- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- e1-1031-1072/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- M. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-16363-19, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. K. kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:
jis, 2019 balandžio 21 d., apie 14 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,99 promilių girtumas), tyčia metė į savo motiną I. M. metalinę skardinę, tuo nukentėjusiajai I. M. padarydamas apie 1 cm ilgio žaizdą dešinio antakio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
M. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK)140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, M. K. kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2020 m. birželio 8 d., apie 15 val. 00 min. gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,95 promilių girtumas), tyčia rankoje laikomu stiklainiu vieną kartą sudavė savo motinai I. M. į galvą, tokiu neteisėtu būdu padarydamas nukentėjusiajai I. M. nedidelę nubrozdintą žaizdelę viršugalvyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
M. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Dėl 2019 m. balandžio 21 d. padarytos nusikalstamos veikos
Kaltinamasis M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prisipažįsta pilnai, kad smurtavo prieš savo motiną, nurodydamas, kad 2019 m. balandžio 21 d., apie 10 val. 30 min., jis nuėjo švęsti Velykų pas savo seserį V. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jam atėjus pas seserį jau buvo ir jo mama I. M. ir brolis A. M.. Visi susėdo prie vieno stalo ir vartojo alkoholį. Gėrė alų bei degtinę. Sėdint prie stalo jis pradėjo konfliktuoti su savo mama I. M. dėl alkoholio, ar jo, kad buvo per mažai, ar dar dėl ko jis neatsimena, nes buvo jau gerokai išgėręs. Konflikto metu jis paėmęs nuo stalo metalinę skardinę nuo konservų ją metė į savo mamą I. M., sėdinčią šone jo, ir pataikė jai į dešinės pusės antakį. Jis matė, kaip mamai pradėjo iš antakio bėgti kraujas. Mama pradėjo ant jo šaukti ir vadinti necenzūriniais žodžiais, kokiais neatsimena. Jo sesuo V. S. iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė namuose. Prieš metus laiko buvo konfliktas su mama, bet policija kviesta nebuvo. Dėl to, jog metė į savo mamą I. M. metalinę skardinę jis labai gailisi (t. 1., b. l. 192-193).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. balandžio 21 d., apie 10 val. 30 min. su sūnumi M. K. ji nuėjo pas savo dukterį V. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), švęsti (duomenys neskelbtini). Ten jie po lygiai išgėrė 6 butelius 1 litro talpos 7,5 laipsnių stiprumo alaus ir 200 gramų degtinės. Apie 14 val. 00 min. jai su sūnumi M. K. vieniems likus kambaryje, ji jo paprašė eiti namo. Jis išgirdęs jos prašymą nieko nesakęs pagriebė šalia buvusią metalinę skardinę nuo „tušonkės“ ir metę į ją. Skardinė pataikė jai į dešinės akies antakį ir jį šiek tiek prakirto, pradėjo bėgti kraujas, ji patyrė skausmą (t. 1., b. l. 40-41).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus Apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2019 m. balandžio 21 d. M. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (t. 1., b. l. 19-23).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta: matomas dviejų aukštų medinis pastatas. Laiptais užlipus į antrą aukštą ir pasukus į kairę pusę matomos praviros durys (nepažymėtos jokiu numeriu) pro kurias patenkama į buto virtuvę. Virtuvėje netvarka. Kairėje pusėje ant malkinio pečiaus matoma tuščia metalinė skardinė su užrašu „troškinta jautiena“, skardinėje matomos trys nuorūkos. Skardinė iš įvykio vietos paimama. Iš virtuvės po kaire puse patalpa Nr.1, kurioje yra stalas apkrautas maistu, lovos, kiti baldai. Bute netvarka (t. 1., b. l. 26-28, 29-34).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvitų nustatyta, kad M. K. 2019 m. balandžio 21 d., 14 val. 51 min., nustatytas 2,99 promilių neblaivumas, I. M. 2019 m. balandžio 21 d., 14 val. 47 min. nustatytas 2,27 promilių neblaivumas (t. 1., b. l. 37).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. L., susipažinęs su I. M. medicininiais dokumentais ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, daro išvadą, kad I. M. padaryta apie 1 cm ilgio žaizda dešiniojo antakio srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1., b. l. 56-57).
Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje paimta geltono metalo skardinė, aplink popierine juostele su įvairiais užrašais, kurių vienas – „Troškinta jautiena“ ir galvijo galvos atvaizdu (t. 1., b. l. 61-62). Minėta skardinė supakuota į specialųjį paketą Nr. 419594 (t. 1., b. l. 63-64) ir perduota saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui (t. 1., b. l. 65). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu (t. 1., b l. 66-67) geltono metalo skardinė, aplink popierine juostele su įvairiais užrašais, kurių vienas – „Troškinta jautiena“ ir galvijo galvos atvaizdu, pagal 2019 m. rugpjūčio 8 d. pakvitavimą grąžinti V. S. (t. 1., b. l. 70).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus 2019 m. liepos 11 d. nutarimu M. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl 2019 m. balandžio 21 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas kaltinamajam M. K. susitaikius su nukentėjusiąja I. M. (t. 1., b. l. 143-145).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus 2020 m. birželio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl M. K. 2019 m. balandžio 21 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, atnaujintas, kadangi M. K. vienerių metų laikotarpyje padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (t. 1., b. l. 4-7).
Dėl 2020 m. birželio 8 d. padarytos nusikalstamos veikos
Kaltinamasis M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena su mama I. M. name, kuris yra (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jo brolis A. M.. V. S. gyvena kitoje gatvės pusėje. Tarp jo ir mamos tarpusavio santykiai iki šio įvykio buvo normalūs. 2020 m. birželio 8 d. galimai apie 15 val. 00 min., jis, jo mama I. M., brolis A. M. ir sesuo V. S. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, vartojo alkoholį, t. y. gėrė alų. Jis atsimena, kad išgertuvių metu jo mama I. M. jį apipylė vandeniu, po ko jis vieną kartą stiklainiu sudavė mamai I. M. į galvą. Stiklainis buvo 0,5 litrų talpos. Kai jis mamai stiklainiu sudavė per galvą, jis nesudužo. Po suduoto smūgio jis stiklainį numetė ant žemės, ten kur „baliavojo“ ant kiemo. Kodėl mama jį apipylė vandeniu, jis nežino. Mamai sudavė stiklainiu, nes supyko ant jos, kad jį apipylė vandeniu. Po suduoto smūgio stiklainiu, mamai iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Smūgio sudavimo momentu jis sėdėjo priešais mamą, mama tuo metu taip pat sėdėjo ant suoliuko. Brolis ir sesė įvykio metu sėdėjo šalia (t. 2., b. l 45-47).
Kaltinamojo M. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena bute, kuris yra (duomenys neskelbtini). Minėtas būstas priklauso būtų ūkiui. Minėtuose namuose gyvena ji, jos sūnūs M. K. ir A. M.. Jos ir vaikų tarpusavio santykiai yra geri, nesipyksta. Pykstasi tik tada, kai būna neblaivūs. Alkoholį dažniausiai vartoja savaitgaliais. 2020 m. birželio 8 d., dienos metu, tikslaus laiko ji nežino, ji, sūnus M. K. ir dukra V. S. buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Visi trys vartojo alkoholį, t. y. gėrė alų. Kiek alaus išgėrė, ji neskaičiavo. Išgertuvių metu ji sūnui M. K. liepė eiti miegoti, nes jam iš ryto reikėjo eiti į darbą. Sūnus jos neklausė, todėl ji jį apipylė vandeniu, kuris buvo stiklainyje. Jai stiklainio nespėjus pastatyti M. K. jai iš dešinės rankos išplėšė stiklainį ir tuo stiklainiu vieną kartą sudavė į galvą. M. K. jai pataikė kažkur į viršugalvį. Dėl M. K. tokių veiksmų jai galvos srityje buvo padaryta kraujuojanti žaizda, kurios medikai sakė, kad nereikia siūti. Daugiau sūnus prieš ją jokių fizinių veiksmų neatliko. Po to V. S. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Viskas vyko namo kieme, kur yra suoliukas su staliuku padarytas. Smūgio sudavimo metu ji sėdėjo ant suoliuko, o sūnus sėdėjo prieš ją. V. S. sėdėjo prie jos. Po įvykio ją apžiūrėjo medikai. Dėl sūnaus tokio poelgio jai skaudėjo galvą, bei iš galvos žaizdos bėgo kraujas (t. 2., b. l. 94-96).
Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. birželio 8 d. jis, jo brolis M. K., motina ir sesuo V. S. vartojo alkoholinius gėrimus sesers namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Alkoholio buvo išgerta daug, visi buvo nuo jo apsvaigę, kai tarp jo brolio ir motinos įvyko konfliktas. Jis nelabai sureagavo į tą jų konfliktą, kadangi, kaip jau sakė, buvo tikrai jau nemažai alkoholio išgėręs. Taigi jis pamatė, tik kad mama apipylė vandeniu brolį. Na mama dėl kažkokios priežasties paėmė nedidelį stiklainį su vandeniu (į tą stiklainį jie paprastai meta nuorūkas) ir tuo vandeniu apipylė broliui veidą. Nuorūkų tuo metu stiklainyje nebuvo, vanduo buvo švarus. Tuo metu kai visa tai įvyko, jie abu sėdėjo prie stalo, vienas priešais kitą. Po to, kai mama apipylė brolį tuo vandeniu, jo brolis atsistojo, priėjo prie mamos ir paėmė tą patį stiklainį, kurį mama jau buvo padėjusi ant stalo, ir tuo stiklainiu vieną kartą sudavė mamai į viršugalvį. Motinai iš karto pradėjo bėgti kraujas iš viršugalvio. Iškart po to brolis stiklainį įmetė į netoliese esantį krūmyną ir nuėjo į namus. Jis ir sesuo mamą taip pat nuvedė į namus. Kai brolį paleido iš areštinės, jis pats savo akimis matė ir girdėjo, kad brolis mamos atsiprašė (t. 2., b. l. 112-114).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus Apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2020 m. birželio 8 d. M. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (t. 1., b. l. 77-78).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta: nuo gatvės pusė patenkama į kiemą. Po ko žiūrint nuo minėto gyvenamojo namo kiemo miško kryptimi, matyti sudėtos malkos krūvoje, o už jų ūkiniai pastatai, sandėliukai. Po ko apėjus sandėliukus ir ūkinius pastatus, matyti nedidelė aikštelė, kurioje yra keturi pavieniai medžiai bei stalas su suolais ir kelmu šalia. Už minėtų suolų bei stalo matyti jau miškas. Po stalu matyti tuščias alaus butelis „Varžtas“ 7,5 prom. stiprumo, 1 litro talpos (t. 1., b. l. 79-80, 81-84).
Iš neblaivumo registracijos žurnalo kopijų nustatyta, kad 2020 m. birželio 8 d. 16 val. 12 min. I. M. nustatytas 2,03 promilių girtumas, 2020 m. birželio 8 d. 16 val. 55 min. M. K. nustatytas 2,95 promilių girtumas (t. 1., b. l. 89-90).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. L. susipažinęs su I. M. medicininiais dokumentais ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, daro išvadą, kad I. M. padaryta nedidelė brozdinta žaizdelė viršugalvyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1., b. l. 122-123).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nukentėjusiosios parodymai, liudytojo parodymai, tarnybiniai pranešimai, kitų objektų apžiūros protokolai, kaltinamojo parodymai ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis M. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai I. M. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (t. 2., b. l. 62-65).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo M. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. K. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas (t. 1., b. l. 156-158), baustas administracine tvarka (t. 1., b. l. 163-164). Yra dirbantis (t. 1., b. l. 161). Iš bylos duomenų nustatyta, kad lankėsi konsultacinėje poliklinikoje, skirtas palaikomasis gydymas nuo priklausomybės ligų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Teismas, atsižvelgdamas, kad kaltinamasis M. K. padarė du tyčinius nusikaltimus artimo šeimos nario sveikatai, dėl veikų prisipažino, gailėjosi, nukentėjusioji M. K. pretenzijų nereiškė, sprendžia, kad M. K. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), skirtinos bausmės sudedamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai, M. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į M. K. skirtiną bausmės laiką įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 8 d., 16 val. 55 min. iki 2020 m. birželio 9 d., 13 val. 48 min. (t. 2. B. l. 29-30), t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, 7 dalimi (aktuali redakcija Nr. XI-1861, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 5-138 (2012-01-07), M. K. skirtini įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) nuo 21 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose jei tai nesusiję su liga, darbu, mokslu ar vaikų priežiūra, 3) tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo M. K. asmenybę, padarytų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, pilnamečiui asmeniui gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padarytų tyčinių nesunkių nusikaltimų pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nustatant minimalų sankcijoje numatytą dydį (BK 71 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.), nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. birželio 9 d. nutarimu (t. 2., b. l. 50-52) M. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. balandžio 21 d. epizodas), ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. birželio 8 d. epizodas), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. K. skirtas bausmes sudėti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, M. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, per visą bausmės vykdymo laiką:
2) nuo 21 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose jei tai nesusiję su liga, darbu, mokslu ar vaikų priežiūra,
3) tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.