Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-31973-347/2018 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio M. L. veiksmų bei dėl įpareigojimo antstolį atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Civilinis procesas vyksta pagal įstatymų nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.

9. Vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, šalys turi teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis, tačiau ši teisė realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. CPK 306 straipsnyje nustatyti reikalavimai apeliacinio skundo turiniui. Jeigu apeliantas netinkamai įgyvendina apeliacijos teisę, teismas turi nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (jeigu trūkumai gali būti pašalinti), o jų nepašalinus, apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Nurodytos taisyklės taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti teikiamo procesinio dokumento trūkumus, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto dokumento. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą dėl antstolio M. L. įpareigojimo atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti bei padidėti – sustabdyti vykdymo veiksmus ir grąžinti priverstinai nurašytas lėšas. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio M. L. veiksmų, nustačius, kad skundas dėl antstolio veiksmų buvo paduotas antstoliui neatlikus procesinių veiksmų, atmetė. Dėl šios nutarties Kauno apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 11 d. gautas pareiškėjo V. J. atskirasis skundas (reg. Nr. DOK-144320). Kauno apylinkės teismas skundžiama 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui V. J. septynių dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

11. Skundžiamojoje teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas nei forma, nei turiniu neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, numatytų CPK 110-115 straipsniuose, t. y. nenurodyta, kokiam konkrečiai teismui paduodamas skundas, apsiribojant kelių institucijų išvardinimu; nenurodytas procesinio dokumento pobūdis ir dalykas, nenurodyti skundo motyvai, tik nukopijuotas ankstesnis skundas, kuriame daugiausia buvo rašoma apie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimą, nepasisakant dėl kokių nors nušalinimo pagrindų Kėdainių rūmų teisėjai/ams (atkreiptinas dėmesys, jog pagal susiformavusią praktiką negali būti nušalinami be jokių motyvų absoliučiai visi teisėjai); skundas dėl antstolio M. L. įpareigojimo atlikti veiksmus buvo paduotas atsiunčiant procesinius dokumentus į teismą paštu, o skundas dėl teismo nutarties – elektronine forma, nurodant net 57 priedus (tokia forma dokumentai ir priedai pateikiami elektroninėse bylose), nenurodant, kuris iš jų konkrečiai susijęs su skundžiama nutartimi, kurie įrodymai patvirtina skundžiamos nutarties nepagrįstumą ar kitas aplinkybes; skunde nenurodyta, kokio procesinio sprendimo pareiškėjas prašo.

12. Pareiškėjas (apeliantas) V. J., nesutinka su skundžiama nutartimi ir prašo ją panaikinti, argumentuodamas tuo, kad atskirasis skundas atitinka CPK 110-115 straipsnių reikalavimus, jame nurodytas adresatas, nušalinamas teismas, procesinio dokumento pobūdis ir dalykas. Apeliantas, teikdamas teismui procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, juos pasirašė saugiu elektroniniu parašu, patvirtino asmens tapatybę kitais būdais.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apelianto išdėstyta pozicija, t. y. kad jo teismui pateiktas atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties (reg. Nr. DOK-144320) atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus.

14. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai, remiantis CPK 111 straipsnio 1 dalimi, teismui pateikiami raštu. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje proceso dalyviams numatyta galimybė procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti ir elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant elektroninių ryšių priemones. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis). Tuo tarpu procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu (net ir pasirašytas elektroniniu parašu) neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų (Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-4-516/2019).

15. Akcentuotina ir tai, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, [...]; taip pat procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data (CPK 111 straipsnio 2 dalies 1-7 punktai). Tuo tarpu CPK 306 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktai nustato, kad atskirajame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111, 113, 114 straipsniai), turi būti nurodyta, skundžiamas sprendimas (šiuo atveju nutartis) ir teismas, priėmęs tą sprendimą, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies (šiuo atveju nutarties) neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas), apelianto prašymas (atskirojo skundo dalykas) (CPK 338 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktai). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinio skundo (atskirojo skundo) argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo (atskirojo skundo) dalyką ir pagrindą.

16. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto apelianto atskirojo skundo (reg. Nr. DOK-144320) turinio galima suprasti, jog yra teikiamas atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties, pirmajame lape yra nurodytas ir atskirojo skundo dalykas – prašoma Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat galima identifikuoti, kad atskirasis skundas yra teikiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nors apeliantas atskirajame skunde ir nėra aiškiai įvardinęs nei teismo, kuriam yra adresuojamas atskirasis skundas (nurodytos kelios institucijos), nei paties atskirojo skundo pobūdžio ir dalyko (reikalavimo), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad iš atskirojo skundo turinio nurodytus elementus identifikuoti galima, laikyta, kad šie pirmosios instancijos teismo nutaryti atskirojo skundo trūkumai yra formalūs. Kita vertus, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apelianto atskirajame skunde nėra nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas, CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Matyti, kad į apelianto pateiktą teismui atskirąjį skundą, kuriam yra nustatyti trūkumai, iš esmės yra perkelti tik ištisi kitų jo rašytų procesinių dokumentų tekstai, paremti įžeidžiančio pobūdžio pasisakymais. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, jog apelianto atskirasis skundas paduotas nesilaikant CPK nustatytų reikalavimų. Apelianto atskirasis skundas yra pateiktas elektroniniu paštu, jį pasirašant elektroniniu parašu, tačiau toks procesinių dokumentų pateikimas, kaip jau minėta, neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų (Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-4-516/2019). Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, spręstina, kad skundžiama nutartimi apeliantui iš esmės pagrįstai buvo nustatytas terminas atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties (reg. Nr. DOK-144320) trūkumams pašalinti, t. y., kad apelianto V. J. teismui atskirasis skundas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties (reg. Nr. DOK-144320) pateiktas įstatymo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu ir nepasirašytas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas), taip pat, kad jame nėra nurodytas atskirojo skundo pagrindas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17. Apeliantas V. J. atskiruoju skundu taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į Europos Žmogaus Teisių Teismą, į Europos Sąjungos teisminę instituciją. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Pažymėtina, kad apeliantui įstatymu nėra ribojama teisė į apeliaciją, tačiau ši teisė yra realizuojama įstatyme nustatyta tvarka. Apeliantui taip pat išaiškintina, kad rengiant teismui skirtus procesinius dokumentus, tame tarpe ir atskirąjį skundą, jis gali kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuri yra teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (CPK 20 straipsnis).

18. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto V. J. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui V. J. papildomą septynių dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti atskirojo skundo trūkumus, nurodytus Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje – nurodyti atskirojo skundo pagrindą ir procesinį dokumentą pateikti įstatymo numatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.