Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams I. P., V. P. ir S. P., tretiesiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų rajono 1-am notaro biurui dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš 29/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r., sav., un. nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei solidariai iš atsakovų priteisti žyminį mokestį.Nurodė, jog 2013-11-06 paveldėjo 2008-12-07 mirusios S. N. nuosavybės teise valdytą turtą – 29/100 dalis gyvenamojo namo, un. nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., Trakų r. bei 2013-11-18 Turto perdavimo-priėmimo aktu nr. (28.8-08-4)-330-12450 įtraukė į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau VMI) apskaitą. Dar iki priimant S. N. palikimą ieškovas 2012 m. spalio 11 d. raštu kreipėsi į S. N. vaiką I. P. ir nepilnametės V. P. atstovą S. P. su raginimu imtis veiksmų palikimui priimti, tačiau įpėdiniai jokių veiksmų nesiėmė.

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovai nėra užėmę ieškovui priklausančių patalpų savavališkai. Atsakovai į ginčo objektą įsikėlė teisėtai, prieš ieškovui įgyjant nuosavybės teisę į nekilnojamą turtą. O nekilnojamojo turto savininko pasikeitimas pats savaime nedaro gyventojų buvimo patalpose neteisėtu. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovai ginčo patalpose gyvena be nuomos sutarties, duomenų, kad atsakovams buvo siūlyta sudaryti nuomos sutartį ir jie šią sutartį sudaryti atsisakė, duomenų nepateikė. Teismas nurodė, kad valstybė, skirtingai nuo privataus asmens, jai priklausantį turtą naudoja išimtinai viešiesiems interesams tenkinti. Šioje byloje valstybei siekiant parduoti paveldėtą turtą ir gauti lėšas viešosioms reikmėms tenkinti susiduriama su kitu viešuoju interesu – nepilnamečių vaikų teisių (šiuo atvejų- teisės į būstą) apsauga. Nors vaikų teisių apsauga nėra VMI funkcija, tačiau susikirtus dviem viešiesiems interesams, prioritetas turėtų būti teikiamas vaiko teisių apsaugai ir ieškovas, kaip jam priskirto valstybės turto valdytojas, teismo nuomone, pirmiausiai turėjo pasiūlyti atsakovams sudaryti būsto nuomos sutartį, ir tik nepilnametės atsakovės atstovui atsisakius nuomotis užimamą būstą, kelti klausimą dėl jų iškeldinimo

Ieškovė VMI apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinti ieškinį ir iškeldinti I. P. ir V. P. su visais jiems priklausančiais daiktais iš 29/100 dalių gyvenamojo namo, esančio Miškinių k., Trakų r., nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:Nekilnojamojo turto registre ginčo turtas yra įregistruotas valstybės vardu, byloje nėra duomenų, jog tarp ieškovo ir atsakovų yra susiklostę tam tikri kitokio pobūdžio sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovai turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu. Atsakovai apie ieškovui priklausančio turto atlaisvinimą yra įspėti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovai neišsikeldami iš jiems nebepriklausančio nekilnojamojo turto, gyvena jame be teisėto pagrindo. Šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 51 p. nustato, kad VMI pareigūnai, gavę paveldėjimo teisės liudijimą, valstybės paveldėtą turtą realizuoja Taisyklių IV skyriaus nustatyta tvarka. VMI negali atlikti imperatyviomis teisės normomis nustatytų veiksmų su patikėjimo teise valdomu valstybės nekilnojamuoju turtu, t. y. realizuoti jį Taisyklėse nustatyta tvarka dėl neteisėtų atsakovų veiksmų – buto užvaldymo, neturint jokio teisinio pagrindo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. P. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2016-09-09 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Vieni iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos principų yra tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, o sandoriai, sudaryti paliekant vaiką be gyvenamojo būsto, pripažįstami negaliojančiais (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 punktai, 13 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimas yra ne tik privatus, bet ir viešas interesas, todėl jo tinkama apsauga įpareigoti rūpintis tiek nepilnamečio tėvai (globėjai, rūpintojai), tiek valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalis). Be to, įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Atsakovė V. P. būdama įstatyminė įpėdinė dėl mažametystės pati negalėjo apginti savo teisės priimti palikimą. Nepilnametės V. P. tėvas, t.y. atsakovas pagal įstatymą, S. P. dėl palikimo priėmimo V. P. vardu nesikreipė dėl teisinių žinių trūkumo bei stiprių emocinių išgyvenimų.

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

CPK 308 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų teisių, kuria įgyvendinimas dispozityvumo principas, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva.Šioje byloje apeliacinį skundą pareiškė tik ieškovė. 2017-08-07 teisme gautas ieškovės apeliacinio skundo atsisakymas, kuriame ji nurodo, jog Trakų rajono apylinkės teismas 2017-06-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1324-983/2017 tenkino atsakovės V. P. ieškinį dėl paveldėjimo pripažinimo negaliojančiu. Trakų rajono apylinkės teismas pripažino negaliojančiu Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI paveldėjimo teisę į S. N., mirusios (duomenys neskelbtini), 2013-11-06 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. JK-3667, išduotą Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarės J. K..Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisako pareikšto apeliacinio skundo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės pareikštas atsisakymas nuo apeliacinio skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir (ar) kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl yra pagrindas jį patenkinti, o apeliacinį procesą nutraukti (CPK 308 straipsnio 1-2 dalys). Išaiškintinos apeliacinio skundo atsisakymo teisinės pasekmės - atsisakius apeliacinio skundo pakartotinai jį paduoti asmuo neturi teisės (CPK 308 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-574-258/2017 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo.