Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Z. V. ieškinį, ir pagal ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirųjų skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties

11. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, siekia turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu.

12. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes ieškovo prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra 90 000 Eur (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, toks ieškinio reikalavimas nėra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

7. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad ieškinį atsisakoma priimti nagrinėti, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 21 punktas).

8. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kitas civilines bylas (CPK 27 straipsnio 1–9 punktai).

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 90 000 Eur turtinę žalą yra teismingas apylinkės teismui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

10. Ieškovui išaiškintina, kad atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad asmuo, negalintis tinkamai vesti bylos pats, turi teisę į atstovą, todėl pasiūlytina ieškovui vertinti dėl pasirūpinimo tinkamu atstovavimu (pasitelkti advokatą) procese (CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 161 straipsnis).

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 2 d. nutarties

11. Ieškovas Vilniaus apygardos teismui pateikė 2024 m. gruodžio 20 d. pareiškimą, kuriuo prašė priimti nagrinėti ieškinio reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovės 107 000 Eur turtinės žalos ir 800 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 2 d. nutartimi CPK 42 straipsnio 1 dalies pagrindu atsisakė priimti ieškovo pareiškimą (patikslintą ieškinį), nes ieškovas yra pateikęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties ir byla perduota apeliacinės instancijos teismui. Ieškovo atskirojo skundo argumentai yra susiję su, jo manymu, pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu priimti pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo.

12. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pagal CPK 141 straipsnio 4 dalį teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 141 straipsnio 4 dalis). Tai leidžia užtikrinti ekonomišką, koncentruotą ir kiek įmanoma greitesnį procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1620-178/2016.

13. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kai nėra įstatymo nustatyta tvarka iškeltos civilinės bylos, t. y. kai Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatos nenumato ieškovui teisės pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, kai ieškovo ieškinį buvo atsisakyta priimti (nesant iškeltos civilinės bylos), tokia teisė ieškovui atsirastų priėmus ieškinį ir iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

13. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartis yra teisėtos ir pagrįstos, kurių panaikinti atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.