Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei R. Kizienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, institucija teikianti išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje, tretysis asmuo Z. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ilgą laiko tarpą šalys gyveno neįregistravę santuokos, tačiau vėlesnis santuokinis gyvenimas nesusiklostė, ilgus laiko tarpus išvykdavo uždarbiauti į užsienį atskirai, susvetimėjo, nutolo vienas nuo kito. Jau daugiau nei trys metai kartu nebegyvena, bendro ūkio nebetvarko, abu turi kitus partnerius, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Kadangi nepilnamečių vaikų - R. B., R. B. ir G. B. gyvenamoji vieta yra nustatyta ir išlaikymas jiems yra priteistas, todėl šie klausimai nėra aptariami. Nepilnametės dukters A. B. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, nes dukra yra tokio amžiaus, kai jai labiau yra reikalinga motinos globa ir nuolatinė, nepertraukiama priežiūra. Ieškovė prašo iš atsakovo dukters išlaikymui priteisti periodines išmokos po 70,00 Eur kas mėnesį, nuo dukters gimimo dienos iki teismo sprendimo dėl tėvystės nuginčijimo įsiteisėjimo. Jokių apribojimų R. B. bendrauti su A. B. ieškovė nenustato. Gyvendami santuokoje, nekilnojamųjų, kilnojamųjų ir privalomai registruotinų daiktų neįgijo, dalytino turto ir piniginių lėšų neturi. Sau priteisti išlaikymą iš atsakovo neprašo, kreditorių neturi, išregistruojant santuoką, prašo palikti iki santuokos turėtą pavardę – D..

4. Atsakovui R. B. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo atsakovas nepateikė.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė sutiko su patikslintu ieškiniu, patvirtino anksčiau duotą išvadą, kad mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina ir iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

5. Nustatyta, kad ieškovė R. B. ir atsakovas R. B. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 87 (b. l. 4). Šeimoje yra penki vaikai, iš jų keturi nepilnamečiai: R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), G. B., gimusi (duomenys neskelbtini), A. B., gimusi (duomenys neskelbtini). (b. l. 10 -13, 47). Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-887-476/2017 neterminuotai apribota motinos valdžią ieškovei G. B., R. B., R. B. ir R. B. atžvilgiu; o atsakovui tuo pačiu teismo sprendimu laikinai apribota tėvo valdžia vaikų G. B., R. B., R. B., ir R. B. atžvilgiu, nuolatine vaikų globėja (rūpintoja) paskirta Z. D., nustatyta vaikų gyvenamoji vietą globėjos (rūpintojos) Z. D. gyvenamojoje vietoje; priteistas iš ieškovės materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 115 eurų kiekvienam nuo laikinosios globos nustatymo dienos 2016 m. birželio 9 d. iki vaikų pilnametystės, o iš atsakovo priteista vaikams po 70 eurų kiekvienam (b. l. 14-18).

Dėl santuokos nutraukimo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

7. Nagrinėjamu atveju ieškovė R. B. pareiškė ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo ieškiniui nepateikė, nėra prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl ko sutriko tarpusavio bendravimas, taip pat nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkuri darnius santuokinius ryšius, be to šalys, ieškovės teigimu, turi kitus partnerius. Bendras gyvenimas tapo negalimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

8. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

9. Nesant ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, šalims santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinio kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė – D. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo

10. Lietuvos Respublikos CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu turto neįgijo.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų ir vienas kito išlaikymo

11. Nustatyta, kad šalys kreditorių neturi, todėl šis klausimas byloje nėra aptariamas. Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

12. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsniu, 3.174 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų vadovaujantis vaiko interesais.

13. Ieškovė nurodė, kad nors šeimoje yra keturi nepilnamečiai vaikai, tačiau tik vienas iš jų, t. y. tik A. B. šiuo metu gyvena kartu su ieškove, nes jai ir atsakovui Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu yra apribota tėvų valdžia ir kiti nepilnamečiai vaikai gyvena su globėja.

14. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė teismo posėdžio metu ir skyriaus išvadoje nurodyta, kad nepilnametė duktė A. B. šiuo metu gyvena su ieškove, nėra gauta pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimų, tačiau nuo 2020 m. sausio 29 d. šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovas nepateikė prieštaravimų, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-887-476/2017 neterminuotai apribota motinos valdžią ieškovei G. B., R. B., R. B. ir R. B. atžvilgiu, o atsakovui tuo pačiu teismo sprendimu laikinai apribota tėvo valdžia vaikų G. B., R. B., R. B. atžvilgiu, nuolatine vaikų globėja (rūpintoja) paskirta Z. D., nustatyta vaikų gyvenamoji vietą globėjos (rūpintojos) Z. D. gyvenamojoje vietoje, sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl minėtų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta šioje byloje nesprendžiama.

16. Ieškovė R. B. yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas augti ir ugdytis su ja gyvenančiai nepilnametei dukrai A. B., ieškovė gyvena nuomojamame name, su kūdikiu turi atskirą kambarį. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų, jei jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tai yra vaiko motina (b. l. 54, 55).

17. Esant nustatytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo tvarkos

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.). CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė supranta, jog vaikas turi bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, ji paaiškino, kad netrukdys tėvui bendrauti su vaiku.

20. Atsižvelgiant į esamą situaciją, ieškovės nurodytus argumentus, atsakovo sutikimą, nustatytina, kad skyrium gyvenantis tėvas R. B. gali bendrauti su dukra A. B. be apribojimų.

Dėl nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo

21. CK 3.192 straipsnis numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų interesai yra pirmesni ir jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. CK 3.196 str. 1 d. 1 p. numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

22. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-887-476/2017 yra išspręstas nepilnamečių vaikų G. B., R. B., R. B. išlaikymo klausimas, priteistas iš ieškovės materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 115 eurų kiekvienam nuo laikinosios globos nustatymo dienos 2016 m. birželio 9 d. iki vaikų pilnametystės, o iš atsakovo priteista kiekvienam vaikui po 70 eurų materialinis išlaikymas (b. l. 14-18), todėl minėtų nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo klausimas šioje byloje nesprendžiama.

23. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su ja gyvenančios dukters A. B. neišlaiko, patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 70 eurų kas mėnesį. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodyta, kad A. B. gyvena su ieškove, atsakovas išlaikymo neteikia, objektyvių priežasčių, kurios rodytų, jog jis nėra pajėgus išlaikyti vaiką nenurodė (b. l. 54-55).

24. Nustatyta, kad ieškovė niekur nedirba, nes augina dukrą, nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 19). Atsakovas duomenų apie pajamas nepateikė.

25. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, turi būti sudaromos tinkamos sąlygos jam vystytis tiek fiziologiškai, tiek socialine prasme. Teismas mano, kad ieškovės prašomas išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra pakankamas ir optimalus kas mėnesį skiriant po 70 Eur (indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka), kad būtų patenkinti jo poreikiai. Atsakovas šios sumos neginčijo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad būtų apribotos jo darbinės galimybės byloje nepateikiama. Jis turi realią galimybę tokią sumą skirti savo nepilnametės dukters išlaikymui. Atsakovas būdamas sąžiningas ir atsakingas už savo vaiką ir jo poreikių tenkinimą, turi dėti maksimalias pastangas, kad gautų pajamų ir galėtų teikti materialinį išlaikymą vaikui. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, todėl materialinis išlaikymas priteistinas nuo dukters gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) po 70 Eur iki vaiko pilnametystės. Nors ieškovė buvo prašiusi priteisti išlaikymą iki sprendimo dėl tėvystės nuginčijimo įsiteisėjimo, tačiau tokių duomenų byloje nepateikė.

26. Nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei R. B. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateikdama ieškinį buvo sumokėjusi dalį žyminio mokesčio (50 Eur), likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgus į tai, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 3 dalis), iš atsakovo priteistina likusi nesumokėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 50 Eur dėl santuokos nutraukimo bei žyminis mokestis už priteistą išlaikymą 25 Eur bei teismo turėtos pašto išlaidos - 10,92 Eur į valstybės biudžetą (CPK 88, 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti santuoką tarp R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 87, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – D., atsakovui palikti pavardę – B..

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jos motina R. B., jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad skyrium gyvenantis tėvas atsakovas R. B. gali bendrauti su nepilnamete dukra A. B. be apribojimų.

Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamas nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.

Šios sprendimo dalies vykdymas skubus.

Materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti ir tvarkyti R. B..

Priteisti iš R. B. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 10,92 Eur (dešimt eur 92 cnt) Eur teismo turėtų pašto išlaidos į valstybės biudžetą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.