Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Jūratės Tamašauskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-181-383/2016 (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-0008-11) perduota Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismui buvo perduotas 2016 m. vasario 29 d. kaltinamasis aktas su baudžiamąja byla, kurioje K. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad pagamino netikrus dokumentus ir padarė didelę žalą UAB „C.“ bei pasisavino jo žinioje buvusį šios bendrovės didelės vertės turtą šiomis aplinkybėmis ir veiksmais:

jis nuo 2006-11-02 iki 2011-03-17, dirbdamas UAB „C.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigose ir, būdamas kasininku, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 10 dalies 1 punkto ir 9 punkto reikalavimus (Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą), būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalies reikalavimus (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), 37 straipsnio 5 dalies reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais), būdamas visiškai materialiai atsakingas už bendrovės jam patikėtų ir perduotų materialinių vertybių saugumą ir tuo laikotarpiu turėdamas administracinius įgaliojimus ir teisę veikti įmonės vardu, veikdamas priešingais įmonės steigimo tikslams interesais (UAB „C.“ įstatuose steigimo tikslas yra pelno siekimas), pagamino nenustatytomis aplinkybėmis netikrą dokumentą, 2010-02-23 paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP, kurioje savo parašu patvirtino, kad jis kaip fizinis asmuo tariamai suteikia 205 000 Lt paskolą UAB „C.“ (pastarosios bendrovės direktorius tuo metu taip pat buvo K. P.), kuri privalo būti grąžinta iki 2011-02-23, o taip pat pagamino netikrą dokumentą, 2010-03-26 kasos pajamų orderį CRE Nr. 221, kuriame savo parašu patvirtino 205 000 Lt tariamą priėmimą į bendrovės kasą grynais pinigais pagal paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP. Taip pat šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo juos pateikdamas įtraukti į UAB „C.“ buhalterinę apskaitą vyr. buhalterei R. Ž., kuri, nežinodama apie daromas nusikalstamas veikas, įtraukė paminėtus dokumentus į buhalterinę apskaitą. Suklastojęs šiuos dokumentus, padarė didelę žalą UAB „C.“. Tačiau 205 000 Lt į bendrovės kasą K. P. neįnešė, o suklastotų dokumentų pagrindu UAB „C.“ liko įpareigota jam sumokėti šią pinigų sumą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, žinodamas, kad jis 205 000 Lt paskolos pagal 2010-02-23 paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP UAB „C.“ nesuteikė ir pinigų į bendrovės kasą neįnešė, 2010-04-15 kasos išlaidų orderiu Nr. 228, nurodant pagrindą „grąžinta paskola“ ir 2011-01-28 kasos išlaidų orderiu Nr. 299, nurodant pagrindą „paskolos grąžinimas pagal sutartį CRD10/02/23-KP“, patvirtintais jo paties, kaip įmonės vadovo ir kasininko parašais, kaip skolos grąžinimą pagal sutartį CRD 10/02/23-KP išsimokėjo sau grynais 113 670,49 Lt bei laikotarpiu nuo 2010-11-30 iki 2011-04-12 6 (šešiais) mokėjimo pavedimais iš bendrovės „C.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke ir 5 (penkiais) mokėjimo pavedimais į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadelė“ banke, UAB „C.“ pinigines lėšas, viso sau išsimokėdamas 148 370,49 Lt bei dalį tariamos skolos 3 959,50 Lt sumai padengė pagal aktą Nr. R-0330-5 (skolos už monitorių sudengimas pagal aktą). Viso K. P. pagal suklastotą Paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP iš UAB „C.“ pasisavino 152 329,99 Lt (148 370,49 + 3 959,50) didelės vertės, jo žinioje buvusio UAB „C.“ svetimo turto.

Taip pat K. P. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad pagamino netikrus dokumentus ir padarė didelę žalą UAB „C.“ bei pasisavino jo žinioje buvusį šios bendrovės didelės vertės turtą šiomis aplinkybėmis ir veiksmais:

jis, nuo 2006-11-02 iki 2011-03-17, dirbdamas UAB „C.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus ir kasininko pareigose, turėdamas pareigą veikti atstovaujamos bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13, Nr. VII-1835) 19 straipsnio ir 37 straipsnio reikalavimus, būdamas visiškai materialiai atsakingas už bendrovės jam patikėtų ir perduotų materialinių vertybių saugumą ir tuo laikotarpiu turėdamas administracinius įgaliojimus ir teisę veikti įmonės vardu, žinodamas ir suvokdamas, kad jo žinioje esantis ir jam patikėtas valdyti įmonės turtas (grynieji pinigai ir materialinės vertybės) jam yra svetimas ir jam nepriklauso, veikdamas priešingais įmonės steigimo tikslams interesais (UAB „C.“ įstatuose steigimo tikslas yra pelno siekimas), pažeisdamas Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 2.134 straipsnio „Atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimas“ 1 dalies reikalavimus Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.

2009-2010 metų laikotarpiu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą UAB „C.“ turtą, pagamino netikrą dokumentą, tai yra paruošė tekstą bei atgaline data pasirašė už abi sandorio puses, 2006-11-28 sutartį Nr. CRT 06/11/28-KP dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos pirkimo, pagal kurią UAB „C.“, atstovaujama jo paties kaip direktoriaus, gauna naudotis iš jo kaip fizinio asmens už 688 484,30 Lt iki 2010-01-31 susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmeną, o UAB „C.“ iki 2015-10-28 privalo sumokėti davėjui, t. y. jam pačiam 688 484,30 Lt, pradedant mokėti nuo 2010-01-31 dienos. Tačiau susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmena perduota UAB „C.“ nebuvo (realiai bendrovei nebuvo reikalingumo tokią rinkmeną įsigyti, kadangi atitinkama informacija apie juridinius asmenis UAB „C.“ disponavo pati). Taip pat šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, jį pateikdamas įtraukti į UAB „C.“ buhalterinę apskaitą vyr. buhalterei R. Ž., kuri, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, 2010-02-28 įtraukė į buhalterinę apskaitą Nr. 203 „Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką K. P., kaip UAB „C.“ direktorius bei įmonės kasininkas pagal pagamintą netikrą dokumentą - 2006-11-28 sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr. CRD 06/11/28-KP laikotarpiu nuo 2010-03-22 iki 2011-03-23 per 63 kartus sau išsimokėjo:

1) grynais pagal 6 (šešis) kasos pajamų orderius, patvirtintus jo paties, kaip įmonės vadovo ir kasininko parašais: 2010-03-22 kasos pajamų orderiu (toliau KPO) Nr. 211 išsimokėjo sau 10000 Lt, 2011-02-10 KPO Nr. 302 išsimokėjo sau 1341 Lt, 2011-02-17 KPO Nr. 303 išsimokėjo sau 1500 Lt, 2011-03-07 KPO Nr. 311 išsimokėjo sau 2600 Lt, 2011-03-15 KPO Nr. 312 išsimokėjo sau 2000 Lt, 2011-03-07 KPO Nr. 313 išsimokėjo sau 2800 Lt. Viso grynais 22841 Lt;

2) laikotarpiu nuo 2010-03-23 iki 2011-03-23 per 57 kartus mokėjimo pavedimais į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“ iš UAB „C.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, pervedė viso 88500 Lt, iš viso bendrai sau išsimokėdamas 111 341 Lt, tuo būdu pasisavino šį jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „C.“ turtą.

Taip pat K. P. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad pagamino netikrą dokumentą ir padarė didelę žalą UAB „C.“ ir apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą UAB „C.“ turtą, šiomis aplinkybėmis ir veiksmais:

K. P., būdamas 2011-03-17 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu nušalintas nuo direktoriaus pareigų iš UAB „C.“ ir šioje įmonėje jau nedirbdamas, pasinaudodamas jam žinoma ir jo paties suklastota 2006-11-28 sutartimi Nr. CRT 06/11/28-KP, pagal kurią realiai UAB „C.“ nebuvo perduota susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmena bei 111 341 Lt nepagrįstai jis sau pagal paminėtą suklastotą sutartį jau išsimokėjo, tai yra šiuos pinigus pasisavino, ir bendrovė neva dar liko neatsiskaičiusi su juo už 467 143, 30 Lt, jis su UAB „Alfa grupė“, tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2011-03-17 iki 2011-04-12, apgaulės būdu, t. y. šios bendrovės darbuotojams nežinant apie suklastotą 2006-11-28 sutartį Nr. CRT 06/11/28-KP ir tai, kad joje numatytas atsiskaitymas su K. P. yra nepagrįstas, kadangi jis susistemintos juridinių asmenų duomenų rinkmenos UAB „C.“ nėra pateikęs, sudarė ir pasirašė 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.2011/04/12-1, pagal kurią už 125 000 Lt jis perleido UAB „Alfa grupė“ tariamą jo teisę į UAB „C.“ neva likusį skolos jam likutį 467 143,30 Lt sumai. Tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą - 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2011/04/12-1 ir apgaule savo ir kito asmens, t. y. UAB „Alfa grupė“, naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą UAB „C.“ turtą, 467 143,30 Lt sumai. UAB „Alfa grupė“ realizuodama tariamą teisę su ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl 467 143,30 Lt priteisimo iš UAB „C.“. Taip pat šią žinomai suklastotą 2006-11-28 sutartį Nr. CRT 06/11/28-KP panaudojo, ją 2010-02-28 pateikdamas įtraukti į UAB „C.“ buhalterinę apskaitą vyr. buhalterei R. Ž., kuri, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, ją įtraukė į buhalterinę apskaitą.

Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi šią baudžiamąją bylą perdavė Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, nustatęs, kad padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalis). Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad prokurorė, vietoj to, kad vykdytų Šaulių apygardos teismo 2015-04-08 nutartį ir atliktų procesinius tyrimo veiksmus, 2015-04-10 nutarimu atskyrė ikiteisminius tyrimus bendrininkų padarytų veikų atžvilgiu, kas prieštarauja suformuotai teismų praktikai, nes bendrininkų nusikalstamos veikos turi būti tiriamos kartu. Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2016-01-25 nutartimi įpareigojo prokurorą atlikti ikiteisminio tyrimo proceso veiksmus: apklausti liudytojus L. J., D. P. ir G. P., tačiau prokurorė nurodytų veiksmų neatliko, liudytojų neapklausė, o baudžiamąją bylą perdavė teismui, t. y. baudžiamąją bylą perdavė nepabaigusi ikiteisminio tyrimo, tuo pačiu pažeidė K. P. teisę į gynybą. Šioje byloje yra neįvykdyti Šiaulių apygardos teismo 2015-04-08 ir Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-25 nutarčių nurodymai, kas laikytina esminiu BPK 346 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Byloje atskyrus ikiteisminį tyrimą kitų bendrininkų atžvilgiu į atskirą tyrimą, K. P. nurodyti bendrininkai R. G., L. G. ir J. G. yra įtraukti į liudytojų sąrašą. Taigi, šių asmenų statusas tampa dvejopas: atskirtame tyrime jie galimai gali tapti įtariamaisiais, o šioje byloje bus apklausiami kaip liudytojai dėl galimai padarytų bendrininkų veikų. Todėl galėtų kilti kliūčių taikant minėtiems liudytojams BPK 277 straipsnio nuostatas. Jei minėti asmenys duotų neteisingus parodymus, jie negalėtų būti vėliau patraukti baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Teismas nurodė, kad šioje byloje privalu įvykdyti nutartyse nurodytus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, atlikti visapusišką aplinkybių tyrimą visų bendrininkų atžvilgiu. Pasitvirtinus K. P. versijai,- surašyti kaltinamąjį aktą visų bendrininkų atžvilgiu. Nepasitvirtinus K. P. versijai,- priimti nutarimą nutraukti tyrimą nurodytų bendrininkų atžvilgiu. Tik įsiteisėjus tokiam prokuroro nutarimui (pasibaigus skundų apeliaciniam procesui), byla perduotina teismui (T. 29, b. l. 23-24).

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Jūratė Tamašauskienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Prokurorė skunde nurodo, kad iš 2016-03-14 teismo nutarties matyti, jog joje tik konstatuojama, kad yra nustatyti esminiai BPK pažeidimai, trukdantys nagrinėti bylą teisme, tačiau konkrečiai nei vienas nenurodytas. Nenurodant konkrečių BPK pažeidimų, trukdančių bylą nagrinėti teisme, baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir būtų nepateisinamai vilkinamas bylos nagrinėjimas.

Nesutinka su teismo argumentu, kad baudžiamoji byla Nr. 20-1-00008-2011 buvo perduota teismui nepabaigus ikiteisminio tyrimo, nes Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-25 nutartis, kurioje nurodyta apklausti papildomus liudytojus, buvo priimta išnagrinėjus K. P. skundą ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-140-15, todėl ši nutartis nesusijusi su baudžiamąja byla Nr. 20-1-00008-2011. 2015-11-18 įtariamajam K. P. buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00008-11 pabaigimą, jis buvo informuotas apie teisę pateikti prašymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei apie teisę teikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Šiaulių apygardos teismas 2016-02-01 nutartimi konstatavo, kad nėra procesinio pagrindo nagrinėti įtariamojo K. P. skundo dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės sprendimo pripažinti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00008-11 pabaigtu. Kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00008-2011 buvo surašytas 2016-01-12 ir išsiųstas Šiaulių apylinkės teismui susipažinti skundo nagrinėjimui ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-140-15, dėl kurios ir buvo priimta 2016-01-25 nutartis. Vadinasi, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00008-2011 buvo baigtas kaltinamojo akto surašymu 2016-01-12, esant BPK 218 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, t. y. ikiteisminio tyrimo metu surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Baudžiamojoje byloje buvo atlikti visi BPK 218 straipsnyje reglamentuoti veiksmai, dėl jų atlikimo tvarkos buvo išnagrinėti visi skundai.

Taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad prokuroras neteisėtai ir nepagrįstai priėmė 2015-04-10 nutarimą atskirti tyrimus, kadangi Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, 2015-07-22 išnagrinėjęs K. P. 2015-06-17 skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros 2015-04-10 nutarimą atskirti ikiteisminius tyrimus ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro S. Slapšinsko 2015-06-18 nutarimo dalį, šį skundą atmetė. K. P. 2015-08-05 apskundė Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-22 nutartį aukštesnės instancijos teismui. Šiaulių apygardos teismas 2015-08-10 nutartimi atsisakė priimti K. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-22 nutarties ir grąžino jį pareiškėjui. K. P. 2015-08-24 Šiaulių apylinkės teismo pirmininkui padavė prašymą pasirūpinti, kad jo 2015-06-17 skundas būtų išnagrinėtas išsamiai ir būtų priimta teisėta nutartis. 2015-08-27 nutartimi K. P. 2015-08-18 prašymas atmestas. Kadangi, išnagrinėjus K. P. skundus, 2015-04-10 nutarimas atskirti tyrimus nebuvo panaikintas ar pakeistas, todėl 2015-04-10 nutarimas atskirti tyrimus negali būti pripažintas kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.

Be to, nei ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00008-2011, nei Nr. 05-2-140-15 įtarimai kitiems asmenims nebuvo pareikšti, todėl skundžiamoje nutartyje nurodyta problema, kad J. G., R. G. ir L. G. yra apklausti liudytojais ir įtraukti į liudytojų sąrašą šioje byloje, o atskyrus ikiteisminį tyrimą bendrininkų atžvilgiu jie galimai gali tapti įtariamaisiais, ir, jei minėti asmenys šioje byloje duotų neteisingus parodymus, jie negalėtų būti vėliau patraukti baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, negali būti nurodomas kaip esminis proceso pažeidimas, o tik kaip prielaida.

Nepagrįstai skundžiamoje nutartyje tvirtinama, kad Šiaulių apygardos teismas 2015-04-08 nutartyje nurodė atlikti procesinius tyrimo veiksmus. Atvirkščiai, teismas 2015-04-08 nutartyje pastebėjo, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas ir aukštesnysis teismas gali tik patikrinti prokurorų priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinti ar buvo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai bei rekomenduoti atlikti, teismo nuomone, reikalingus papildomus tyrimo veiksmus, tačiau tokios rekomendacijos prokurorui nėra privalomos. Taip pat Šiaulių apygardos teismas 2015-07-10 nutartyje taip pat pasisakė, kad iš bylos matyti, kad didžioji dalis įtariamojo prašymų yra pasikartojantys (pvz., apklausti papildomus asmenis, ištirti atskirai jo pateiktus dokumentus, atlikti kitų juridinių asmenų veiklos tyrimų ir pan.), todėl pasikartojančių prašymų gausa suponuoja išvadą, kad įtariamasis piktnaudžiauja savo teisėmis, taip siekdama vilkinti tyrimą. Šioje baudžiamojoje byloje nepadaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis), todėl nebuvo pagrindo perduoti bylą prokurorui (T. 29, b. l. 36-40).

K. P. atsiliepime į skundą prašo atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės J. Tamašauskienės skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį.

Nurodo, jog prokurorės skundas yra nepagrįstas, nes Kauno apygardos teismas nurodė šiuos esminius baudžiamojo proceso normų pažeidimus, trukdančius bylą nagrinėti teisme: 1) nepagrįstą ir neteisėtą ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00008-11 atskyrimą 2015-04-10 nutarimu į du ikiteisminius tyrimus Nr. 20-1-00008-11 ir Nr. 05-2-140-15 dėl susijusių veikų ir jų bendrininkų atžvilgiu; 2) neįvykdytus Šiaulių apygardos teismo 2015-04-08 ir Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-25 nutarčių nurodymus; 3) dvejopą J. G., L. G. ir R. G. procesinę padėtį. Kauno apygardos teismas 2016-03-14 nutartyje pagrįstai konstatavo, kad prokurorės J. Tamašauskienės 2015-04-10 nutarimas dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo prieštarauja Šiaulių apygardos teismo 2015-04-08 nutarčiai ir suformuotai teismų praktikai dėl bylų dėl tų pačių ir susijusių veikų bei bendrininkų atžvilgiu atskyrimo negalimumo.

Prokurorė J. Tamašauskienė visiškai be pagrindo ignoravo Šiaulių apygardos teismo 2015-04-08 nutarties rekomendacijas, bylai tik grįžus iš Šiaulių apygardos teismo, prokurorė J. Tamašauskienė nedelsiant, neatlikusi jokių papildomų tyrimo veiksmų, priėmė 2015-04-10 nutarimą, kuriuo nepagrįstai atskyrė ikiteisminius tyrimus, vietoje to, kad organizuotų aukštesniojo teismo 2015-04-08 nutartimi rekomenduotų aplinkybių tyrimą.

Kauno apygardos teismo, priėmusio 2016-03-14 nutartį baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, nesaistė nepagrįsti prokurorės 2015-04-10 bei aukštesniojo prokuroro S. Slapšinsko 2015-06-18 nutarimai ir Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-07-22 nutartis dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo, prieštaravę kitoms anksčiau priimtoms galiojančioms aukštesniųjų teismų - Kauno apygardos teismo 2015-01-15, Šiaulių apygardos teismo 2015-04-08 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-05 nutartims. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjęs prokurorės J. Tamašauskienės 2015-01-22 skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutarties bylą perduoti prokurorui, 2015-02-05 nutartyje akcentavo, kad bendrininkų veiksmų juridinis vertinimas ir jų atsakomybės ribų nustatymas yra reikšmingas ir šiai nagrinėjamai baudžiamajai bylai. Todėl nepagrįstas prokurorės J. Tamašauskienės skunde nurodytas formalus argumentas, kad 2015-04-10 nutarimas atskirti tyrimus negali būti laikomas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Esminis baudžiamojo proceso pažeidimas yra ne tiek pats nutarimo atskirti tyrimus priėmimas, bet ikiteisminių tyrimų nepagrįstas atskyrimas, neužtikrinus išsamaus tyrimo, bendrininkų veikų nustatymo ir vertinimo. Prokurorė J. Tamašauskienė 2016-03-21 skunde nepagrindė, kad galimas kitų asmenų bendrininkavimas darant K. P. inkriminuotas veikas nėra susijęs su šia byla.

Vieno bendrininko veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo klausimas neatskiriamai susijęs su kitų bendrininkų veiksmų baudžiamuoju teisiniu vertinimu ir negali būti nagrinėjamas atskirai nuo kitos bylos nagrinėjimo rezultatų. Ikiteisminių tyrimų atskyrimas, nepriklausomai nuo to, kad nutarimas atskirti tyrimus nebuvo panaikintas aukštesniojo prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atskyrus ikiteisminius tyrimus, ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00008-11 liko neištirtos svarbios aplinkybės, į kurių ištyrimo būtinumą atkreipė dėmesį Šiaulių apygardos teismas 2015-04-08 nutartimi, taip pat nebuvo įgyvendinti ir K. P. prašymai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, kuriuos pati prokurorė J. Tamašauskienė buvo patenkinusi savo nutarimais, t. y. neatlikti būtini tyrimo veiksmai, kurių atlikimo būtinumą buvo pripažinusi ir pati prokurorė.

K. P. 2016-03-07 prašyme Kauno apygardos teismui dėl bylos perdavimo prokurorui nurodė daug neištirtų aplinkybių ir neatliktų procesinių veiksmų, kuriuos būtina atlikti siekiant išsamaus tyrimo ir surinkti ne tik K. P. kaltinančius, bet ir jį teisinančius įrodymus, vertinant ir galimų bendrininkų veiksmus bei nustatant K. P. ir jo bendrininkų atsakomybės ribas. Šių prašymų neįgyvendinimas ikiteisminio tyrimo metu trukdytų bylą nagrinėti teisme, kadangi reikalinga nustatyti bei apklausti užsienio juridinių asmenų vadovus ir atstovus (formalius UAB „C.“ akcininkus), po to papildomai apklausti kitus asmenis, išreikalauti dokumentus ir pan. Šių trūkumų nebūtų galėjęs pašalinti Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, arba nurodytų aplinkybių tyrimas teisme būtų nepateisinamai itin užvilkinęs teisminio bylos nagrinėjimo procesą. Pagal prokurorės ir ikiteisminio tyrimo teisėjų patenkintus, tačiau neįgyvendintus prašymus dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, tuos pačius ikiteisminio tyrimo veiksmus tiriant tas pačias aplinkybes reikalinga atlikti tiek ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00008-11, tiek ir nepagrįstai atskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-140-15. Galiausiai visi šie būtini atlikti veiksmai rodo abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose tiriamų aplinkybių bei sandorių sąsajas tarpusavyje ir tuo pačiu ikiteisminių tyrimų atskyrimo nepagrįstumą bei neteisėtumą.

Nors prokurorė J. Tamašauskienė skunde ir nurodė, kad J. G. ir L. G. nėra pareikšti įtarimai nei viename ikiteisminiame tyrime, tačiau tai tik parodo, kad prokurorė J. Tamašauskienė netinkamai nustatė materialųjį teisinį santykį, dėl ko netinkamai nustatė minėtų asmenų procesines padėtis.

Nesutinka su prokurorės J. Tamašauskienės skunde išdėstyta nuomone, kad K. P. prašymai apklausti liudytojus G. P., L. J. ir D. P., nesusiję su ikiteisminiu tyrimu Nr. 20-1-00008-11. Nurodo, jog ši Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-25 nutartis buvo priimta nepagrįstai iš ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00008-11 atskirtame tyrime Nr. 05-2-140-15, todėl ji susijusi ir su atskirtu ikiteisminiu tyrimu Nr. 20-1-00008-11, t. y. byla, kuri su kaltinamuoju aktu buvo nepagrįstai perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-140-15 dėl sutarties CRD 10/02/23-KP sudarymo K. P. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, o ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00008-11 dėl tos pačios sutarties CRD 10/02/23-KP sudarymo yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje. Abi sutartys Nr. CRD 10/02-23-KP ir Nr. CRD 10/02/24-KP, yra tarpusavyje susijusios, viena iš kitos sekančios ir viena kitą papildančios, jų sudarymo ir vykdymo motyvai glaudžiai susiję, todėl jų sudarymo aplinkybės turėjo būti tiriamos ir vertinamos vienoje byloje. Nepagrįstai atskyrus ikiteisminius tyrimus, šių aplinkybių nustatymas buvo svarbus abiejose bylose. Priešingai nei nurodyta skunde, ikiteisminio tyrimo procesą vilkina ne K. P., o prokurorės J. Tamašauskienės veiksmai ir sprendimai. Prokurorė J. Tamašauskienė ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00008-11 patenkino K. P. prašymus dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė atlikti tyrimo veiksmus, kurie iki šiol neatlikti.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas perdavė baudžiamąją bylą vyriausiajam prokurorui, konstatavęs esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus (prokurorė 2015-04-10 nutarimu atskyrė ikiteisminius tyrimus bendrininkų padarytų veikų atžvilgiu bei neįvykdė Šiaulių apygardos teismo 2015-04-08 ir Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-25 nutartyse nurodytų ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų, byloje galima dvejopa J. G., L. G. ir R. G. procesinė padėtis), dėl kurių buvo suvaržytos kaltinamojo K. P. įstatymo garantuojamos teisės, taip pat kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Iš bylos duomenų matyti, kad byloje Nr. 20-1-0008-11 be kitų pareiškimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal įtariamojo K. P. pareiškimą dėl J. G., L. G., R. G. bei kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė J. Tamašauskienė 2014-12-01 nutarimu šioje dalyje ikiteisminį tyrimą nutraukė (T. 23, b. l. 83-108). Šiaulių apygardos teismas 2015-04-08 nutartimi panaikino Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės J. Tamašauskienės 2014-12-01 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-0008-11 dalyje, nenustačius J. G., L. G., R. G. ir kitų asmenų veikoje nusikalstamų veikų požymių, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nurodė būtinus atlikti papildomus tyrimo veiksmus (T. 25, b. l. 29-43). Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė J. Tamašauskienė, gavusi Šiaulių apygardos teismo 2015-04-08 nutartį, kurioje buvo nurodymas nustatyti UAB „C.“ sąsajas su L. G., R. G. ir J. G. valdomomis įmonėmis ir kitomis įmonėmis, įvertinti sandorius, tiksliau nustatyti kokia apimtimi galėjo būti daroma įtaka ir, kiek ji galėjo būti reikšminga įtariamojo K. P. atliktiems veiksmams, 2015-04-10 nutarimu nutarė toliau atlikti tyrimą dėl tos dalies, kuri buvo pradėta pagal įtariamojo K. P. pareiškimus dėl J. G., L. G., R. G. ir kitų asmenų, nurodytų įtariamojo K. P. pareiškimuose, galimai padarytų nusikalstamų veikų, iš baudžiamosios bylos Nr. 20-1-0008-11 atskirdama ikiteisminį tyrimą dėl K. P. nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (dėl paskolos Estijos piliečiui M. U. ir 383 213,92 Lt pasisavinimo), BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl 128917,42 Lt pasisavinimo), BK 222 straipsnio l dalyje, suteikdama naują ikiteisminio tyrimo Nr. 05-2-140-15. Taip pat nutarė tęsti ikiteisminį tyrimą dėl K. P. nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (dėl pagaminto netikro dokumento ir padarytos didelės žalos UAB ,,C.“ bei 152329,99 Lt (148 370,49+3 959,50) didelės vertės, K. P. žinioje buvusio UAB „C.“ svetimo turto pasisavino), 300 straipsnio 3 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (dėl pagaminto netikro dokumento ir padarytos didelės žalos UAB „C.“ bei pasisavinto K. P. žinioje buvusio šios bendrovės 111 341 Lt vertės turto), 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl pagaminto netikro dokumento ir padarytos didelės žalos UAB „C.“ ir apgaule savo ir kito asmens naudai įgytos turtinės teisės į didelės vertės svetimą UAB „C.“ turtą), palikdama ankstesnį ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-0008-11. Ikiteisminių tyrimų atskyrimas motyvuotas tuo, kad dalis tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-0008-11 yra visiškai baigta ir toje dalyje nusikaltimai nesusiję su įtariamojo versija, kad juos padaryti nusikalstamai įtakojo J. G., L. G., R. G. ar / ir kiti asmenys, t. y. tos nusikalstamos veikos nėra susijusios tiesiogiai su ta tyrimo dalimi, kuri buvo panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015-04-08 nutartimi, ir neegzistuoja jokios aplinkybės, kurios pateisintų delsimą užbaigti bent dalį ikiteisminio tyrimo K. P. atžvilgiu kai ikiteisminis tyrimas yra atliktas išsamiai ir visapusiškai (T. 25, b. l. 44-45). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015-06-10 nutarimu K. P. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės J. Tamašauskienės 2015-04-10 nutarimo atmestas (T. 25, b. l. 105-106). Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-07-22 nutartimi K. P. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015-06-10 nutarimo netenkintas (T. 25, b. l. 192-194). Šiaulių apygardos teismo 2015-08-10 nutartimi K. P. skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-22 nutarties nepriimtas ir grąžintas pareiškėjui (T. 27, b. l. 26-27). 2015-11-18 paskelbta apie ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-0008-11 pabaigą, kaltinamasis aktas surašytas 2016-01-12, byla perduota Kauno apygardos teismui 2016-02-29 (T. 28, b. l. 84). Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2016-01-25 nutartimi įtariamo K. P. skundą dėl prokurorės 2015-12-31 nutarimo ikiteisminio tyrime Nr. 05-2-140-15 tenkino iš dalies. Panaikino Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės J. Tamašauskienės 2015-13-31 nutarimo dalį dėl atsisakymo apklausti liudytojus L. J., D. P. ir G. P. ir šioje dalyje įtariamojo K. P. prašymą tenkino. Taip pat teismas pažymėjo, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju įtariamojo K. P. skundas yra paduotas ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-140-15, o ne ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00008-11, todėl teismas neturi jokio pagrindo spręsti prašymų, nesusijusių su ikiteisminiu tyrimu Nr. 05-2-140-15 (T. 28, b. l. 19-26).

Ikiteisminių tyrimų atskyrimas (BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktas) – tai procesinis sprendimas, priskirtinas išimtinai prokuroro kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja užtikrinti, kad baudžiamasis procesas prieš visus įtariamus asmenis vyktų kaip galima greičiau. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad prokurorė J. Tamašauskienė, gavusi Šiaulių apygardos teismo 2015-04-08 nutartį ir siekdama užtikrinti būtent įtariamojo teisę į greitą procesą (ikiteisminis tyrimas šioje byloje vykdomas nuo 2011-01-04), 2015-04-10 nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-0008-11, kuriame dalis tyrimo jau buvo visiškai baigta ir tiesiogiai nesusijusi su Šiaulių apygardos teismo 2015-04-08 nutarties nurodymais, į kitą ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-140-15 atskyrė tyrimą dėl galimai K. P. padarytų nusikalstamų veikų bendrininkaujant su kitais asmenimis, laikydama būtinu ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-140-15 atlikti Šiaulių apygardos teismo 2015-04-08 nutartyje nurodytus papildomus tyrimo veiksmus. K. P. skundas dėl šio prokurorės 2015-04-10 nutarimo buvo išnagrinėtas ir Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-07-22 nutartimi atmestas. Vadovaujantis BPK 64 straipsnio 6 dalimi, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus pagrįstumas bei teisėtumas buvo patikrintas, jokių naujų aplinkybių, kurios keiktų bylos atskyrimo pagrindus nėra. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismui buvo perduota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu dėl K. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų, kurios nesusijusios su galimu kitų asmenų bendrininkavimu, negalima daryti išvados, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai ir ikiteisminio tyrimo atskyrimas gali sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes.

Taip pat nepagrįstas skundžiamojoje nutartyje nurodytas argumentas, kad prokurorė baudžiamąją bylą teismui perdavė nepabaigusi ikiteisminio tyrimo, t. y. neapklaususi Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-25 nutartyje nurodytų liudytojų. Kaip minėta anksčiau, Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-25 nutartis buvo priimta ikiteisminio tyrime Nr. 05-2-140-15, todėl nutartyje nurodyti liudytojai turi būti apklausti ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-140-15, o ne ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00008-11, kuriame apie ikiteisminio tyrimo pabaigą buvo paskelbta 2015-11-18, o kaltinamasis aktas surašytas 2016-01-12. Atitinkamai nepagrįstas apygardos teismo motyvas, kad prokurorė šioje byloje, t. y. ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00008-11, neįvykdė Šiaulių apygardos teismo 2015-04-08 ir Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-25 nutartyse pateiktų nurodymų dėl papildomo tyrimo, nes šie veiksmai atliktini ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-140-15.

Šiuo metu ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 20-1-00008-2011 ir Nr. 05-2-140-15 įtarimai kitiems asmenims nepareikšti, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės apie galimą J. G., R. G. ir L. G. dvigubą statusą, t. y. šioje byloje liudytojų, o atskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-140-15 galimai įtariamųjų, bei jei minėti asmenys šioje byloje (Nr. 20-1-00008-2011) duotų neteisingus parodymus, jie negalėtų būti vėliau patraukti baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, yra tik prielaidos, todėl negali būti laikomi esminiais BPK pažeidimais.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą ir nenustačius skundžiamojoje nutartyje minėtų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, varžančių kaltinamojo K. P. įstatymo garantuojamas teises bei kliudančių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-181-383/2016 (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-0008-11) perduota Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.