Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovui ir nepilnametės atsakovės V. P. atstovui pagal įstatymą S. P., jo atstovei adv. A. A.,

išvadą teikiančios institucijos Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams I. P., V. P. ir S. P., tretiesiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų rajono 1-am notaro biurui dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš 29/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), un. nr. 7994-0148-0002, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei solidariai iš atsakovų priteisti žyminį mokestį.

Nurodė, jog 2013-11-06 paveldėjo 2008-12-07 mirusios S. N. nuosavybės teise valdytą turtą – 29/100 dalis gyvenamojo namo, un. nr. 7994-0148-0002, esančio (duomenys neskelbtini) bei 2013-11-18 Turto perdavimo-priėmimo aktu nr. (28.8-08-4)-330-12450 įtraukė į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau VMI) apskaitą. Dar iki priimant S. N. palikimą ieškovas 2012 m. spalio 11 d. raštu kreipėsi į S. N. vaiką I. P. ir nepilnametės V. P. atstovą S. P. su raginimu imtis veiksmų palikimui priimti, tačiau įpėdiniai jokių veiksmų nesiėmė. Minėtoje namo dalyje gyvena S. N. sūnus I. P. ir nepilnametė dukra V. P.. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, t.y. neteisėto buto užvaldymo ir atsakovams nesudarius nuomos sutarties, ieškovas negali realizuoti valstybės turto valdytojo teisių ir pareigų. LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu nr. 634 patvirtinto Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 51 p. nustato, kad VMI pareigūnai gavę paveldėjimo teisės liudijimą valstybės paveldėtą turtą realizuoja taisyklių nustatyta tvarka. Todėl gindama viešą interesą ir remdamasi Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau - CK) 4.98 str., 6.612 str. prašo iškeldinti atsakovus.

Atsakovas S. P. nesutinka su pateiktu ieškiniu ir nurodo, jog 2008-12-07 mirė jo dukters mažametės V. P. motina S. N., su kuria jis buvo išsituokęs. Po motinos mirties, jis persikėlė gyventi pas savo nepilnamečius vaikus į S. N. priklausantį butą ir liko gyventi kartu su dviem vaikais: V. P. ir I. P.. Dėl patirtos netekties jis patyrė didelį stresą, vienas rūpinosi vaikais, kurie motinos netektį priėmė labai skausmingai. Kaip V. P. atstovas pagal įstatymą nesikreipė dėl palikimo priėmimo jos vardu dėl teisinių žinių stokos. Nurodė, jog I. P. jau negyvena ginčo namo dalyje, kadangi gyvena užsienyje, o V. P. mokosi „Vilnios“ pagrindinėje mokykloje, 6 klasėje, ir gyvena mokyklos bendrabutyje. Ją pasiima penktadienį ir kartu būna iki pirmadienio.

Tretysis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog nepilnametės atsakovės V. P. iškeldinimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir jų teisėtus interesus.

Institucija duodanti išvadą - Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog S. P. su S. N. nuo 1991 metų gyvena (duomenys neskelbtini). 1993 metais jiems gimė sūnus I. P. bei 2003 metais - duktė V. P.. 2008-12-08 mirus vaikų motinai, S. P. su abiem vaikais liko gyventi (duomenys neskelbtini), kur užima 1/3 medinio namo be patogumų. Nepilnametė dukra mokosi „Vilnios“ pagrindinėje mokykloje, 6 klasėje, o gyvena mokyklos bendrabutyje, Vilniuje. Penktadieniais tėvas savaitgaliui pasiima ją namo. Atsakovas nuosavybės teise priklausančio turto, kur galėtų išsikelti gyventi su vaikais neturi, santaupų įsigyti kitam būstui ar nuomotis taip pat neturi, dirba UAB „Maxima“ vairuotoju. Todėl remiantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., 27 str. 1 d. ir 3 d. taip pat LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. 5 p. ir 6 p., bei 11 str., nurodė, jog iškeldinimas atsakovus I. P. ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), bei įstatyminį V. P. atstovą S. P. pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

Mirus S. N., atsakovai – likę šeimos nariai, toliau gyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje adresu (duomenys neskelbtini). Tai rodo ir ieškovės pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bei VMI intraneto išrašai, iš kurių matyti, jog S. N. 2004-01-29 pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 29/100 pastato, adresu (duomenys neskelbtini), un. nr. (duomenys neskelbtini). Ji deklaravo gyvenamąją vietą šiuo adresu nuo (duomenys neskelbtini). I. P., gim. (duomenys neskelbtini)deklaruota gyvenamoji vieta tuo pačiu adresu nuo 1993-02-20, bei V. P., gim. (duomenys neskelbtini), - nuo 2003-05-21.

2013-11-06 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo 29/100 gyvenamojo namo dalys priklaususios S. N., mirusios 2008-12-07, paveldėjimo teise perėjo valstybei.

Ieškovas ginčo santykius kvalifikavo pagal LR CK 4.98 str. kuriame nurodyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas pats yra pažymėjęs, jog pareiškus negatorinį ieškinį reikalinga įrodyti: kad ieškovas yra turto savininkas bei, kad jo teisės yra pažeistos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė įgijo nuosavybės teisę pagal 2013-11-06 palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Gyvenamojo namo dalyje jos perėjimo valstybės nuosavybėn momentu atsakovai gyveno šioje namo dalyje. Jų apsigyvenimo ginčo namo dalyje teisėtumas nebuvo ginčijamas ar nuginčytas. Kad atsakovai apsigyveno S. N. priklausiusioje namo dalyje neteisėtai, ieškovas neteigia ir šioje byloje. Ieškovas nurodydamas, jog atsakovai ginčo objekte gyvena neteisėtai, t.y. be teisinio pagrindo užvaldė butą - netinkamai įvertino faktines aplinkybes. I. P. ir nepilnametė V. P. yra deklaravę nuolatinę gyvenamą vietą ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav. nuo gimimo, t.y. 1993-02-20 ir 2003-05-21 kaip buvusios savininkės S. N. vaikai su jos žinia. Atsakovas S. P. apsigyveno gyvenamosiose patalpose po S. N. mirties kaip nepilnamečių vaikų tėvas, turintis pareigą juos prižiūrėti ir jais rūpintis. Ta aplinkybė, kad S. P. netinkamai vykdė tėvo pareigas ir nesirūpino S. N. palikimo priėmimo reikalais, dėl ko vaikai prarado būstą, kuris jiems galėjo priklausyti po motinos mirties, jų apsigyvenimas ir gyvenimas name negali būti laikomas neteisėtu.

Taip pat ieškovas remiasi CK 6.612 str., kuris numato, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Tačiau ši teisės norma reglamentuoja prievolinius teisinius santykius, kylančius iš nuomos sutarties. Kaip jau buvo minėta, atsakovai nėra užėmę ieškovui priklausančių patalpų savavališkai. Atsakovai į ginčo objektą įsikėlė teisėtai, prieš ieškovui įgyjant nuosavybės teisę į nekilnojamą turtą. O nekilnojamojo turto savininko pasikeitimas pats savaime nedaro gyventojų buvimo patalpose neteisėtu. Ieškovas teigdamas, kad atsakovai ginčo patalpose gyvena be nuomos sutarties, duomenų, kad atsakovams buvo siūlyta sudaryti nuomos sutartį ir jie šią sutartį sudaryti atsisakė, duomenų nepateikė. Taigi teigti, kad atsakovai pažeidžia ieškovo teises nėra pagrindo.

Valstybė, skirtingai nuo privataus asmens, jai priklausantį turtą naudoja išimtinai viešiesiems interesams tenkinti. Šioje byloje valstybei siekiant parduoti paveldėtą turtą ir gauti lėšas viešosioms reikmėms tenkinti susiduriama su kitu viešuoju interesu – nepilnamečių vaikų teisių (šiuo atvejų- teisės į būstą) apsauga. Nors vaikų teisių apsauga nėra VMI funkcija, tačiau susikirtus dviem viešiesiems interesams, prioritetas turėtų būti teikiamas vaiko teisių apsaugai ir ieškovas, kaip jam priskirto valstybės turto valdytojas, teismo nuomone, pirmiausiai turėjo pasiūlyti atsakovams sudaryti būsto nuomos sutartį, ir tik nepilnametės atsakovės atstovui atsisakius nuomotis užimamą būstą, kelti klausimą dėl jų iškeldinimo. Įvertinus tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog nesant pagrindui iškeldinti atsakovų, ieškinys netenkinamas.

Ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kompensuojama valstybės 100 proc. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 5 str., 83 str., 96 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.