Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. T. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-181-383/2015 (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-0008-11) perduota Šiaulių apygardos prokuratūros vyr. prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismui buvo perduota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje K. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį.

Skunde taip pat nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas negali sukliudyti baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, kadangi BPK numatyta galimybė, kad net ir teisėtai nutrauktas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas kitais pagrindais, tuo pačiu ir paaiškėjus esminėms aplinkybėms (BPK 217 straipsnio 2 dalis). Jei patenkinus K. P. skundą atsirastų pagrindas atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl kitų asmenų, baudžiamoji byla galėtų būti atskirta BPK 254 straipsnio 2 dalies pagrindu ir perduota prokurorui.

Prokurorė skunde cituoja BPK 2 straipsnio nuostatas ir teigia, kad nagrinėjamu atveju sprendimas surašyti kaltinamąjį aktą dėl K. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų atitinka minėtas nuostatas. Neegzistuoja jokios aplinkybės, kurios pateisintų delsimą užbaigti ikiteisminį tyrimą, kai ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai.

Prokurorės nuomone, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, suformuota byloje Nr. 2K-520/2014. Šios bylos aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl teismo išvados dėl negalimumo nagrinėti baudžiamąją bylą, patenkinus skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, laikytinos nepagrįstomis.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti, kaltinamasis ir jo gynėjas – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. T. skundas atmetamas.

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas perdavė baudžiamąją bylą prokurorui, konstatavęs esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus (nepasibaigęs ikiteisminis skundų nagrinėjimo procesas), dėl kurių buvo suvaržytos kaltinamojo K. P. įstatymo garantuojamos teisės, taip pat kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Įvertinus prokurorės skundo argumentus ir pateiktos bylos duomenis, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta.

Iš bylos duomenų matyti, kad byloje Nr. 20-1-0008-11 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal įtariamojo K. P. pareiškimus dėl J. G., L. G., R. G. ir kitų asmenų, nurodytų įtariamojo K. P. pareiškimuose, galimai padarytų nusikalstamų veikų. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė J. T. 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimu šioje dalyje ikiteisminį tyrimą nutraukė. K. P., nesutikdamas su minėtu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kitų asmenų, šį nutarimą skundė aukštesniajam prokurorui. Laikinai einanti Šiaulių apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pareigas, vyr. prokuroro pavaduotoja A. S. 2014 m. gruodžio 31 d. nutarimu K. P. skundo netenkino. Dėl šio nutarimo K. P. pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris dar nėra išnagrinėtas.

Taigi kaltinamasis aktas dėl K. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo surašytas ir perduotas Kauno apygardos teismui, nepasibaigus ikiteisminiam skundų nagrinėjimo procesui. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą teisme. Baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 214 straipsnis, BPK 440 straipsnis) numato galimybę paduoti skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo aukštesniajam teismui, todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad ikiteisminis skundų nagrinėjimo procesas gali užtrukti. Be to, iš kaltinamojo akto matyti, kad K. P. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra grindžiama asmenų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir šiuo metu yra sprendžiamas tokio nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, parodymais. Patenkinus K. P. skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, tai galimai turėtų įtakos sprendžiant bendrininkų nusikalstamų veiksmų juridinio įvertinimo, atsakomybės ribų ir byloje pareikšto civilinio ieškinio, kurio suma siekia net 1275460,30 Lt, priteisimo klausimus.

Pažymėtina, kad BPK 2 straipsnyje nustatyta prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką negali prieštarauti BPK 1 straipsnyje numatytai baudžiamojo proceso paskirčiai, kuri suprantama ne tik kaip siekis greitai atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir išsamiai, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Operatyvus baudžiamosios bylos nagrinėjimas nereiškia skuboto jos nagrinėjimo. Priešingai, jei byla teismui perduodama paruošta nekokybiškai bei skubotai, teismas negali bylos išnagrinėti tinkamai, o užsitęsęs bylos nagrinėjimo procesas iki nuosprendžio įsiteisėjimo yra nepateisinamas.

Nustatytos aplinkybės leidžia atmesti prokurorės skundo argumentus, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl kitų asmenų negali kliudyti nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme.

Galima iš dalies sutikti su prokurorės teiginiais, kad šios ir baudžiamosios bylos Nr. 2K-520/2014 faktinės aplinkybės yra skirtingos, tačiau paminėtoje kasacinėje nutartyje aptariamas bendrininkų veiksmų juridinis vertinimas ir jų (bendrininkų) atsakomybės ribų nustatymas yra reikšmingas ir šiai nagrinėjamai baudžiamajai bylai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokia ikiteisminio tyrimo institucijų ir prokurorų praktika, kai pabaigus ikiteisminį tyrimą, įtariamojo ar kitų proceso dalyvių pareikšti prašymai neišsprendžiami, formaliai nurodant, kad jie galės būti išspręsti nagrinėjant bylą teisme, kai pažeidžiant BPK 220 straipsnio 4 dalies nuostatas kaltinamojo akto nuorašas kaltinamajam įteikiamas tik po bylos perdavimo teismui, yra ydinga, todėl netoleruotina.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, perduodama baudžiamąją bylą teismui, nesulaukusi K. P. pateikto skundo išnagrinėjimo rezultatų, pažeidė BPK 1 straipsnio nuostatas, kadangi priklausomai nuo pateikto skundo išnagrinėjimo rezultatų, skundo patenkinimo atveju būtų privaloma surašyti kaltinamąjį aktą ir dėl kitų asmenų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepasibaigęs ikiteisminių skundų nagrinėjimo procesas kliudo teismui nagrinėti bylą teisme, todėl pagrįstai priėmė nutartį bylą perduoti prokurorui. Naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.