Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2023-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-118-1095/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-23
Bylos Nr.
1-118-1095/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13981-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
M. P.
Nukentėjusysis
M. P., E. R.
Advokatai
Audrius Leonavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-118-1095/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13981-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 23 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,kaltinamajam M. P.,nukentėjusiojo M. P. atstovei pagal įstatymą I. R.,nukentėjusiosios E. R. atstovei pagal įstatymą D. R.,nukentėjusiųjų M. P. ir E. R. įgaliotam atstovui advokatui Audriui Leonavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini) (dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio1 ir 3 dalis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2022 m. balandžio 23 d. apie 04.30 val. (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, smurtavo prieš savo sugyventinės seserį – nepilnametę E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį E. R. į veido kairę pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. R. fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, netiesiogine tyčia – suvokdamas, kad dėl jo veiksmų – kėsinimosi suduoti smūgį savo sugyventinei I. R., laikančiai ant rankų kūdikį, kurio galva yra ties sugyventinės veidu, gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (sužalotas kūdikis), sąmoningai leido minėtiems padariniams atsirasti, t. y. rankos delnu smūgiuodamas prie balkono durų stovinčiai savo sugyventinei I. R. į veidą, jai pasisukus į kairę pusę ir atsitraukus norint išvengti smūgio, sudavė vieną smūgį ant sugyventinės rankų laikytam savo kūdikio amžiaus sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, minėto smūgio sudavimu sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė viršutinės lūpos sumušimą – sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį mažamečio nukentėjusiojo M. P. sveikatą.

Kaltinamasis M. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl buvusio girtumo ir praėjusio laiko nelabai pamena įvykio aplinkybes, bet pamena, kad viskas vyko praeitais metais, tikslios datos nepamena, buvo naktis, valandos nepamena, konfliktas vyko svetainėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tą naktį namuose buvo E. R., M. P., I. R. ir K., bet ji buvo kitame kambaryje ir miegojo. Grįžęs namo atsisėdo ant lovos, užsnūdo, tada I. R. pakėlė jį, norėjo nurengti striukę, liepė eiti miegoti ir prasidėjo tarp jų žodinis konfliktas, nes jam liepė eiti miegoti, apsistumdė su ja. Taip gavosi, kad E. gynė savo sesę konflikto metu ir pataikė jai į veidą. Kai E. sudavė, neprisimena paties smūgio, bet kai paleido iš areštinės, buvo susitikęs su E., tai ji sakė, kad jis buvo girtas, atsisėdo, I. norėjo nurengti striukę, sakė eiti miegoti, gal jis nenorėjo eiti miegoti, sakė, kad jis tapo agresyvus ir tada trenkė jai (E.). Pripažįsta, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Kad būtų bandęs suduoti smūgį I. R. ir pataikęs M., taip pat neprisimena, bet pripažįsta savo kaltę. I. R. laikė vaiką ant rankų, norėjo ją pastumti, bet taip gavosi, kad kliuvo vaikui. Kiek pamena, vaikas neverkė ir jam padaryto sužalojimo nematė. Po įvykio su I. taip pat kalbėjosi, ji sakė, kad jis tapo agresyvus, sakė, kad trenkė, kadangi buvo labai girtas, tai galėjo trenkti. Policija buvo iškviesta dėl smurto artimoje aplinkoje, bet kas ją iškvietė, nežino. Kaip minėjo, dėl girtumo daug ko nepamena. Savo elgesį vertina labai blogai, labai gailisi dėl to, kas atsitiko, atsiprašė E. ir I., su jomis susitaikė, toliau gyvena su šeima. Nuo to laiko visai nevartoja alkoholio, nes pavartojęs alkoholio anksčiau būdavo agresyvus. Dirba, važinėja į komandiruotes, grįžta tik savaitgaliais, šiuo metu vienas išlaiko šeimą, nes draugė gauna tik išmokas už motinystės atostogas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o pagal to paties straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Kaltinamajam M. P. pripažinus kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo M. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

2022 m. balandžio 23 d. gautas R. R. protokolas-pareiškimas, kad iš savo sesers I. R. sužinojo, jog jos sugyventinis M. P., būdamas neblaivus, smurtavo prieš jo jaunesniąją seserį E. R., gim. (duomenys neskelbtini), todėl prašo M. P. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 7–14).

2022 m. birželio 3 d. gautas D. R. protokolas-pareiškimas, kad sūnus R. R. pasakė, jog 2022 m. balandžio 23 d. apie 05 val. jos dukters I. R. girtas sugyventinis M. P. panaudojo fizinį smurtą prieš kitą jos dukrą E. R., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi M. P. veiksmais jos dukrai E. R. buvo sukeltas skausmas, prašo jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 19–22).

2022 m. spalio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, skambučio pradžia 2022 m. balandžio 23 d. 04.30 val. Įrašo trukmė – 1 min. 25 sek. Operatorė: 112. Pranešėja: labas vakaras. Operatorė: labas vakaras. Pranešėja: žinokit reikėtų į Panevėžį policijos. Operatorė: Panevėžys, kokia gatvė? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini), o butas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini), o kelintas aukštas? Pranešėja: ketvirtas aukštas. Operatorė: kodas laiptinės. Pranešėja: kodas laiptinės yra (duomenys neskelbtini). Operatorė: kas vyksta? Pranešėja: žinokit išgėręs vyriškis, visiškai girtas vyriškis kelia ir prieš vaikus rankas, aš esu (duomenys neskelbtini) metų mergaitė, tai ir man trenkė iš kumščio. Operatorė: kas jis yra jums? Pranešėja: sesės draugas, nu jie iš tikrųjų draugauja. Operatorė: tai tėčio draugas, taip? Pranešėja: taip. Operatorė: tai mušė jus, kėlė ranką? Pranešėja: taip, jisai prieš mane kėlė ranką, prieš sesę kėlė ranką ir vaikus gąsdino mažylius. Operatorė: ką vaikams daro, gąsdina? Pranešėja: taip, jisai gąsdina mažamečius vaikus. Operatorė: kiek vaikų yra namuose? Pranešėja: yra, aš esu (duomenys neskelbtini) metų ir dar du mažamečiai vaikai, kuriems yra vienas (duomenys neskelbtini) metai bus ir kitas. Operatorė: greitoji reikalinga kam? Pranešėja: ne, nereikalinga niekam. Operatorė: jūsų vardas pavardė. Pranešėja: E. R.. Operatorė: pavardė R.? Pranešėja: taip, R.. Operatorė: supratau, laukite policijos. Pranešėja: gerai, skubiai. Operatorė: perduosim, ačiū, viso gero (1 t., b. l. 128–130).

2022 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), renovuotame 4 aukštų daugiabutyje. Daugiabučio laiptinė yra rytinėje namo pusėje. (Duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtos buto durys yra pietinėje pusėje, jos yra rudos spalvos, medinės. Įėjus į butą matomas koridorius. Koridoriaus gale kairėje pusėje yra įėjimas į virtuvę ir svetainę. Įėjimo į virtuvę durys pravertos, minėtų durų stiklas išdaužtas. Šalia virtuvės durų ant grindų matomos stiklo šukės. Pietinėje buto pusėje taip pat yra svetainė, kurioje rytinėje buto pusėje yra balkonas. Svetainėje yra sofa-lova, prie šiaurinės buto sienos stovi spintelė, ant kurios padėtas televizorius, o šalia spintelės yra kavos staliukas. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų, objektų ar pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 24–34).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės E. G. 2022 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2022 m. balandžio 22 d. apie 04.30 val., dirbdama ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su vyr. patruliu R. Š., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos ((duomenys neskelbtini) m.) tėčio draugas kelia ranką prieš ją ir tėtį, gąsdina 2 mažamečius vaikus, GMP atsisakė, laukia. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko pranešėja E. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos sesers sugyventinis kaire ranka pastūmė ją ir dešinės rankos kumščiu sudavė pranešėjai į kairės pusės žandą. Dėl šių veiksmų E. R. buvo sukeltas fizinis skausmas. Pranešėja nurodė, kad turi pretenzijų sesers sugyventiniui M. P., pageidavo rašyti pareiškimą atstovaujant broliui R. R., gim. (duomenys neskelbtini). Po to buvo bendrauta su buto savininke, pranešėjos seserimi I. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai 04.53 val. buvo nustatytas 0,61 promilės neblaivumas. I. R. paaiškino, kad kartu su kaimyne savo bute išgėrė pusę butelio šampano, o po pusės valandos grįžo namo jos sugyventinis, su kuriuo gyvena kartu 4 metus ir veda bendra ūkį, M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Grįžus sugyventiniui kilo žodinis konfliktas dėl to, kad M. P. buvo stipriai neblaivus (04.50 val. jam nustatytas 1,84 promilės girtumas). I. R. nurodė liepusi sugyventiniui M. P. eiti miegoti, o jis supykęs išdaužė stiklinį virtuvės durų stiklą. Po to sugyventinis pradėjo ją pulti, bandė kumščiu suduoti I. R. į veidą, tačiau ji pasisukdama smūgio išvengė, o jai skirtas smūgis buvo suduotas ant moters rankų laikytam jų bendram sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini). M. P. viršutinės lūpos srityje buvo matomas lengvas patinimas, tačiau atvykę medikai po apžiūros sužalojimų nenustatė. Anot E. R. ir I. R., M. P. suduotas smūgis M. P. buvo netyčia, kadangi vyras norėjo smūgį suduoti I. R.. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad I. R. ginantis nuo agresyvaus sugyventinio M. P., I. R. sudavė smūgį M. P. į veido sritį, taip nubrozdindama jo nosį. Apžiūrėję M. P. medikai rimtų sužalojimų nenustatė. Minėtu adresu bute buvo I. R. dukra K. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri miegojo tame pačiame kambaryje, kur įvyko konfliktas. Anot I. R., dukra konflikto nematė. Dėl įvykio informuota Vaiko teisių apsaugos tarnyba. 04.50 val. M. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Įvykis filmuotas kūno kamera Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 137).

2022 m. spalio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta body kamerų apžiūra.

Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0423_044553_006.MP4“ matyti kaip 2022 m. balandžio 23 d. 04.45val. policijos pareigūnai R. Š. ir E. G. atvyksta prie daugiabučio namo, prie kurio laiptinės stovi mergina (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai pranešėja E. R.). E. R.: jis trenkė man iš kumščio ir namuose gąsdina du mažamečius vaikus (mergina verkia). Policijos pareigūnai ir E. R. įeina į namą, E. R. nurodo butą, kuriame vyko konfliktas. Einant laiptinėje E. R. nurodo, kad jis, t. y. įtariamasis (kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu – M. P.), smurtavo prieš ją ir jos sesę (daugiau tiksliai ką pasakoja E. R. eidama laiptinėje nesigirdi, nes įrašas prastos kokybės). Pareigūnams ir E. R. priėjus prie buto girdisi triukšmas, pareigūnai ir E. R. įeina į butą. Pareigūnė: kas vyksta? Bute, kambaryje, su mažu vaiku ant rankų stovi moteris (kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu – I. R.) ir M. P.. I. R.: vaikui va ką tik trenkė, jūs pasižiūrėkit, langus išdaužė, jūs pasižiūrėkit, kas čia daros, visas girtas. E. R.: jį reikia išvežti, jis vaikus gąsdina, man trenkė iš kumščio, man (duomenys neskelbtini) metų. I. R.: ir vaikui va ką tik trenkė, idiotas konkretus. M. P. ant nosies matyti įdrėskimas, bėga kraujas. Pareigūnas: rakinam, viskas. M. P.: aš kažką dariau? I. R.: dink iš akiračio, kad aš tavęs nematyčiau daugiau. Policijos pareigūnai sulaiko M. P. ir išsiveda iš buto. M. P. aiškina, kad nieko nepadarė. Paklausus M. P., kas nutiko, jis pasakoja, kad kilo konfliktas su sužadėtine, su kuria turi bendrą vaiką. Konfliktas kilo dėl to, kad jis grįžo į namus girtas. Pareigūnė: kas nosiai buvo? Pareigūnas: kas buvo čionai? M. P.: tai man <keiksmažodis> jinai pati į nosį, <keiksmažodis> ką man daryt? Va dabar, va prieš tai. M. P. pasodinamas į policijos automobilį, jis pareigūnams aiškina, kad nieko nepadarė ir kad sužadėtinė jam sudavė į nosį, kuri kraujuoja, pareigūnai nustato M. P. girtumą. Įrašo trukmė – 05 min. 11 sek.

Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0423_045054_007.MP4“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai M. P. pasako alkotesterio parodymus, paaiškina, kad jam teks palaukti automobilyje, kol išsiaiškins įvykio aplinkybes, pareigūnai sugrįžta į butą, kuriame vyko konfliktas. Pareigūnė: sakykit iš jūsų pusės kas čia nutiko? I. R.: tai va grįžo iš draugų prisigėręs. Pareigūnė: ir jisai trenkė ir vaikams? I. R.: jo, berniukui užtaikė netyčia. E. R.: ir man iš kumščio. Pareigūnė: kur trenkė? I. R.: jis norėjo man trenkti, taip gavosi, kad aš vaiką laikiau ir jis užtaikė berniukui netyčia. E. R.: va šičia (rodo kairę veido pusę, viršutinę lūpą). Pareigūnas: kūdikiui pataikė? I. R.: nu biškuti. Pareigūnas: jis jums trenkė? I. R. atsako: ne, jis man netrenkė, jis norėjo man trenkti, bet kažkaip sukdamasis užtaikė berniukui. Pareigūnė: mažutis, kur jam čia? I. R.: va čia, nosytė biški paverkė, gal nestipriai. Pareigūnė: o jam ant kaktos kas čia? I. R.: ne, jis čia nusidraskęs. Pareigūnas: o jums čia pataikė? E. R.: jo, aš sesę gyniau (vaizdo įraše nesimato, kurią vietą nurodo E. R.). I. R.: kai pasakiau, kad policiją kviesiu, jis man stiklus išdaužė. Pareigūnė: o prieš mergaitę nieko? I. R.: ne, ji tik atsikėlė (bute yra dar viena mažametė I. R. dukra, kuri įvykio metu miegojo). Pareigūnė nustatinėja I. R. girtumą, paprašo pateikti asmens dokumentus, kalbasi apie tai, kad prie mažamečių vaikų turi būti bent vienas blaivus asmuo. Vaizdo įrašo trukmė – 05 min.

Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0423_045553_008.MP4“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnė užsirašo įvykio dalyvių asmens duomenis, I. R. paaiškina, kad M. P. yra jos sugyventinis, su kuriuo veda bendrą ūkį apie 4 metus. Pareigūnė paaiškina, kad į namus atvyks Vaiko teisių tarnybos atstovės, kadangi I. R. neblaivi. Vaizdo įrašo trukmė – 05 min. (1 t., b. l. 131–134).

Nukentėjusioji E. R. parodė, kad M. P. yra jos sesers I. R. draugas, jie kartu gyvena. 2022 metų pavasarį, balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, svečiavosi pas savo sesę I. R., pas ją nakvojo. Naktį, maždaug apie 3 valandą, į namus pas sesę grįžo jos draugas M. P., jis grįžo triukšmaudamas, todėl ir ji, ir sesuo I. atsikėlė pasižiūrėti. Nuėję į svetainę pamatė, kad ant lovos sėdi M., kuris buvo su batais ir rūbais, M. buvo visiškai girtas. I. R. liepė jam nusirengti ir eiti miegoti, bet jis atsistojo nuo lovos, pastūmė rankomis jos sesę ir pasakė, kad jam neaiškintų, ir jau norėjo ranka trenkti sesei, todėl ji, būdama šalia, M. pastūmė, kad I. išvengtų smūgio. Po šito jos pastūmimo M. P. atsisuko į ją ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai smūgį, pataikydamas į kairę veido pusę, skruosto apatinę dalį ir lūpą. Nuo šio smūgio juto stiprų fizinį skausmą, jai ant veido toje vietoje, kur sudavė M., matėsi paraudimas. Kitą dieną paraudimas jau buvo išnykęs, skausmas taip pat jau praėjo. Po to M. P. vėl bandė suduoti smūgį I. R., tačiau ji gynėsi ir trenkė ranka jam atgal. Kuria ranka ir kur sesė pataikė, neatsimena. Greitai pasiėmė savo telefoną ir išbėgo kviesti policijos. Būdama kieme, prie laiptinės, kol laukė policijos, girdėjo, kad sesės bute didelis triukšmas, taip pat girdėjo kaip dužo stiklas. Vėliau, kai sulaukė policijos ir su pareigūnais nuėjo į butą, tik įėjus į butą sesė šaukė, kad M. norėjo jai vėl trenkti ir pataikė jos vaikui, kuris tuo metu buvo jai ant rankų. Tuo metu jos sūnui nebuvo dar metų amžiaus, taip pat sesė pasakė, kad M. išdaužė virtuvės durų stiklą. Po to policijos pareigūnai iš karto M. P. sulaikė ir išsivedė iš buto. M. taip pasielgė pirmą kartą, niekada ankščiau jis nėra smurtavęs nei prieš ją, nei prieš jos sesę ar jos vaikus (1 t., b. l. 52–55).

Liudytoja D. R. parodė, kad 2022 m. balandžio 23 d. anksti ryte jai paskambino sūnaus R. ir pasakė, kad girtas M. P. panaudojo fizinį smurtą prieš jos dukrą E., kuri buvo pas juos svečiuose. R. sakė, jog E. į namus jai parveš vaikų teisių specialistai. Sūnus sakė, kad kliuvo ir E., ir M.. Kai į namus grįžo E., ji sakė, kad naktį 2022 m. balandžio 23 d. į namus grįžo M. P., jis buvo neblaivus ir pradėjo konfliktuoti su I. R.. Norėdama juos atskirti, E. atsistojo tarp M. ir I. ir tada M. P. jai sudavė į veidą. Sakė, kad sudavė vieną kartą į veidą, konkrečiau ir smulkiau, į kurią vietą sudavė, E. nesakė. Kai E. R. grįžo į namus, ant jos veido sužalojimų nematė. E. sakė, kad iš pradžių skausmą jautė, tačiau kai grįžo namo nebesiskundė. Pas medikus nesikreipė, sužalojimų nebuvo. Jai sakė, kad I. tuo metu ant rankų turėjo sūnų M. ir M., norėdamas suduoti I., su ranka pataikė savo sūnui. Sakė, kad berniukui buvo patinusi viršutinė lupytė. Nežino, dėl ko M. sudavė smūgį jos dukrai, gal jis netyčia tai padarė, gal sumaišė ar supyko, kad E. jį pastūmė, kad jis nesuduotų smūgių sesei I.. Ieškinio nereikš, E. R. su M. P. susitaikė, M. labai pergyvena, kad taip pasielgė. Kiek jai žinoma, tai pirmas kartas, kai M. panaudojo fizinį smurtą. Net negali patikėti, kad M. P. taip pasielgė. Jis visą laiką ramus, dirbantis, net gali pasakyti, kad labai beveik nevartoja alkoholio (1 t., b. l. 90–93).

Liudytojas R. R. parodė, kad 2022 m. balandžio 23 d. apie 05 val. sulaukė skambučio iš savo sesers I. R., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri buvo labai susijaudinusi, prašė jo kuo skubiau atvykti, dėl ko nepaaiškino. Apie 05.30 val. R. R. atvykus pas seserį į namus minėtu adresu iš savo sesers I. R. sužinojo, kad jos sugyventinis M. P., būdamas neblaivus, smurtavo prieš jo jaunesniąją seserį E. R., gim. (duomenys neskelbtini) metais, t. y. ranka (kumščiu ar delnu bei kuria ranka nežino) trenkė į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą. Taip pat M. P., norėdamas ranka trenkti I. R., pataikė ant jos rankų buvusiam savo sūnui, gim. (duomenys neskelbtini). Yra pasipiktinęs tokiu M. P. elgesiu, nes jis sukėlė fizinį skausmą jo nepilnametei seseriai. Taip pat namuose pas seserį pamatė, kad M. P. sudaužė virtuvės durų stiklą. Jis su M. P. sutaria gerai, tačiau kai jis yra pavartojęs alkoholinių gėrimų, su juo nebendrauja, nes M. pasidaro labai agresyvus ir gali be pagrindo užpulti. Kiek jam yra žinoma, M. P. smurtauja prieš jo seserį E. R. pirmą kartą, o prieš I. R. nėra smurtavęs. Iš I. R. pirmą kartą sulaukė tokio skambučio su pagalbos prašymu. Motina D. R. negalėjo atvykti rašyti pareiškimo dėl E. R., nes ji neturi kuo atvykti į Panevėžį, o jis nori apginti savo nepilnametės jaunesniosios sesers E. R. interesus, todėl parašė pareiškimą. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 101–104).

Liudytoja I. R. parodė, kad gyvena kartu su M. P. jau 3 metus, augina mažametį sūnų M., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat kartu gyvena jos dukra K. J., gim. (duomenys neskelbtini). Patvirtina, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo artimą asmenį. Sutinka duoti parodymus. 2022 m. balandžio 22 d. pas juos į namus atvažiavo sesuo E. R. iš Pasvalio rajono, kur ji gyvena su tėvais. Atvažiavo pas ją pasisvečiuoti į (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena kartu su sugyventiniu M. P. ir augina sūnų M., gim. (duomenys neskelbtini). Vakare M. P. išėjo į draugo gimtadienį, o ji liko namuose su sese ir mažamečiu sūnumi. Vėliau buvo pas ją atėjusi draugė, jos išgėrė šampano butelį. Vėliau draugė išėjo į namus. M. P. iš gimtadienio į namus grįžo paryčiais , apie 4.00 val. Kai M. grįžo, ji su M. ir sesė E. jau miegojo. Atsikėlė atrakinti duris ir įsileisti į namus M. P.. Atidariusi duris pamatė, kad M. labai girtas, nuvedė jį prie sofos, pasodino, jis atsilošė ant sofos ir iškart prisnūdo. Tada ji pradėjo M. P. žadinti, norėdama, kad jis nusirengtų ir eitų miegoti į lovą. Pradėjo rengti striukę, tačiau jis nesidavė, pradėjo jam sakyti, kad jei nesirengia, tai tegu miega ten, kur ir sėdi. Turbūt išgirdusi jų žodinį konfliktą nubudo sesė E., kuri miegojo tame pačiame kambaryje, ant minkšto kampo. Tada M. P. atsistojo, pradėjo jai priekaištauti ir ėjo link jos. E. R. išlipo iš lovos, nes M. agresyviai ėjo link jos, pagriebė jį už pečių, jį laikė ir sakė, kad jis eitų miegoti. Tada ji ėjo į miegamąjį, M. P. taip pat ėjo link jos į miegamąjį kambarį. Sakė jam, kad jis netriukšmautų, liktų salone, nes prižadins sūnų, tačiau M. neklausė, pastūmė E. R. į šoną, E. jį laikė, kad M. neitų link jos ir nesuduotų smūgių jai. E. jis tik pastūmė su rankomis. E. R. atsitraukė, tačiau nenugriuvo, nieko. Mano, kad E. tuo metu skausmas nebuvo sukeltas, nes ji nepargriuvo, tik truputį atsitraukė. Tada M. P. dar labiau agresyvėjo, pradėjo dar garsiau šūkauti. Tada E. vėl priėjo prie M. P. ir norėjo jį laikyti. Tada M. jau smarkiai pastūmė E. ir staiga kumščiu sudavė vieną kartą E. R. į veido sritį. Atrodo, kad pataikė jai į kairę veido pusę. Sudavė dešinės rankos kumščiu. E. R. išbėgo į balkoną skambinti pagalbos telefonu. O ji tuo metu pradėjo raminti M. P., kad jis nusiramintų, sakė jam „ką tu darai?“, tačiau jis nereagavo, visai nenorėjo klausyti. M. P. bėgo link jos, tada ji kumščiu sudavė jam į nosį. Sudavė norėdama, kad jis nusiramintų. Tada E. R. išėjo į lauką, nes operatorius liepė jai eiti į lauką. M. P. pasakė, kad pranešė policijai. Tada sugyventinis nuėjo rengtis ir tuo metu pabudo sūnus M. P.. Nuėjo paimti M. iš lovytės, pasiėmė sūnų ir laikė jį ant rankų. Tuo metu M. šaukdamas, rėkaudamas vaikščiojo po kambarį. Laikydama sūnų ant rankų ėjo link balkono, kažkaip staiga pasisuko ir tuo metu M. P. kažkaip sudavė delnu sūnui per viršutinę lūpą. Vaikas truputį sukiuksėjo ir tada M. P. pamatė ir suprato, kad perbraukė, pataikė sūnui į lūpą. Po to M. P. kumščiu sudavė į durų stiklą, išdaužė durų stiklą. Netrukus atvyko pareigūnai. E. R. to, kaip M. P. su ranka sudavė sūnui per viršutinę lūpą, negalėjo matyti, nes jau buvo išėjusi į kiemą laukti policijos pareigūnų. Matė, kad vėliau sūnui buvo paraudimas virš viršutinės lupytės, tačiau berniukas neverkė. Netrukus atvažiavo policija, po to medikai, kurie apžiūrėjo sūnų ir E.. Sūnų apžiūrėję medikai sakė, kad perbraukta, kliudyta per viršutinę lūpą, tačiau vežti vaiko į ligoninę nesiūlė. Taip pat buvo paraudimas jos sesės E. R. veido srityje, kairėje pusėje. M. P. buvo sulaikytas. M. P. tikrai labai retai vartoja alkoholį, tai buvo pirmas kartas, kai sugyventinis pavartojo smurtą. Jis labai gailisi, grįžęs iš policijos labai pergyveno, apgailestavo, atsiprašinėjo, prižadėjo nevartoti alkoholio, sakė, kad tai pirmas ir paskutinis kartas. Sugyventinis sūnui kliudė, sudavė tikrai netyčia, nes norėjo suduoti smūgį jai (I. R.), tačiau kaip tik tuo metu ji pasisuko su ant rankų laikomu sūnumi ir M. P. kliudė sūnų. Jai nebuvo suduotas nei vienas smūgis, ji sužalota nebuvo. Dukra K. konflikto metu miegojo ir pabudo tik tada, kai atvyko medikai (1 t., b. l. 111–114).

Liudytoja I. R. papildomos apklausos metu parodė atsimenanti savo ankstesnius parodymus ir juos tvirtinanti. Gali papildydama savo parodymus pasakyti, kad kai jau buvo iškviesti policijos pareigūnai ir sesuo E. R. jau buvo išėjus į kiemą jų laukti, ji, laikydama savo mažametį sūnų M. ant rankų, stovėjo prie balkono durų, nes norėjo pažiūrėti, ar neatvyko pareigūnai. Sūnų M. laikant ant rankų jos kairė ranka buvo po vaiko sėdmenimis, o dešinės rankos delnu laikė jį ties nugara. Sūnaus veidas buvo atsuktas į ją, ties jos veidu. M. P. pradėjus šaukti, M. galvytę pasuko nuo jos į jį. Tuo metu ji stovėdama pasisuko į kairę pusę ir M. P. jau buvo priešais ją ir rankos delnu (nepamena kurios) bandė jai suduoti smūgį, kaip suprato, į veidą, tačiau M. P. delnu pataikė M. P. į viršutinę lūpą. Tai yra M. delnu smūgiavo jai, bet ji šiek tiek atsitraukė ir smūgis kliuvo jos sūnui M. (1 t., b. l. 115–116).

Liudytojas R. Š. parodė, jog jam dirbant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio pareigose, 2022 metų balandžio mėnesį (tikslios dienos nepasakys) nakties metu buvo gautas pranešimas adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau adreso nepamena, kad galimai smurtaujama prieš nepilnametę. Nuvykus nurodytu adresu kieme prie laiptinės juos pasitiko mergina, pranešėja, kuri buvo labai išsigandusi, verkė. Pranešėja jiems nurodė, kad jos sesers draugas grįžo į namus neblaivus, namuose pradėjo daužyti daiktus, puolė norėdamas suduoti smūgius sesei, tačiau ji įsikišo į jų konfliktą ir sesers draugas jai sudavė, kur tiksliau, nepamena. Nuėjus su pranešėja į butą bute buvo akivaizdžiai neblaivus vyriškis ir moteris su kūdikiu ant rankų, pranešėja nurodė, kad šis bute esantis vyriškis prieš ją smurtavo, o moteris su kūdikiu ant rankų teigė, kad vyriškis norėdamas suduoti smūgius jai, pataikė jos mažamečiui vaikui, kuris tuo metu buvo jai ant rankų. Taip pat bute buvo matyti virtuvės durų išdaužtas stiklas. Su kolege minėtą vyriškį iš karto sulaikė (1 t., b. l. 119–122).

Liudytoja E. G. parodė dirbanti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus patrule. 2022 metų balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, nakties metu buvo gautas pranešimas dėl galimo smurto atvejo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje, tikslaus adreso šiuo metu nepamena. Nuvykus pranešime nurodytu adresu prie namo stovėjo pranešėja mergina, kuri akivaizdžiai buvo nepilnametė. Mergina buvo susijaudinusi. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes mergina nurodė, kad prieš ją smurtavo sesers draugas ar sugyventinis, kaip prieš ją buvo smurtaujama, kur ir kaip jai sudavė, to tikrai nepamena. Su pranešėja ir kolega nuėjo į merginos nurodytą butą. Bute buvo moteris su kūdikiu ant rankų, kuri taip pat teigė, kad vyriškis, tai yra jos sugyventinis, konflikto metu, būdamas neblaivus, bandė jai suduoti smūgį, bet pataikė ant rankų buvusiam mažamečiui vaikui. Tikslesnių įvykio aplinkybių negali pasakyti, tačiau žino, kad po to vyriškis dėl galimo smurto prieš nepilnametę pranešėją buvo sulaikytas (1 t., b. l. 125–127).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (forma Nr. 110/a) nurodyta, jog 2022 m. balandžio 23 d. 05.09 val. gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto, kurio metu nukentėjo mažametis vaikas. M. P. nustatytas matomas viršutinės lūpos paraudimas, kuri truputį pabrinkusi, žaizdos nestebima, gyvybinės veiklos stabilios. Preliminari diagnozė – lūpos sumušimas (1 t., b. l. 146–147).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. P. nustatytas viršutinės lūpos minkštųjų audinių sumušimas, padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai 2022 m. balandžio 23 d., vieno smūgio pasekoje. M. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. M. P. veiksmai sukėlė M. P. fizinį skausmą. Sužalojimas M. P. galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 48–49).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai (kaltinamojo, visą įvykį tiesiogiai mačiusios liudytojos I. R., dalį įvykio mačiusios nukentėjusiosios E. R., kitų jau po įvykio apie tai, kas atsitiko, sužinojusių liudytojų D. R., R. R., į įvykio vietą atvykusių pareigūnų R. Š. ir E. G. parodymai, įvykio vietos, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolai ir kita rašytinė medžiaga) patvirtina, kad kaltinamasis M. P. 2022 m. balandžio 23 d. apie 04.30 val. (duomenys neskelbtini), iš pradžių panaudojo smurtą prieš nepilnametę E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos kumščiu jai suduodamas vieną smūgį į veido kairę pusę ir taip sukeldamas nukentėjusiajai E. R. fizinį skausmą. Po to, kai nukentėjusioji iškvietė policiją ir išėjo pareigūnų laukti į kiemą, M. P. norėjo suduoti smūgį liudytojai I. R., kuri tuo metu ant rankų laikė nukentėjusįjį M. P., tačiau I. R. savo sugyventinio smūgio išvengė ir kaltinamasis rankos delnu sudavė vieną smūgį ant sugyventinės rankų laikytam savo sūnui M. P. į veidą. Kaltinamajame akte pagrįstai inkriminuota, kad M. P. smurtą prieš sūnų panaudojo veikdamas netiesiogine tyčia, nes jis pagal susiklosčiusią situaciją (bandė suduoti smūgį sugyventinei, kuri tuo metu prie savęs ant rankų laikė (duomenys neskelbtini) mėnesių kūdikį) suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali būti sužalotas ar sukeltas skausmas mažamečiam vaikui, ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad sudavus smūgį delnu M. P. į veidą jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas viršutinės lūpos sumušimas, kuris kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo smurtiniai veiksmai pagal kilusias pasekmes ir tai, kas nuo to nukentėjo, prieš E. R. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o prieš M. P. – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes nukentėjo mažametis vaikas.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. M. P. padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos baigtos, prieš E. R. nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, o prieš M. P. – netiesiogine tyčia. Jokie sužalojimai nukentėjusiajai E. R. nebuvo padaryti, jai suduodant vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris ilgai netruko, o nukentėjusiajam M. P. suduodant vieną smūgį rankos delnu į veido sritį buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau gydymo jam neprireikė, atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą kūdikis buvo ramus, neverkė. Nukentėjusiajai E. R. nusikaltimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) m., o nukentėjusiajam M. P. – tik (duomenys neskelbtini) mėnesiai. M. P. nusikaltimų padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (bauda sumokėta). Po nusikaltimų padarymo kaltinamajam dar buvo skirtas įspėjimas dėl įvykio naktį padarytų administracinių nusižengimų dėl vaiko teisių pažeidimo ir dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog M. P. nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis dirba, turi šeimą (sugyventinę ir mažametį vaiką). Nors teistumas išnykęs, tačiau M. P. praeityje 4 kartus teistas, įskaitant ir dėl veikų, susijusių su kėsinimusi į kito žmogaus sveikatą, padarymo. Šiuo atveju M. P. kilusio tarpusavio konflikto su sugyventine metu panaudojo smurtą prieš nepilnametę sugyventinės seserį ir mažametį savo sūnų.

Atsižvelgęs į visas padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes (pavartoto smurto intensyvumą, sukeltas pasekmes, subjektus, prieš kuriuos buvo panaudotas smurtas), įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju už prieš E. R. įvykdytą nusikaltimą atitinka sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė už vidurkį – 40 parų, o prieš M. P. įvykdytą nusikaltimą – sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios trukmė nustatytina didesnė už vidurkį – 60 parų. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, ilgesnės trukmės (griežtesne) arešto bausme apimant trumpesnės trukmės (švelnesnę) arešto bausmę, ir paskiriant galutinę subendrintą 60 parų arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 40 parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 23 d. 04.50 val. iki 2022 m. balandžio 24 d. 10.55 val. – 2 paros, jas prilyginant 2 arešto paroms (2 t., b. l. 10–15).

Sunkios pasekmės nusikaltimais nebuvo sukeltos, M. P. teistumas išnykęs, todėl jis laikomas neteistu, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu yra pagrindinis šeimos ir mažamečio sūnaus išlaikytojas, nes sugyventinė vaiko priežiūros atostogose, kaip matyti iš teisiamajame posėdyje duotų kaltinamojo parodymų, padarė išvadas ir nebevartoja alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamam kaltinamojo elgesiui. Teismas, dar kartą įvertinęs kaltinamojo asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti pagal BK 75 straipsnį atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Arešto bausmės vykdymas M. P. atidėtinas 8 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą. Kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, išskyrus jeigu nebuvimas susijęs su darbu arba mokymusi, dirbti, mokytis arba būti užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo prieš šeimos narį – mažametį sūnų, jam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 33–36) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie bylos.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įgaliotasis atstovas buvo paskirtas nukentėjusiesiems ir dėl to valstybė patyrė išlaidų. Tačiau tam, jog teismas nuosprendyje pasisakytų proceso išlaidų klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje Nr. T-125-530/2021). Teisiamajame posėdyje advokatas A. Leonavičius pateikė teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, kurį nurodė pateikęs ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Advokato nurodytame prašyme apskaičiuota išlaidų suma – 136,67 Eur. Prašymas buvo pateiktas laiku, tačiau tai tik tarpinis dokumentas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma teismui pateikta 2023 m. sausio 20 d., t. y. teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, ir joje nurodyta kita (didesnė) atstovavimo išlaidų suma – 170 Eur. Proceso dalyviai neturėjo galimybės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės su šia pažyma susipažinti ir dėl jos pasisakyti. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas paliekamas nenagrinėtas. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. P. galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, M. P. paskiriant galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti M. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir jį įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, išskyrus jeigu nebuvimas susijęs su darbu arba mokymusi; dirbti, mokytis arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 72² ir 75 straipsniais, skirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Neringa Girnytė