- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-08
- Bylos Nr.
- e1-1676-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10215-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- T. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. T. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent – jis 2023 m. kovo 21 d., apie 22.00 val. prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame bendrojo naudojimo koridoriuje, daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo žmona V. M.-T. metu, panaudodamas fizinį smurtą prieš ją, tai yra savo dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai V. M.-T. į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas žaizdą kairio antakio srityje, kuri įvardinta specialisto išvadoje 2023 m. kovo 27 d. Nr. G 918/2023(01) kaip kirstinė, poodinė kraujosruvą kairės akies vokuose, taip tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. M.-T. sveikatą.
Tokiais savo veiksmais T. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. T. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2022 m. pradžios pažįsta savo žmoną V. ir nuo 2023 m. vasario 17 d. jie yra susituokę. Kiekvienas iš jų turi savo butą, bet dažniausiai jie gyvena žmonos bute. 2023 m. kovo 20 d. jie buvo pas jį bute, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, žmona išėjo nakvoti į savo butą. 2023 m. kovo 21 d. jis laukė savo žmonos, tačiau ji nepasirodė. Apie 22.00 val. jis priėjo prie žmonos buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir paskambino jai. Žmona išėjo iš buto ir tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis labai supyko ir savo dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į veidą. Po to jis išėjo namo. Toks konfliktas, t. y., kai jis panaudojo fizinį smurtą savo žmonos V. M.-T. atžvilgiu, įvyko pirmą kartą. Jis labai gailisi, kad sumušė savo žmoną, pasižada ateityje jokio smurto savo žmonos atžvilgiu nenaudoti. Labai gailisi dėl minėto įvykio (el. b. l. 116–118).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta V. M.-T. parodė, kad su savo vyru T. T. susituokė 2023 m. vasario 17 d. ir iki šiol gyvena atskirai. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su savo dukra, o vyras gyvena adresu (duomenys neskelbtini). T. T. alkoholinius gėrimus vartoja saikiai, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Jis yra pavydus, dėl to periodiškai įvykdavo žodiniai konfliktai, tačiau smurto niekada nenaudodavo. 2023 m. kovo 21 d., apie 22.00 val., kai ji grįžo namo, T. T. ją pasitiko bendrojo naudojimo koridoriuje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ji pastebėjo, kad vyras yra išgėręs alkoholio. T. T. agresyviai nusiteikęs pakeltu tonu pradėjo jai reikšti pretenzijas dėl bendrų dalykų, ji pasakė, kad jai viskas nusibodo ir ji nori skyrybų. Žodinio konflikto metu T. T. vieną kartą trenkė kumščiu jai į veidą (dešinį antakį) ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Dėl savo vyro tokio elgesio paskambino iš pranešė policijos pareigūnams. T. T. išsigando ir pabėgo. Dėl smūgio patyrė antakio sužalojimą, greitoji medicinos pagalbos brigada ją pristatė į Santariškių kliniką, kur jai suteikė pirmąją pagalbą ir susiuvo antakį. Apklausiama papildomai nukentėjusioji V. M.-T. parodė, kad po įvykio dėl sveikatos būklės komplikacijos neturi, jaučiasi neblogai. Nors ji fiziškai nukentėjo dėl to, kad vyras T. T. minėtu laiku žodinio konflikto metu ją sumušė, tačiau ji civilinio ieškinio atsisako, nes T. T. pretenzijų neturi, įvyko metu vyras jai negrasino. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti šalims susitaikius, nes ji T. T. atleido, o jis atsiprašė. Taip pat ji sutinka, jeigu ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 41–44, 61– 63).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyresniosios specialistės I. Ž. 2023 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad nukentėjusiajai V. M.-T. ties antakiu užfiksuota kraujuojanti žaizda, taip pat nukentėjusioji patyrusi akivaizdžią baimę (el. b. l. 1–4).
2023 m. kovo 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) aukšto koridorius (el. b. l. 12–14, 26–29).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 918/2023 (01) konstatuota, kad, remiantis V. M.-T. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jai nustatyta žaizda kairio antakio srityje, kuri įvardinta kaip kirstinė, poodine kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, neatmetama, kad kumščiu, ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. kovo 21 d. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama V. M.-T. ranka. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio daikto individualius požumius, neužsifiksavo (el. b. l. 108–109).
2023 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos dėl aptariamo įvykio. Failo „PSS-20230321-221304UTC+0200“ įrašo trukmė yra 00:23:54 val., pradėtas nuo 22:13:04 val. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai užėjo į butą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) aukšte. Nukentėjusioji V. M.-T. paaiškino pareigūnams, kad jos vyras T. T. jai labai stipriai sudavė kumščiu į veidą. Jis pasakė: „Trenkė iš kumščiu čia“ (past. parodė savo ranka veide į tą vietą, kur įtariamasis T. T. jai sudavė smūgį, t. y. veido kairėje pusėje). Tai pat nukentėjusioji V. M.-T. pasakė, kad vyras T. T. jai pasakė: „Noriu su tavim pašnekėti“, o ji jam atsakė: „Atnešk maistą“, jis jos paklausė: „Tu grįši pas mane?“, tada ji jam atsakė: „Aš į skyrybas paduosiu.“ Įtariamasis T. T. jai „trenkė iš kumščiu čia. Jis yra mano vyras. Trenkė dėl to, kad pasakiau, kad negrįšiu, pasakiau dėl skyrybos, jisai pavydi.“ Ant nukentėjusiosios V. M.-T. veido matosi kairio antakio žaizda, kuri kraujuoja. Atvyko medikai, ją apžiūrėjo ir nusprendė pristatyti į ligoninę dėl minėtos žaizdos (el. b. l. 110–112).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad T. T. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Anksčiau nurodyti ir baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. T. žodinio konflikto su savo sutuoktine metu, panaudodamas fizinį smurtą prieš ją, tai yra savo dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai V. M.-T. į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas žaizdą kairio antakio srityje, kuri įvardinta specialisto išvadoje kaip kirstinė, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, taip tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. M.-T. sveikatą. Jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kuris dalyje dėl smurtinių veiksmų visiškai sutampa su nukentėjusiosios V. M.-T. parodymais, kuri paaiškino, kad žodinio konflikto metu T. T. vieną kartą trenkė kumščiu jai į veidą (dešinį antakį) ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Tokias nukentėjusiosios V. M.-T. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji nurodė analogiškas aplinkybes apie sutuoktinio panaudotą fizinį smurtą, be kita ko, nurodyta, kad ant nukentėjusiosios veido matėsi kairio antakio žaizda, kuri kraujavo. Taip pat kaltinamojo kaltę kartu patvirtina 2023 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės. Sugretinus šias aplinkybes su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 918/2023 (01) konstatuotais duomenimis apie V. M.-T. nustatytą žaizdą kairio antakio srityje, kuri įvardinta kaip kirstinė, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, darytina pagrįsta išvada, kad T. T. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajai V. M.-T. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis T. T. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir padarė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia, o dėl jo atliktų veiksmų kilo pavojingi padariniai – nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais laikomi, be kita ko, kartu su tuo asmeniu gyvenantis asmens sutuoktinis. Iš anksčiau aptartų kaltinamojo T. T. ir nukentėjusiosios V. M.-T. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo T. T. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. T. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme, bei dydžiu (el. b. l. 178–179).
Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. balandžio 25 d. nukentėjusiajai V. M.-T. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta. Be kita ko, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė sutinkanti su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 186–187).
Dėl skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę T. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
T. T. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nusikalstama veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. T.. Kaltinamasis dirba (el. b. l. 83–85), baustas administracine tvarka, tačiau visos paskirtos baudos sumokėtos (el. b. l. 86–89), neteistas (el. b. l. 79–82). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, T. T. nėra linkęs nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, padaryta veika daugiau atsitiktinio pobūdžio.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokuroro pasiūlyta 1 metų laisvės apribojimo bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigojimus: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), bei tęsti darbą, o netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), tęsti darbą, o netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Kaltinamajam T. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 97–100) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); tęsti darbą, o netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. T. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); tęsti darbą, o netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
T. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, esantį byloje, palikti saugoti byloje.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalis).
3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.