- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-64-560/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04192-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki atsakovo gyvenamosios vietos buities tyrimo akto pateikimo, iki duomenų apie atsakovo sveikatos būklę gavimo (susijusių su atsakovą ištikusia koma, komos sukeltomis pasekmėmis, priežastimis, dabartine atsakovo sveikatos būkle) ir įvertinimo sustabdyti 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 5.3.1. punkto vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo motyvuojamas aplinkybėmis, kad nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. atsakovas G. K. su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą penktadienį iš jos gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. Šis bendravimo tvarkos punktas neatitinka mažametės dukros interesų, nes šiai dienai yra nežinoma, kur atsakovas žada bendrauti su dukra su nakvyne, nes, kaip pats teigia, neturi gyvenamosios vietos, gyvena mašinoje ir t.t., t. y. vaikas negali būti paimamas bendravimui nežinant atsakovo gyvenimo sąlygų, ar jos atitinka mažamečio vaiko interesus, ar yra saugios, jos nėra tirtos ir išaiškintos atsakovo gyvenamosios vietos buities sąlygos. Taip pat būtina informacija, dėl kokių priežasčių jauną darbingą atsakovą ištiko koma (ar tikrai atsakovas leidosi steroidus, galimai – narkotines medžiagas), ar atsakovas yra pajėgus dėl savo sveikatos būklės savarankiškai pasirūpinti mažamete dukra.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašo ieškovės prašymą atmesti. Nurodė, kad 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-670-1184/2023 buvo patvirtinta jo ir ieškovės A. K. 2023 m. kovo 15 d. taikos sutartis, kuria tai pat buvo nustatyta jo ir dukros G. K. bendravimo tvarka, pagal kurią laikotarpiu nuo dukros 2 metų ((duomenys neskelbtini).) iki dukrai sukaks trys metai (duomenys neskelbtini), jis turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val., o nuo (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės jis turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą penktadienį iš jos gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. Ieškovė, siekdama uždrausti jam su dukra bendrauti, nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis netinkamai rūpinasi dukra, kad jo ir dukros bendravimas kenkia dukrai. Visi ieškovės argumentai dėl netinkamos dukros priežiūros yra deklaratyvūs. Priešingai nei nurodyta ieškinyje, jis turi pastovią gyvenamąją vietą ir gyvena jo mamai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai ir nuogąstavimai, kad jis dėl savo sveikatos būklės neva tai negali bendrauti su dukra. Nėra ginčo, kad šių metų birželio mėnesį jis turėjo sveikatos problemų ir gulėjo ligoninėje, o priežastis, dėl ko sutriko jo sveikata, nebuvo nustatyta. Tačiau šiuo metu jis yra sveikas ir gali tinkamai pasirūpinti savo dukra. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad jam išėjus iš ligoninės, jis be problemų bendravo su dukra ir ja tinkamai rūpinosi. Dukra yra prie jo prisirišusi, jeigu būtų sustabdyta bendravimo su dukra tvarka, dukra nuo jo nutoltų ir būtų nutrauktas jų artimas ryšys. Jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o dukra gyvena (duomenys neskelbtini), ir jam pasiėmus dukrą jų kelionė į jo namus ir atgal į dukros namus užtrunka apie 3 val. Pripažįsta, kad tinkamo išlaikymo dukrai neteikė dėl sunkios finansinės padėties. Išlaikymo įsiskolinimą jis padengė ir laiku teikė dukrai išlaikymą.
4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė byloje išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad 2023 m. lapkričio 6 d. Skyriuje gautas policijos pranešimas apie galimą mažametės G. K., gimusios 2021 m. rugsėjo 29 d., teisių pažeidimą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 5 d. 22.14 val. skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis pavojų keliančiam asmeniui G. K., pavojų patiriantis asmuo – A. K.. Preliminariai įvertinus su ieškiniu pateiktus įrodymus matyti, kad ieškinys dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo yra galimai pagrįstas, sutiktina su ieškinyje nurodytais argumentais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Gyventojų registro - duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovas G. K. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos adreso, o Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis – nėra nurodęs ir faktinės savo gyvenamosios vietos adreso. Teismui pateiktos ieškovės susirašinėjimo su atsakovu SMS žinutės taip pat patvirtina, kad atsakovas vengia nurodyti adresą, kur jis gyvena ir bendrauja su savo dukra. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas su dukra bendrauja vaikui saugioje ir jo poreikius atitinkančioje aplinkoje, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo priėmimo sustabdė 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nustatytos atsakovo G. K. bendravimo su dukra G. K. tvarkos 5.3 punkto vykdymą, papildomai nustatė laikinąją atsakovo G. K. bendravimo su nepilnamete dukra G. K. tvarką nuo 2024 m. rugsėjo 30 d., numatančią, jog: 1. G. K. su dukra bendrauja sekmadienį nuo 9 val. iki 20 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 2. Jei G. K. neatvyksta nurodytu laiku bendravimui su dukra, jo bendravimas su dukra neperkeliamas ir nekompensuojamas; 3. Jei G. K. bendravimas su dukra negalimas dėl objektyvių priežasčių (vaiko liga), vaiko tėvui sudaromos sąlygos dukrą aplankyti jos gyvenamojoje ar gydymosi vietoje.
6. Teismas nurodė, kad santykiai tarp abiejų tėvų yra konfliktiški, tarp šalių kyla nesutarimai dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, abi šalys kaltina viena kitą nesilaikant teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Ieškovė nuogąstauja dėl vaiko saugumo vaikui liekant nakvoti pas tėvą, kurio gyvenamoji vieta, ieškovės teigimu, nėra žinoma, taip pat ieškovei galimai turint duomenų apie atsakovo piktnaudžiavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau šias ieškovės pateiktas aplinkybes bus galima pilnai įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Atsakovas nurodo, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą ir gyvena jo mamai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo tik 2024 m. rugsėjo 18 d. Atsakovas pateikė savo gyvenamosios vietos fotonuotraukas, kuriose užfiksuota vaikui skirta lovelė, rūbai ir t.t. Iš Skyriaus pateikto 2024 m. gegužės 10 d. pagalbos plano matyti, kad 2024 m. gegužės 10 d. atvejo vadybos posėdžio metu atsakovas nurodė neturintis pastovios gyvenamosios vietos, gyvena tai šen, tai ten, savo gyvenamosios vietos adresą nurodė savo mamos. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ieškinio pateikimo metu iš tikrųjų nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, anksčiau specialistams patvirtino, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos, o savo gyvenamosios vietos deklaravimu susirūpino tik ieškovei pasikreipus į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir likus dviem dienoms iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo.
7. Atsakovas prašo atidėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimą ir įpareigoti Skyrių įvertinti jo dukrai teikiamas gyvenimo sąlygas jo gyvenamojoje vietoje, tačiau teismas pažymėjo, kad išsamus gyvenamosios vietos buities sąlygų, atsakovo sveikatos būklės ar kitų aplinkybių vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės taikomos kaip išimtinės, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Teismas, atsižvelgdamas į valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą bei įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, atliktus veiksmus po ieškinio pateikimo (deklaravus savo gyvenamosios vietos adresą), vaiko amžių, taip pat neturint konkretesnių duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovas galimai gydėsi ligoninėje ir t.t., siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, sprendė, jog yra pagrindas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.
8. Visapusiškam vaiko vystymuisi nuolatinis bendravimas tiek su motina, tiek su tėvu yra būtinas, todėl reikalinga palaikyti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimą, stiprinti jų ryšį, užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos sistemingumą ir stabilumą. Sustabdžius nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 5.3. punkto vykdymą, kaip to prašo ieškovė, pasibaigus taikos sutarties 5.2 punktu nustatytam bendravimo tvarkos terminui ((duomenys neskelbtini)), būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai bendrauti su abiem savo tėvais, kadangi nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. nebeliktų jokios konkrečios nustatytos bendravimo tvarkos, o tai gali sukelti naujus šalių barnius dėl bendravimo ir matymosi su vaiku. Siekiant užtikrinti bendravimo tvarkos tęstinumą ir bei stabilumą teismas sprendė, jog stabdant nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 5.3 punkto vykdymą, tikslinga toliau nustatyti laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, kuri yra/būtų artima šiuo metu taikomai ir galiojančiai bendravimo tvarkai. Siekiant procese aiškumo ir apibrėžtumo, ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė tikslintina ir tuo aspektu, kad bendravimo su dukra tvarkos 5.3 punkto vykdymas stabdomas ne iki atsakovo gyvenamosios vietos buities tyrimo akto pateikimo, iki duomenų apie atsakovo sveikatos būklę gavimo ir įvertinimo, bet iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas G. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Šalies argumentai
10. Nurodė, kad teismas jam apribojo bendravimą su dukra todėl, kad jis tik 2024 m. rugsėjo mėnesį deklaravo savo gyvenamąją vietą ir kad 2024 m. birželio mėnesį gydėsi ligoninėje. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė prašymą skirti žodinį laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą bei nepagrįstai atmetė prašymą atidėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimą. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai peržengė ieškovės ieškinio reikalavimo ribas ir nepagrįstai sustabdė 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 5.3.1. punkto vykdymą ne iki to laiko iki atsakovo gyvenamosios vietos buities tyrimo akto pateikimo, iki duomenų apie mano sveikatos būklę gavimo ir įvertinimo, o iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dienos. Iš ieškinio ir prie jo pridėtų įrodymų yra visiškai akivaizdu, kad ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, grindžiamas baimėmis, apkalbomis ir neleistinais įrodymais. Nei teismas, nei ieškovė nėra kompetentingi įvertinti atsakovo sveikatos būklės – tą daro medicininį išsilavinimą turintys medikai. Duomenys, kurie galėtų įtakoti bendravimą su dukra, yra pateikti į bylą ir teismas privalėjo juos vertinti, o ne palaikyti neteisėtą ieškovės smalsumą. Gyvenamosios vietos nedeklaravimas nereiškia, kad asmuo neturi kur gyventi. Ieškovės siekis apriboti atsakovo bendravimą su dukra nėra susijęs su vaiko interesų apsaugojimu, o galimai siekiant atsakovą nubausti už tai, kad neturėdamas finansinės galimybės jis anksčiau tinkamai neteikė išlaikymo. Apribojus atsakovo ir dukros bendravimą jis negali tinkamai vykdyti savo kaip tėvo dukrai pareigų.
Atsiliepimas
11. Ieškovė A. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti.
12. Nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, susijusių su atsakovą ištikusia koma, komos sukeltomis pasekmėmis, priežastimis, dabartine atsakovo sveikatos būkle. Ieškovė ne kartą prašė atsakovą nurodyti savo gyvenamosios vietos, t. y. vietos, kurioje atsakovas bendrauja su dukra, adresą, tačiau atsakovas piktybiškai šių duomenų ieškovei nenurodė. Duomenų apie savo gyvenamąją vietą atsakovas taip pat nenurodė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Tik gavęs iš teismo procesinius dokumentus, atsakovas deklaravo savo gyvenamąją vietą, lygiai taip pat buvo pasielgęs ir bylos Nr. e2-670-1184/2023 nagrinėjimo metu, tačiau po bylos išnagrinėjimo iš karto išsiregistravo. Atsakovas pateikė nuotraukas, kurios neva turi patvirtinti, kad jis turi sąlygas bendrauti su dukra su nakvyne savo mamos gyvenamojoje vietoje, tačiau ieškovei yra žinoma, kad atsakovas su dukra pas mamą praktiškai nesilanko arba lankosi retai, realiai atsakovas, pasiėmęs dukrą bendravimui, laiką leidžia vis kitoje vietoje - pas savo draugę, pas pažįstamus, draugus. Atsakovas galimai piktnaudžiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. 2021 metų vasarą (ieškovė laukėsi dukros G.) atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kanapių auginimo. 2024 metų birželio 15 d. atsakovą ištiko koma (kaip nurodė atsakovo draugė, kad atsakovas leidosi steroidus, galimai - narkotines medžiagas).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
14. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia į bylą naujus įrodymus: Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju ieškovės į bylą teikiami papildomai dokumentai yra susiję su atskirajame skunde ir atsiliepime į jį dėstomais argumentais, jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teisėtumo patikrinimas.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
17. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
18. Šiaulių apylinkės teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiu vaiku - teismas sustabdė 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nustatytos atsakovo G. K. bendravimo su dukra G. K. tvarkos 5.3 punkto, kuriame numatyta, kad G. K. su dukra bendrauja buvimo Lietuvoje laikotarpiu kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą penktadienį iš jos gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val., vykdymą. Teismas papildomai nustatė laikinąją atsakovo G. K. bendravimo su nepilnamete dukra G. K. tvarką nuo 2024 m. rugsėjo 30 d., numatančią, jog: 1. G. K. su dukra bendrauja sekmadienį nuo 9 val. iki 20 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 2. Jei G. K. neatvyksta nurodytu laiku bendravimui su dukra, jo bendravimas su dukra neperkeliamas ir nekompensuojamas; 3. Jei G. K. bendravimas su dukra negalimas dėl objektyvių priežasčių (vaiko liga), vaiko tėvui sudaromos sąlygos dukrą aplankyti jos gyvenamojoje ar gydymosi vietoje.
19. Apeliantas atskiruoju skunde nesutinka su tokia laikina bendravimo tvarka, teigia, kad turi būti palikta galioti senoji bendravimo tvarka. Apeliacinės instancijos eismo vertinimu, būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką patvirtina byloje esantys įrodymai. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovei atsakovas atsisakė nurodyti savo gyvenamąją vietą (vietą, kurioje jis bendrauja su nepilnamečiu vaiku, kur nepilnametis vaikas nakvoja). Aplinkybę, kad atsakovas neturi gyvenamosios vietos jis nurodė ir vadybos posėdžio metu (nurodė, kad gyvena tai šen, tai ten). Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo jo motinai nuosavybės teise priklausančiame name tik ieškovei kreipusis į teismą, likus dviem dienos iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos taikymo nagrinėjimo, kas gali būti laikoma atsakovo gynybine pozicija byloje, todėl kol į bylą nėra pateiktas išvadą teikiančios institucijos atliktas atsakovo gyvenamosios vietos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimas, pats faktas, kad atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą nepatvirtina, kad ši gyvenamoji vieta yra pritaikyta ir saugi mažamečiam vaiku. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas, atitinkantis nepilnamečio vaiko interesus, kadangi nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas su dukra bendrauja vaikui saugioje ir jo poreikius atitinkančioje aplinkoje.
20. Atsakovo byloje nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, kur tiksliai jis gyvena, kokia yra jo sveikatos būklė ir panašiai teismo bus vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės taikomos kaip išimtinės, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad apribojus atsakovo ir dukros bendravimą jis negali tinkamai vykdyti savo kaip tėvo dukrai pareigų, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku nėra apribotas, priešingai - teismas nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri užtikrina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tęstinumą ir stabilumą. Nustatyta laikina bendravimo tvarka yra panaši į anksčiau buvusią, prie kurios tiek atsakovas, tiek mažametis vaikas yra pripratę, todėl ji užtikrina tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir atsakovo interesus.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog ši pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra tik laikina ir bus taikoma iki teismas išnagrinės bylą iš esmės ir byloje priims sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra pakankama laikinai sureguliuoti abiejų šalių bendravimą su nepilnamečiu vaiku iki kol teisme bus išnagrinėta ši byla. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą. Teismas nustato laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas vaiko bendravimas su abiem tėvais, tačiau ne iš esmės išsprendžia šalių ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra pagrįsta, teisinga, atsitinkanti nepilnamečio vaiko interesus.
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo G. K. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.