Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Vaidilutei Stalmokienei.

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Klaipėdos butai“ ieškinį atsakovams D. T., E. K., O. K., I. T., E. T., dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėjai Svajūnei Šidlauskaitei prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovė D. T. papildomai paaiškino, jog pilnai sutinka su eškovės pareikštu reikalavimu, ji yra skolinga ieškovei visą nurodytą skolos sumą. Šiuo metu gyvena minėtame bute su sūnumi E. ir dukra I., kiti vaikai gyvena kitur nes mokosi ir jiems gyvenamosios vietos deklaracija reikalinga tik dėl mokslų. Ji kreipėsi į darbovietę, kur jai skyrė vienkartinę 150 Eur išmoką šiems mokesčiams susimokėti. Tokia skola susidarė, kadangi kuomet išsiskyrė su buvusiu vyru ir visos skolos už mokesčius liko jai, kadangi jos buvęs vyras nemokėjo mokesčių. Ji kreipsis dėl socialinio būsto jai nustatyta tvarka suteikimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės D. T. atstovas advokatas Rolandas Stribinskas papildomai paaiškino, jog nagrinėjamoje byloje yra aiškios aplinkybės dėl susidarusios skolos, atsakovė pilnai ieškinį pripažįsta, tik gaila, kad atsakovė dar nesikreipė dėl socialinio būsto, gal būt nelabai atsakingai žiūri į socialinio būsto gavimo galimybę. Nors atsakovė pilnai sutinka su pareikštu ieškiniu, tačiau palaikydamas atsakovės poziciją prašo padaryti išimtį, leisti sudaryti pakartotinai taikos sutartį.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovės Vaidilutės Stalmokienės išvadomis atsakovė D. T. neatsakingai žiūri į savo gyvenimą, kuomet dar turi nepilnemetę dukrą, ir nesuvokia, kad jai reikia pasirūpinti vaiko gyvenamąją vieta. Skola yra didelė ir neaišku, ar šią skolą galės padengti; taip pat keista, kad atsakovei nepadeda jos pilnamečiai vaikai, kurie jau patys dirba. Valstybė nedengia šių skolų. Tenkinus ieškinį nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti, vaikas ieškinį tenkinus bus apgyvendintas šeimos ir gerovės centre, jis bus paimtas iš nesaugios aplinkos, kadangi neturi kur gyventi, o vaiko tėvai nepasirūpina tinkamomis gyvenamo sąlygomis, kol atsakovė susiras gyvenąmją vietą, tuomet bus sprendžiamas klausimas, kada vaikas galės grįžti į šeimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje ieškovės atstovės, atsakovės paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau - Savivaldybė) nuosavybės teise valdo 33,45 kv.m. bendro ploto vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau - Butas). Savivaldybė pagal 2004 m. kovo 29 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 15-300, o vėliau 2012 m. rugpjūčio 8 d. sudaryta nauja gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 15-300 (toliau – Sutartis), šį Butą išnuomojo neterminuotam naudojimui atsakovei D. T. (buvusi pavardė – Kociutė) (toliau – atsakovė) ir jos šeimos nariams – dukrai E. K., dukrai – O. K., dukrai – I. T., sūnui - E. T. ir dukrai I. T.. Visų minėtų asmenų gyvenamosios vietos deklaruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Pagal Sutartį už naudojimąsi išnuomotomis patalpomis atsakovė D. T. įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka mokėti nustatytą nuomos mokestį (Sutarties 2 punktas, 7 punktas). Pagal Sutarties sąlygas nuomos mokestis turėjo būti mokamas kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio dvidešimtos dienos (Sutarties 7 punktas). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Tačiau pagal Sutartyje nustatytą tvarką būsto nuomos mokesčio reguliariai nemokėjo nei pagrindinė nuomininkė-atsakovė D. T., nei jos pilnamečiai šeimos nariai – dukros E. K., O. K., I. T., I.T. ir sūnus E. T.. Atsižvelgdama į tai, ieškovė 2014 metais kreipėsi į teismą dėl 1 231,94 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimą už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Antstolis pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą išskaičiuoja, tačiau pati atsakovė nemoka einamųjų mokesčių, todėl skola ženkliai didėjo ir 2017 m. balandžio 1 d. siekė – 2 895,35 Eur. Taip pat skolos susidarė paslaugų teikėjui AB „Klaipėdos energija“ – 1 981,12 Eur, AB „Klaipėdos vanduo“ – 471,24 Er. Viso skola – 5 347,71 Eur. 2021 m sausio 8 d. atsakovė pakartotinai raštu buvo informuota, kad 2021 m. sausio 1 d. Savivaldybei už būsto nuomą yra skolinga 5 054,62 Eur. Ieškovės atstovai, aiškindamiesi atsakovės nuomos mokesčio nemokėjimo priežastis, lankėsi išnuomotame būste ir nustatyta, kad šiame bute gyvena 5 šeimos nariai, iš kurių 3 pilnamečiai (šiuo metu 4 pilnamečiai asmenys). Atsakovė D. T. buvo informuota, jog vadovaujantis CK 6.589 straipsniu gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Vadinasi, visi pilnamečiai šeimos nariai turi prisidėti pajamomis prie mokesčių mokėjimo.

2020 m gruodžio 22 d. vykusiame Komisijos posėdyje buvo nutarta pavesti ieškovei dar kartą informuoti atsakovės D. T. šeimą apie galimas pasekmes (iškeldinimą), jei nebus mažinamos skolos ir įpareigoti atsakovę mokėti po 30 Eur kas mėnesį, bei nuolat kontroliuoti jos mokesčių mokėjimą. 2021 m. sausio 8 d. raštu buvo reikalaujama iš atsakovės D. T. bei būste gyvenančių ir deklaruotų trijų pilnamečių šeimos narių savalaikiai, kas mėnesį, mokėti apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį bei po 30 Eur papildomai dengiant nuomos mokesčio įsiskolinimą.

2022 m. gruodžio 2 d. ieškovė raštu dėl nuomos sutarties sąlygų pakartotinai įspėjo atsakovę, kad 2022 m. lapkričio 30 dienai yra skola už nuomą – 7 141,87 Eur bei pareikalavo iki 2023 m. vasario 5 d. sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą. Nurodyta, jog įspėjimo neįvykdžius, vadovaujantis Sutarties 13 punktu, bus teikiamas ieškinys teismui dėl skolos už nuomą priteisimo solidariai iš visų šeimos narių arba nuomininkas gali būti iškeldintas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio ar mokesčio už komunalines paslaugas. Bus teikiamas ieškinys dėl Sutarties Nr. 15-300 nutraukimo, šeimos narių iškeldinimo iš savivaldybės būsto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir nuomos mokesčio solidariai priteisimo. Atsakovai iki šiol reguliariai nedengia skolų. Nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. atsakovai yra padengę tik 680 Eur, kuomet skola 2023 m. balandžio 30 dienai jau siekia 5 023,21 Eur.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nuomos mokesčio skolos susidarymo aplinkybių bei fakto, skolos sumos, taip pat ir dalyje dėl pateikto reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, nėra. Atsakovė su pareikštais reikalavimas pilnai sutinka, tik prašo suteikti laiko jai atsiskaityti už būsto nuomą bei sumokėti skolą.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai nuomos santykiai kuriems yra taikytinos CK XXXI skyriaus „Gyvenamosios patalpos nuoma“ taisyklės (CK 6.1 – 6.4, 6.575 – 6.577 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ginčo butas, kuriame gyvena atsakovai ir iš kurio ieškovė prašo juos iškeldinti, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei - šiuo butu disponuoja, jį valdo ir juo naudojasi patikėjimo teise, butas yra įtrauktas į savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą. Dėl nurodytų priežasčių šalių ginčui tinkamai išspręsti yra aktualios ir teisės normos, reglamentuojančios klausimus, susijusius su socialiniu būstu bei tokio būsto nuomą.

Tarp šalių susiklostę patalpų nuomos santykiai yra tęstinio pobūdžio, dar iki nuomos sutarties sudarymo atsakovė ilgą laiką gyveno ginčo patalpose kaip nuomininkė.

CK 6.589 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas; šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Tai reiškia, kad nuomininko šeimos narių teisės ir pareigos yra lygiai vienodos, nedalijamos ir neatskiriamos. Nuomos sutartimi tiek buvusiai nuomininkei, tiek šiuo metu atsakovei buvo suteikta teisė valdyti ir naudoti visą gyvenamąją patalpą, todėl pareiga mokėti mokesčius yra nedalijama nei pagal subjektus, nei pagal objektą. Ji siejama su visu butu, o ne tik su buto dalimi. Sisteminis CK 6.6 straipsnio 1 dalies, 6.576, 6.589 straipsnių ir gyvenamosios patalpos nuomos sutarties aiškinimas leidžia daryti išvadą apie solidariąją nuomininko ir jo šeimos narių (buvusių šeimos narių) prievolę mokėti nuomos ir kitus buto mokesčius, įtvirtintą ne tik šalių sudarytoje sutartyje, tačiau ir įstatyme (CK 6.589 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.588, 6.589 straipsnius, reglamentuojančius nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, nurodė, kad pareiga sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas atsiranda tiek nuomininkui, tiek sutartyje nurodytiems, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turintiems teisę gyventi jo šeimos nariams, t. y. atsiranda skolininkų daugetas prievolėje, jiems kyla solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012, kt.).

Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (žr., pvz., Ć. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19), arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (žr., pvz., Sh. prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; Y. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje P. ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Vertinant iškeldinimo kaip nuosavybės neliečiamybės ribojimo proporcingumą taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir į alternatyvaus būsto galimybę. Pažymėtina, kad Konvencijos 8 straipsnis negali būti aiškinamas kaip garantuojantis asmeniui teisę pirkti būstą ar teisę būti aprūpintam būstu ar gyventi konkrečioje vietoje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skola už gyvenamosios patalpos nuomą yra didelė, atsakovai ir toliau nemoka už buto nuomą, skola tik didėja. Atsakovė yra darbingo amžiaus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių duomenų bei įrodymų, jog yra galimybių ateityje atsakovams tinkamai vykdyti iš nuomos sutarties kylančius įsipareigojimus. Atsakovų elgesys – sistemingas, pastovus, jau gana ilgą laiko tarpą besitęsiantis nemokėjimas už būsto nuomą ilgą laiko tarpą rodo atsakovų nerūpestingą požiūrį į susiklosčiusią situaciją.

Ieškovė savo prievoles vykdė tinkamai, tačiau atsakovai nemoka sutartyje numatyto privalomo nuomos mokesčio, dėl ko nuo 2018 m. susidarė nuomos mokesčio įsiskolinimas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai pažeidė nuomos sutarties sąlygas, nuomos ir kitų mokesčių nemoka, todėl ieškinio reikalavimai tenkintinas – gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su atsakove nutrauktina, atsakovė ir jo šeimos nariai (atsakovai) iškeldintini iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Klaipėda, su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 5 023,21 Eur dydžio nesumokėto nuomos mokesčio (CK 6.59, 6.63 straipsniai, 6.583 straipsnio 1, 2 dalys, 6.589 straipsnio 1 dalis, 6.611 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovai privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 280 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų valstybei lygiomis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai). Žyminis mokestis byloje sudaro 407 Eur (113 Eur už reikalavimą dėl skolos priteisimo + 219 Eur už reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo + 75 Eur už reikalavimą dėl iškeldinimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, CPK 83 straipsnio 2 dalis), todėl jos valstybei priteistinas iš atsakovų, t. y. po 81,40 Eur iš kiekvieno.

Iš atsakovės yra pagrindas priteisti 50 Eur suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str., 99 str.).

Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti 2012 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos miesto savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 15-300, sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iškeldinti atsakovus D. T. su nepilnamete dukra I. T., gimusia (duomenys neskelbtini), E. K., gimusia (duomenys neskelbtini), O. K., gimusia (duomenys neskelbtini), I. T., gimusia (duomenys neskelbtini), E. T., gimusia (duomenys neskelbtini), iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, su visais atsakovams priklausančiais daiktais, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovei VšĮ „Klaipėdos butai“ solidariai iš atsakovų D. T., E. K., O. K., I. T., E. T., 5 023,21 Eur (penkių tūkstančių dvidešimt trijų eurų 21 cento) gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. ......) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. T., E. K., O. K., I. T., E. T. 407 Eur (keturis šimtus septynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovės D. T. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą sumokant į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.