- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-600-794/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10431-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- N. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų bei pagal atsakovės N. S. priešieškinį ieškovui M. S. dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. S. dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių sūnaus U. S. gyvenamosios vietos nustatyto su ieškovu ir dėl kitų susijusių reikalavimų. Atsakovė N. S. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje dėl ieškovo kaltės, nepilnamečio sūnaus U. S. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove bei išspręsti kitus su santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimu civilinės metrikacijos įstaigoje susijusius klausimus.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnamečio vaiko U. S., gimusio 2012 m. birželio 14 d., gyvenamąją vietą su vaiko motina atsakove N. S. bei nustatė laikiną ieškovo M. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti bendravimo su mažamečiu vaiku sąlygas bei nustatyti, kad ieškovas M. S. bendrauja su sūnumi ieškovo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę – septynias)dienas iš eilės, pirmadieniais sūnų pasiimdamas iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso – 16.00 val. ir po savaitės pirmadienį grąžindamas į ugdymo įstaigą prieš ugdymo procesą – 8.00 val. arba pirmadieniais 10.00 val. ryto vaiką pasiimdamas/grąžindamas iš/į atsakovės gyvenamą vietą vaiko atostogų metu; arba pirmadieniais ir trečiadieniais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba iš šalių suderintos vietos nuo 10.00 val., išskyrus atvejus, kai vaikas būna ugdymo įstaigoje – tokiu atveju ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku tik pasibaigus ugdymui skirtam laikui, ir grąžindamas vaiką antradieniais, ketvirtadieniais į ugdymo įstaigą prieš ugdymo procesą 8.00 val. arba 10 val. ryto į ieškovės gyvenamą vietą vaiko atostogų metu; bei lyginių mėnesio savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos nuo penktadienio 16.00 val. ir pristatydamas vaiką pirmadienį į ugdymo įstaigą prieš ugdymo procesą 8.00 val. arba pirmadienį 10.00 val. ryto į ieškovės gyvenamą vietą vaiko atostogų metu bei ieškovas M. S. bendrauja su sūnumi U. S. savo kasmetinių atostogų metu liepos mėnesį ne mažiau 14 dienų, atostogas suderinus iš anksto ir priderinus prie sūnaus darbotvarkės. Ieškovo vertinimu, 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatyta tvarka yra nelygiavertė ir neatitinka jų sūnaus interesų. Atsakovė su ieškovo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo argumentas, jog šiuo metu nustatyta laikina bendravimo su sūnumi tvarka jam nėra sudaromos sąlygos objektyviai praleisti pusę laiko su sūnumi, nereiškia, kad yra pažeidžiamas tėvų lygybės principas. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka pažeis sūnaus interesus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodo, kad teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka vaiko tėvui sudaro visas sąlygas įgyvendinti teisę, vykdyti pareigą bendrauti su sūnumi. Institucija įvertinusi tai, jog vaikui abu tėvai yra vienodai svarbūs ir tėvų santykius bei jų nuomonę vaikas priima itin subjektyviai, mano, kad šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo prieštarauti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies.Teismas nurodė, kad tokia bendravimo tvarka, kai vaikas kas antra savaitę, septynias nepertraukiamas dienas, būtų su vienu iš tėvų, arba bendravimo tvarka, kada vaikas konkrečiomis darbo dienomis būtų tėvo paimamas iš jo gyvenamosios vietos arba šalių suderintos vietos ir grąžinamas po nakties ar savaitgalio į ugdymo įstaigą ar motinai vaiko atostogų metu, laikytina prieštaraujančia vaiko interesams. Teismas taip pat suabejojo ieškovo nurodoma aplinkybe, kad jis turi visas galimybes tinkamai aprūpinti sūnų, išlaikyti save bei vaiką, kadangi nutarties priėmimo dieną jis nedirbo. Teismas sutiko su atsakovės nuomone, jog geriau vaiko praleidžiamas laikas su tėvu būna trumpesnis, bet išnaudojamas tikslingai, nei ilgesnis, kurio dalį vaikas galimai praleistų su trečiaisiais asmenimis, todėl nėra privaloma nustatyti, jog vaiko praleidžiamas laikas su abiems tėvais būtų vienodas. Teismas tenkino prašymo dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku vasaros metu. 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytą tvarką papildė 3 punktu – ieškovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi U. S. per savo kasmetines atostogas 2017 metų liepos mėnesį 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai, atostogų laiką ne mažiau kaip prieš kalendorines dienas suderinęs su vaiko motina atsakove N. S..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas M. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesto prašymo dalį tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas nesivadovavo tėvų lygiateisiškumo principo įgyvendinimo ir koreliacijos su vaiko interesais principu. Teismas deklaratyviais teiginiais paneigė ieškovo nurodomas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad dabartinė nustatyta tvarka riboja ne tik ieškovo, bet ir paties vaiko interesus, kadangi ieškovui tenka itin mažai laiko praleisti su sūnumi, kurio negali išnaudoti naudingai, kas kenkia berniuko vystymuisi. Teismas neatsižvelgė Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktus duomenis, jog vaikas pats pažymėjęs, kad nori būti su abiem tėvais. Teismas remiasi nepagrįsta atsakovės logika, kad geriau suteikti ieškovui mažiau laiko praleisti su vaiku, tačiau kokybiškiau. Bendravimas su vaiku pirmiausia lyginamas laiko, bet ne kokybės atžvilgiu, kadangi kokybinis bendravimo su vaiku aspektas yra preziumuojamas. Pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja teismų praktikoje esantiems išaiškinimams.Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas ignoravo ieškovo pateiktus duomenis apie jo įdarbinimą ir atlyginimą, o rėmėsi tik Valstybinio socialinio draudimo duomenimis, todėl padarė neteisingą išvadą dėl ieškovo galimybių tinkamai rūpintis vaiku. Ieškovas turi visas galimybes užtikrinti vaiko poreikius. Atsakovė N. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pagal dabar galiojančią bendravimo tvarką ieškovo teisė maksimaliai bendrauti su sūnumi nepažeidžiama, ja nėra nukrypstama nuo teismų praktikos. Vaikas didelę dienos dalį praleidžia darželyje, papildomuose užsiėmimuose, vakare jam reikalingas poilsis, todėl pati atsakovė intensyviai bendrauti su sūnumi gali tik savaitgaliais, todėl ieškovas turi tokias pačias galimybes kaip ir atsakovė. Vaikui yra tik 5 metai, todėl jam labiau reikalinga motinos globa, kaip teigiama teismų praktikoje. Ieškovo namai nuo darželio yra pasiekiami pėsčiomis, o atsakovės namai nuo ieškovo yra pasiekiami automobiliu per 7-10 minučių, vaiką grąžinti turi tuo metu, kai eismas nėra toks įtemptas, todėl nepagrįstai teigia, kad jam nepakanka laiko pabūti su vaiku. Vaikas jau yra pripratęs prie nustatytos bendravimo tvarkos, todėl naujos tvarkos nustatymas vėl sukels sumaištį gyvenime.Nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaiku, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis.2017 m gegužės 26 d. nutartimi nustatyta tvarka buvo suderinta pačių šalių susitikime Vaiko teisių apsaugos skyriuje, trečiadienį susirinkimams pasirinko pats ieškovas, nes tą dieną vaikas neturi papildomų užsiėmimų. Nustatytos tvarkos ieškovas neskundė. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios lemia laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama atskirojo skundo argumentų ribose. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju pradinė ieškovo bendravimo su vaiku tvarka nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi. Minėta nutartimi teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė ieškovo laikiną bendravimo su vaiku tvarką, t. y. ieškovui leista su vaiku matytis kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 iki 19 val., ir kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. Ieškovas pateikė teismui prašymą 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką pakeisti, t. y. pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004). Ieškovas nesutinka su ta skundžiamos 2017 m. liepos 3 d. nutarties dalimi, kuria atmestas jo prašymas nustatyti septynių dienų nepertraukiamo ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, t. y. septynias dienas iš eilės, pirmadieniais sūnų pasiimti iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso – 16.00 val. ir po savaitės pirmadienį grąžinti į ugdymo įstaigą prieš ugdymo procesą – 8.00 val. arba pirmadieniais 10.00 val. ryto vaiką pasiimti/grąžinti iš/į atsakovės gyvenamą vietą vaiko atostogų metu; arba alternatyvaus prašymo – pirmadieniais ir trečiadieniais, pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios arba iš šalių suderintos vietos nuo 10.00 val., išskyrus atvejus, kai vaikas būna ugdymo įstaigoje – tokiu atveju ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku tik pasibaigus ugdymui skirtam laikui, ir grąžinti vaiką antradieniais, ketvirtadieniais į ugdymo įstaigą prieš ugdymo procesą 8.00 val. arba 10 val. ryto į ieškovės gyvenamą vietą vaiko atostogų metu; bei lyginių mėnesio savaičių savaitgaliais, pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos nuo penktadienio 16.00 val. ir pristatyti vaiką pirmadienį į ugdymo įstaigą prieš ugdymo procesą 8.00 val. arba pirmadienį 10.00 val. ryto į ieškovės gyvenamą vietą vaiko atostogų metu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog šalys dėl tokios bendravimo su vaiku tvarkos buvo sutarusios, kai 2017 m. gegužės 10 d. lankėsi Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių skyriuje, o norą pakeisti bendravimo tvarką ieškovas išreiškė vėliau, kai pakeitė darbo vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka būtų vykdoma netinkamai, ar būtų pasikeitęs vaiko užimtumas, t. y. apeliantas nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, kurios prieštarautų vaiko interesams, iš esmės panaši tvarka nustatyta buvo ir 2017 m. gegužės 26 d. teismo nutartimi, o aplinkybė, jog jis pakeitė darbo vietą, šiuo atveju nesudaro pagrindo keisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, kurie laikomi tikrais, kol ieškovas nepateikė priešingų įrodymų, todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog teismas ignoravo ieškovo pateiktą informaciją apie darbo vietą ir gaunamą užmokestį ir klaidingai nustatė, kad nutarties priėmimo dieną, ieškovas niekur nedirbo (179 straipsnio 3 dalis). Tačiau, kaip ir buvo minėta, nagrinėjamu atveju, vien tokia aplinkybė, kad ieškovas pakeitė darbo vietą, nesudaro pagrindo keisti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, kadangi šiuo atveju kur kas svarbiau išlaikyti stabilią vaiko gyvenimo sąlygų padėtį, nesukelti jam pakartotinių išgyvenimų, kuriuos vaikas ir taip patyrė dėl tėvų gyvenimo skyriumi (CPK 148 straipsnis). Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė tėvų lygiateisiškumo principą, kadangi atsakovė su vaiku praleidžia didesnį valandų kiekį, tokiu būdu teismas nukrypo ir nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl minėtos bendravimo tvarkos pakeitimo, konstatavo, kad teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neriboja ieškovo interesų, jam sudarytos maksimalios galimybės kokybiškai bendrauti su sūnumi, šalių nepilnametis sūnus jau įpratęs prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje sutarto bei teismo 2017 m. gegužė 26 d. nutartimi nustatyto iš esmės tapataus bendravimo režimo. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas ydingai vertina pirmosios instancijos teismo nutartį, teigdamas, jog teismas nustatė jam minimalų bendravimą su vaiku, kadangi šiuo atveju yra priešingai – įvertinus vaiko užimtumą darbo dienomis (darželis, lankomi būreliai), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka užtikrina apeliantui maksimalų bendravimą su sūnumi, kartu užtikrina ir stabilią gyvenimo aplinką jų mažamečiui vaikui, nepakenkia jo normaliam dienos režimui. Be to, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymo dalį dėl leidimo bendrauti su sūnumi savo kasmetinių atostogų metu liepos mėnesį ne mažiau 14 dienų, taigi iš esmės padidino ieškovo galimybes bendrauti su vaiku vaiko atostogų metu. Vien tai, kad darbo dienomis ieškovui tenka mažiau valandų laiko praleisto su vaiku, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovui yra nustatytos minimalios bendravimo sąlygos ar, kad tokia bendravimo tvarka pažeidžia, jo kaip vieno iš tėvų teisę rūpintis savo vaiku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė keisti 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina tiek atskirojo skundo, tiek atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su šalių vertinimu, kurio iš jų priežiūra būtina dabartiniame vaiko vystymosi etape. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Taigi, vien todėl, kad šalių vaiko lytis yra vyriška, ar todėl, kad jis yra dar tik penkerių metų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog vienas iš tėvų yra svarbesnis jo tinkamai raidai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas nuolatos negyvena, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos intensyvumo. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. bus nustatyta konkreti vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, o su kitu bus nustatyta konkreti bendravimo tvarka. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų turi būti nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su kitu, su vaiku negyvenčiau, tėvu (motina). Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas apelianto prašymas, yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.