypai negalės būti perleisti ar pan.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno LEZ atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad, nesant visuomenės poreikio, nėra teisinio pagrindo paimti ieškovo nurodytas žemės sklypų nepaimamas dalis, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žemės įstatyme numatyta, kad žemė gali būti paimta išimtiniais atvejais tik visuomenės poreikiams. Kauno LEZ plotas yra įtvirtintas Kauno LEZ įstatymu, o teritorija – konkrečiai apibrėžta Vyriausybės nutarimu. Visuomenės poreikis dėl žemės paėmimo egzistuoja tik konkrečiose Kauno LEZ teritorijos ribose, todėl NŽT neturi teisės priimti administracinių aktų, susijusių su žemės paėmimu už zonos ribų. Nesant visuomenės poreikio, neegzistuoja ir joks kitas teisinis pagrindas paimti ieškovo nurodytas žemės sklypų nepaimamas dalis (likusias po žemės sklypų padalinimo). Ieškovas nepagrįstai savo reikalavimus grindžia Taisyklių 34.3 punktu, reglamentuojančiu kitus teisinius santykius. Ieškovo teiginiai dėl žemės sklypų nepaimamų dalių neracionalumo, negalėjimo naudoti pagal paskirtį ir pan. yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi jie nėra pagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovui A. K. ir tretiesiems asmenims E. S., V. Š., L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 žemės sklypai: 1) 10,6756 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Sklypas 1); 2) 0,6524 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Sklypas 2); 3) 1,2358 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Sklypas 4) 4) 0,4833 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Sklypas 5). Ieškovui ir tretiesiems asmenims L. G., E. S., V. Š. ir M. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso 1,0485 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 3). Siekiant išplėsti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritoriją 2019 m. pradėti rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai, kurių organizatorius – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, o rengėjas – UAB „Kelprojektas“.

NŽT Kauno skyrius 2019 m. balandžio 14 d. raštu Nr. SVP-64-(14.7.123) pranešė ieškovui apie Sklypo 1 dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią. Kartu su šiuo raštu pateikė NŽT direktoriaus 2019 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 1P-116-(1.17E.) nuorašą ir žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams savininkų sąrašą. 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. SVP-101-(14.7.123) NŽT Kauno skyrius informavo ieškovą apie Sklypų 2-5 dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią. Kartu su raštu pateikė NŽT direktoriaus 2019 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1P-122-)1.17 E.) nuorašą ir žemės savininkų sąrašą.

NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymais Nr. 7VPĮ-4-(14.7.126 E.) ir Nr. 7VPĮ-5-(14.7.126 E.) buvo patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti projektas (t. 1 b. l. 17-26).

NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 7SK-2603-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pertvarkė žemės sklypą (Sklypas 1), padalijant jį į 2 nekilnojamuosius daiktus, kurių projektiniai Nr. 7-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad pertvarkyto žemės sklypo (projektinis Nr. 7-1) plotas 0,2361 ha, o ieškovui tenkanti sklypo dalis yra 0,0394 ha (t. 1 b. l. 27-28).

NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 7SK-2635-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pertvarkė žemės sklypą (Sklypas 4), padalijant jį į 3 nekilnojamuosius daiktus, kurių projektiniai Nr. 5-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 5-3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad pertvarkyto žemės sklypo (projektinis Nr. 5-1) plotas 0,5108 ha, o ieškovui tenkanti sklypo dalis yra 0,0851 ha, žemės sklypo (projektinis Nr. 5-2) plotas 0,1443 ha, o ieškovui tenkanti sklypo dalis yra 0,0241 ha, žemės sklypo (projektinis Nr. 5-3) plotas 0,5807 ha, o ieškovui tenkanti sklypo dalis yra 0,0967 ha (t. 1 b. l. 29-30).

NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 7SK-2676-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pertvarkė žemės sklypą (Sklypas 2), padalijant jį į 4 nekilnojamuosius daiktus, kurių projektiniai Nr. 2-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2-3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2-4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad pertvarkyto žemės sklypo (projektinis Nr. 2-1) plotas 0,0319 ha, o ieškovui tenkanti sklypo dalis yra 0,0053 ha, žemės sklypo (projektinis Nr. 2-2) plotas 0,0309 ha, o ieškovui tenkanti sklypo dalis yra 0,0052 ha, žemės sklypo (projektinis Nr. 2-3) plotas 0,0714 ha, o ieškovui tenkanti sklypo dalis yra 0,0119 ha (t. 1 b. l. 31-32).

NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 7SK-2691-(14.7.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingo visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pertvarkė žemės sklypą (Sklypas 3), padalijant jį į 3 nekilnojamuosius daiktus, kurių projektiniai Nr. 3-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3-3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad pertvarkyto žemės sklypo (projektinis Nr. 3-1) plotas 0,4849 ha, o ieškovui tenkanti sklypo dalis yra 0,0738 ha, žemės sklypo (projektinis Nr. 3-2) plotas 0,1143 ha, o ieškovui tenkanti sklypo dalis yra 0,0191 ha, žemės sklypo (projektinis Nr. 3-3) plotas 0,4493 ha, o ieškovui tenkanti sklypo dalis yra 0,0685 ha (t. 1 b. l. 33-34).

NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1P-414-(1-17 E.) paimta visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) 10,4395 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 17399/104395 dalis, kurią nuosavybės teise valdo A. K. (t. 1 b. l. 64-65).

NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1P-424-(1-17 E.) paimta visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) 0,5807 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 967/5807 dalis, kurią nuosavybės teise valdo A. K. (t. 1 b. l. 66-67).

NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1P-467-(1-17 E.) paimta visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma 0,5182 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 864/5182 dalis ir 0,4493 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 685/4493 dalis (t. 1 b. l. 68-69).

Ieškovas A. K. neginčija jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiui – Kauno LEZ teritorijai plėsti, tačiau siekia, jog visuomenės poreikiams būtų paimtos ir likusios ieškovui bei tretiesiems asmenims priklausančios žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į Vyriausybės nutarimu patvirtintą Kauno LEZ teritoriją. Ieškovas pagrindiniu argumentu, kuriuo ginčija atsakovės NŽT įsakymų ir sprendimų dėl žemės sklypų pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto tvirtinimo ir žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo aplinkybę, kad visuomenės poreikiams paimama didžioji kiekvieno iš sklypų dalis (beveik visas sklypas), t. y. visa centrinė kiekvieno sklypo dalis, o ieškovui paliekamos visuomenės poreikiams neimamos sklypų dalys, išsidėsčiusios siaura juosta, kai kur vos 0,73 m pločio, palei gatvę arba įsiterpusios tarp paimamo sklypo ir kito privataus sklypo, kas objektyviai tiek daro tokių paliekamų sklypo dalių naudojimą pagal paskirtį negalimu, tiek prieštarauja teisės aktams.

Ginčui aktualiu laikotarpiu žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinius santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ (pakeistas 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 464), Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“, pakeistu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ pakeitimo“, patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės (toliau – Taisyklės) ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama (1 dalis); nuosavybės teises saugo įstatymai (2 dalis); nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (3 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ribojant nuosavybės teises, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama įstatymo pagrindu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir/arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d.; 2003 m. kovo 4 d. nutarimus).

Atsakovė ginčijamus įsakymus ir sprendimus priėmė remdamasi tuo, kad žemės sklypai yra Kauno LEZ teritorijoje ir jų paėmimas būtinas minėtos Kauno LEZ veiklai, todėl bylai, be kita ko, reikšmingos LEZ steigimą ir funkcionavimą reguliuojančios teisės normos.

Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu (toliau – ir Kauno LEZ įstatymas) buvo įsteigta Kauno laisvoji ekonominė zona. Kauno LEZ įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad zonos įsteigimo tikslas – nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti. Kauno LEZ įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad zonos teritorija užima 534 ha, o 4 straipsnyje numatyta, kad zonos teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to, Kauno LEZ įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad zonos teritorija ne aukciono būdu Civilinio kodekso, Žemės įstatymo bei šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka išnuomojama zonos valdymo bendrovei (pasibaigus zonos veiklos laikotarpiui – jos teisių ir pareigų perėmėjai) 99 metams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“, vadovaudamasi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (numatančiu, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė), Kauno LEZ pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, turinčiu valstybinę svarbą ir esantį svarbiu visuomenės poreikiams. 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnio nuostatas, patvirtino Kauno LEZ teritorijos ribas, be kita ko, Karmėlavos kadastrinės vietovės (Kauno rajonas) 458,6999 hektaro teritorijos ir Kauno LEZ teritorijai priskiriamą Kruonio kadastrinėje vietovėje Kaišiadorių rajone 75,3001 hektaro plotą, (1 priedas) su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Kauno LEZ – tai įstatymų leidėjo nustatyto ploto ir apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijos dalis, kurioje nustatytas specialus teisinis reguliavimas, ši faktinė aplinkybė leidžia lengvai identifikuoti visos aptariamos teritorijos ir joje esančių sklypų bei vykdomos veiklos konkretų bendrumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2007/2011; 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-500/2013), laisvosios ekonominės zonos poreikiams paimamas privatus žemės sklypas yra orientuotas į ateitį, nustatant paimtam sklypui mokestines, teisines ir kitas lengvatas bei tam tikrus valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo apribojimus (žr., pvz., 2013 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas laisvųjų ekonominių zonų kūrimą ir veikimą traktuoja kaip tam tikrą visai visuomenei reikšmingų socialinių ir ekonominių tikslų (konkrečiai, investicijų pritraukimo, mokslinės-techninės pažangos skatinimo, naujų darbų vietų kūrimo) siekimo priemonę, pati laisvoji ekonominė zona (taip pat ir Kauno LEZ) kaip vientisas projektas, kaip visuma traktuojama kaip valstybei reikšmingas ekonominis projektas. Būtent dėl šios priežasties zonos teritorija nustatoma Vyriausybės nutarimu, joje taikomos specifinės organizacinės/ valdymo priemonės, nustatomas specifinis teisinis režimas.

Kiek tai susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, reikšmingos Žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatos. Šios Žemės įstatymo nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo ir Kauno LEZ įstatymo nuostatomis. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti. Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu.

Kauno rajono savivaldybės taryba 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino Kauno LEZ detalųjį planą (toliau – Detalusis planas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl šio detaliojo plano teisinės reikšmės žemės paėmimo visuomenės poreikiams procese, 2015 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015 pažymėjo, kad vienas iš Kauno LEZ detaliojo planavimo tikslų – apibrėžti žemės plotus, paimamus visuomenės poreikiams, t. y. juo apibrėžiama konkreti teritorija, priskirta Kauno LEZ. Taigi Detaliojo plano sprendiniai tiesiogiai apibrėžia Kauno LEZ teritoriją, tuo pačiu apibrėžia ir konkrečius žemės sklypus (ar jų dalis), kurie gali būti paimami visuomenės poreikiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“, įgyvendindama Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnio nuostatas, patvirtino Kauno LEZ teritorijos, užimančios 534 ha plotą, ribas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo pakeitimo“ pakeitė minėtą Vyriausybės nutarimą Nr. 580, nustatė naujas Kauno LEZ ribas pagal iš dalies (75,3001 ha) sumažinamą tuo metu buvusios Kauno LEZ teritorijos Karmėlavos kadastrinėje vietovėje Kauno rajone plotą (sumažinus – 458,6999 ha) ir Kauno LEZ teritorijai priskiriamą Kruonio kadastrinėje vietovėje Kaišiadorių rajone 75,3001 ha plotą, nekeičiant Kauno LEZ užimamos teritorijos – 534 ha, įtvirtintos Kauno LEZ įstatyme.

Žemesnės instancijos teismas

Taisyklių 34.3 punkte numatyta, kad jeigu visuomenės poreikiams turi būti paimamas ne visas žemės sklypas ir jame esantys statiniai ir (ar) įrenginiai, o tik dalis nurodyto nekilnojamojo turto, tas nekilnojamasis turtas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems asmenims ir neįmanoma atskirti bendraturčiams priklausančio turto dalių vienos nuo kitos nepadarius šiam turtui žalos, visuomenės poreikiams turi būti paimamas visas žemės sklypas ir jame esantys statiniai ir (ar) įrenginiai (jeigu žemės sklypas užstatytas).

Ieškovas A. K. ieškinį iš esmės grindžia argumentu, kad remiantis Taisyklių 34.3 punktu visuomenės poreikiams turėjo būti paimti žemės sklypai viso ploto, t. y. didesnio ploto, negu jis yra patvirtintas Detaliuoju planu ir būtina visuomenės poreikiams įgyvendinti.

Pažymėtina, kad atsakovė NŽT, būdama viešojo administravimo subjektu, veikia teisės aktų jai nustatytos kompetencijos ribose ir vykdo jai priskirtas funkcijas. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra sudėtinga, kompleksinė, susidedanti iš įvairių veiksmų ir etapų. NŽT vadovui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šios procedūros metu rengiami žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba planai, atliekami paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastriniai matavimai bei vertinimai, savininkams siūloma sudaryti sutartis dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir atliekami kiti žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyti veiksmai (Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalis, 48 straipsnis, Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, Žemės paėmimo taisyklių 16-25 punktai ir pan.). Tik atlikus minėtus veiksmus, NŽT vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalis bei Žemės paėmimo taisyklių 28 punktas). Todėl Žemės įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog NŽT vadovo sprendimu žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais pagal teritorijų planavimo dokumentus, tenkinant viešąjį interesą, o šiuo atveju viešajam interesui tenkinti, t. y. tam, kad būtų tiesiogiai įgyvendinamas Kauno LEZ įstatymas, reikalinga tik žemė, esanti Detaliuoju planu nustatytos ir Vyriausybės nutarimu Nr. 1515 patvirtintos Kauno LEZ teritorijos ribose. Kadangi NŽT, pradėdama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, yra griežtai apribota Žemės įstatymo, ji nagrinėjamu atveju turi teisę spręsti tik dėl tų žemės sklypų dalių, kurios patenka į Kauno LEZ teritoriją, nes, kaip jau minėta, būtent Kauno LEZ, kaip visuomeninės reikšmės ekonomikos objektas, sudaro pagrindą paimti žemę visuomenės poreikiams. Jeigu žemė ir (ar) jos dalis, kurią reikia paimti visuomenei svarbiam ekonomikos projektui įgyvendinti, nepatenka į tokio ekonomikos projekto ribas arba ji tam nėra reikalinga, tokia žemė ir (ar) jos dalis negali būti paimama visuomenės poreikiams, priešingu atveju būtų pažeistas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad ieškovo nuosavybė ribojama Kauno LEZ įstatyme numatytu pagrindu. Pažymėtina, kad šis įstatymas ne tik apibrėžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams konkrečius tikslus, bet ir nustato, kokio dydžio teritorija reikalinga numatomiems tikslams įgyvendinti bei įtvirtina, kad zonos ribas nustato Vyriausybė. Todėl sprendžiant dėl antrojo Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kriterijaus – galiojančio specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar detaliojo plano, neišvengiamai turi būti atsižvelgiama tiek į įstatymu nustatytą LEZ teritorijos plotą, tiek į Vyriausybės nutarimu Nr. 1515 nustatytas ribas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausanti žemė buvo paimta visuomenės poreikiams įgyvendinti Vyriausybės nutarimo ir atsakovės priimtų įsakymų bei sprendimų pagrindu. Ieškovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypų dalys, kurias ieškovas prašo paimti visuomenės poreikių įgyvendinimui, nepatenka į Kauno LEZ teritoriją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja ginčo teisinių santykių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pradėjimo tuo atveju, kai ieškovui priklausančios žemės sklypų dalys nepatenka į Vyriausybės nutarimu nustatytą Kauno LEZ teritoriją. Atitinkamai nusprendus paimti iš ieškovo žemės sklypų dalis, kurios nepatenka į Kauno LEZ teritoriją, būtų pažeistas ne tik Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, bet ir Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos. Dar daugiau, akcentuotina ir tai, kad teisės aktais nesureglamentuota situacija, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija visuomenės poreikiams turėtų paimti didesnį žemės plotą, negu jo reikia valstybei Kauno LEZ teritorijai plėsti arba inicijuoti šiuo klausimu procesą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prašo paimti visuomenės poreikiams ne tik jam, bet ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias žemės sklypų dalis, tačiau tretieji asmenys jokių reikalavimų dėl skundžiamų atsakovės įsakymų/sprendimų panaikinimo, pretenzijų dėl likusių žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams nereiškia.

Ieškovo nurodomas Taisyklių 34.3 punktas šiuo atveju nėra aktualus, kadangi ieškovas ir tretieji asmenys iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams nebuvo nusistatę naudojimosi žemės sklypais tvarkos, o skundžiamais atsakovės sprendimais ieškovui ir tretiesiems asmenims priklausantys žemės sklypai pertvarkyti padalijimo būdu, suformuojant naujus žemės sklypus. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nebuvo įmanoma atskirti bendraturčiams priklausančio turto dalių vienos nuo kitos nepadarius šiam turtui žalos, o atidalinti žemės sklypai negali būti naudojami kaip atskiri daiktai pagal nustatytą iki paėmimo visuomenės poreikiams pagrindinę jų paskirtį. Tuo tarpu ieškovo nurodomos aplinkybės, kad paliekamos žemės sklypų dalys negalės būti racionaliai naudojamos dėl ploto, ribų, konfigūracijos ir išsidėstymo, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl atsakovės NŽT įsakymų/sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip jau minėta, NŽT, priimdama įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo, turi teisę spręsti tik dėl tų žemės sklypų dalių, kurios patenka į Kauno LEZ teritoriją (LVAT 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2444-492/2017), o nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo nurodytos valstybės poreikiams nepaimamos žemės sklypų dalys nepatenka į Kauno LEZ teritoriją,

Ieškovas, nesutikdamas su jam paliktomis (visuomenės poreikiams neplanuojamomis paimti), jo nuomone, neracionalaus dydžio žemės sklypų dalimis, kelia ginčą dėl Kauno LEZ teritorijos ribų, kurias pagal Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 4 straipsnį, nustato Vyriausybė. Šiuo atveju Kauno LEZ teritorijos ribos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 (su vėlesniais pakeitimais), o ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo pradėtos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros tų žemės sklypų dalių, kurios nepatenka į minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintas Kauno LEZ teritorijos ribas.

Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę, taip pat žemės savininkui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Taigi, Žemės įstatymas įpareigoja žemės savininkui už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę atlyginti teisingai. Teisingo atlyginimo pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Teisingo atlyginimo principas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.67 straipsnyje, be kita ko, numatančiame, kad valstybei paimti daiktą iš savininko visuomenės poreikiams leidžiama tik įstatymo numatytais atvejais ir tvarka teisingai atlyginant. Taigi, žemės savininkas, manantis, kad jam nėra teisingai atlyginama, turi galimybę įrodinėti visus savo nuostolius, patirtus dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Atitinkamai, sprendžiant dėl to, koks atlyginimas būtų teisingas, turi būti atsižvelgta į visus su tuo susijusius savininko praradimus dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, jei tokie praradimai iš tikrųjų būtų nustatyti.

Taigi, atsižvelgiant į Žemės įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, kuriuo įtvirtintas kompensavimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę mechanizmas, pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras vykdančios institucijos (taip pat ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu priimtų sprendimų teisminę kontrolę vykdantys teismai), atsižvelgdamos į visas turinčias reikšmės aplinkybes, be kita ko, į konkrečius savininkams paliekamos žemės sklypų ploto dydžius, jų panaudojimo galimybę, turi teisę priimti sprendimą dėl atlyginimo savininkui už visuomenės poreikiams paimamą jo žemės sklypą (jo dalį) ir taip užtikrinti žemės savininkų konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT65-A-S60/2020).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime nurodė, kad paimti nuosavybę galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai nebūtų patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tik tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo nurodytų žemės sklypų atvejais būtina paimti visuomenės poreikiams bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalis. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Vyriausybės nutarimu yra ribojama ieškovo nuosavybės teisė ar pažeidžiamas proporcingumo principas, nes Vyriausybė, nustatydama Kauno LEZ teritorijos ribas, nepažeidė jokių teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų dėl konkrečios apimties žemės sklypų, taip pat individualiais požymiais apibūdintų žemės sklypų (ne)įtraukimo į Kauno LEZ teritoriją, o Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas užtikrina ieškovo teisę gauti visų jo patirtų nuostolių, atsiradusių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, atlyginimą. Iš to seka, kad nėra teisinio pagrindo paimti didesnį žemės plotą, nei jo objektyviai reikia visuomenės poreikiams įgyvendinti. Siekiant visuomenės poreikiams paimti ieškovui priklausančias sklypų dalis, nepatenkančias į Kauno LEZ teritoriją, turėtų būti vykdoma atskira procedūra, vertinant visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą pagal kitus Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, tačiau tai nėra šios bylos ginčo dalykas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybei iš ieškovo priteisiamos 30,45 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,45 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Nijolia Indreikienė