- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- 2YT-4190-904/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01975-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Pareiškėjas
- M. D.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. D., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D., skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Vida Daugirdienė, L. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. vasario 20 d. reikalavimą dėl paveldėjimo proceso užbaigimo kaip nepagrįstą. Skundą grindžia tuo, kad reikalavimas yra neteisėtas pagal savo prigimtį ir antstolių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, viršijantis antstolių kompetenciją, pažeidžiantis etikos principus, nėra teiginio pagrindo reikalauti įvykdyti paveldėjimo u-baigimo procedūras, o siūlomas taikyti atsakomybė yra perteklinė, kuria siekiam įbauginti asmenis. Nurodė, kad antstolė vengdama profesinės veiklos kontrolės surašė dokumentą, neatitinkantį nustatytos privalomas formos reikalavimų. Pažymėjo, kad įstatymai nenumato antstolio teisės iš skolininko reikalauti priverstine tvarka užbaigti paveldėjimo procesą. Nurodė, kad M. D. išreiškė valią pradėti palikimo priėmimo procedūra pagal turto apyrašą, tačiau jis tikslinamas, atsiradus naujiems kreditoriams, bei dėl kitų kreditorių reikalavimų nepripažinimo (dėl jų vyksta teisminiai ginčiai), todėl nėra galimybės sudaryti tikslaus turto apyrašo. Nurodė, kad M. D. kol nėra užbaigtas paveldėjimo procesas turi teisę atsisakyti nuo paveldėjimo, be to, ji neturi lėšų procedūros užbaigimui. Nurodė, kad grasinimas baudžiamąja atsakomybe yra perteklinė priemonė, skirta įbauginti.
Antstolė 2019 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. S-19000317, dėl 2019 m. kovo 4 d. skolininkės M. D. skundo, pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1V-189 „Dėl bylų skyrimo Klaipėdos rajono rūmams“ byla perduota nagrinėti Klaipėdos rajono rūmams.
Atsiliepimas
2019 m. balandžio 4 d. teisme priimtas išieškotojos L. G. atsiliepimas į skundą dėl antstolės veiksmų. Atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodė, kad M. D. palikimą jau yra priėmusi paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, be to, apsisprendimas priimti nuosavybėn paveldimą palikimą yra galutinis ir negali būti atšaukimas. Nurodė, kad įstatymas nepateikia išsamaus sąrašo reikalavimų, kuriuo antstolis gali pateikti skolininkui siekdamas, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas. Mano, kad skolininkei pateiktas įpareigojimas atitinka įstatymo nuostatas, o pareiškėjos atstovės skundas tėra siekis vilkinti vykdymo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/17/01439, pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. e2-18350-824, dėl nepiniginio išieškojimo – areštuoti R. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neviršijant 32485,52 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą. Išieškotoja L. G. (vykdomosios bylos Nr. 0004/17/01439, b. l. 4).
Antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/19/00027, pagal 2018 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-1592-824/2018 dėl 29650 Eur skolos, 548,81 Eur netesybų, palūkanų ir 765,99 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš M. D. išieškotojos L. G. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0004/19/00027, b. l. 8).
2019 m. sausio 25 d. paklausimu dėl informacijos suteikimo Nr. S-19-4-2891, antstolė prašė Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarės pateikti informaciją ar M. D. yra išreiškusi valią priimti R. D. palikimą ir ar yra išduotas paveldėjimo tiesės liudijimas. 2019 m. vasario 5 d. atsakymu antstolė informuota, kad po R. D. mirties palikimą 2017 lapkričio 8 d. priėmė mirusiojo dukra M. D., paveldėjimo liudijimas nėra išduotas (vykdomosios bylos Nr. 0004/19/00027, b. l. 29, 30).
Antstolė 2019 m. vasario 20 d. reikalavimu dėl paveldėjimo proceso užbaigimo Nr. S-19-4-7488, M. D. (įstatyminė atstovė V. D.) nuo reikalavimo gavimo momento per penkias darbo dienas, užbaigti palikimo priėmimo procedūrą Klaipėdos miesto 14-ąjame notarų biure, t. y. išsiimti paveldėjimo teisės liudijimą bei įregistruoti nuosavybės teises į priimtą R. D. palikimą Valstybės įmonėje Registrų centras (vykdomosios bylos Nr. 0004/19/00027, b. l. 37).
2019 m. kovo 8 d. teisme priimti pareiškėjos M. D. (atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D.) rašytiniai paaiškinimai. Nurodė, kad antstolės 2019 m. vasario 20 d. priimtas aptvarkymas per jame nurodytą terminą yra realiai neįgyvendinamas, paveldėjimo klausimus tvarkančiai notarei yra perduoti dokumentai, ji informuota apie vykstančius teisminius procesus. Nurodė, kad teismuose nagrinėjamos bylos dėl nepagrįstų R. D. kreditorių reikalavimų, iškeltos bylos ir R. D. skolininkams. Paaiškino, kad gyvena name, Kopų g. 12A, Klaipėda, nurodė, kad gyvenamąsias patalpas įsirengė pačios su mama, namas yra įkeistas. Nurodė, kad nėra finansinių galimybių skubiai atlikti turtinių teisių registracijos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia antstolės 2019 m. vasario 20 d. priimtą reikalavimą dėl paveldėjimo proceso užbaigimo Nr. S-19-4-7488, prašo jį panaikinti. Antstolė netenkindama pareiškėjos skundo nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo pasiekti tikslą – būti operatyviai ir tinkamai įvykdytas. Įstatymas numato galimybė antstoliui skirti asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus baudą. Antstolė nurodė, kad pareiškėja tėvo palikimą priėmė dar 2017 metais, tačiau iki šios dienos vengia išsiimti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi taip gali išvengti visų prievolių. Nurodė, kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra neatšaukiamas sandoris. Nurodė, kad skolos gali būti dengiamas, ne tik iš pareiškėjos nurodyto, hipoteka įkeisto namo, tačiau ir iš komercinių patalpų Klaipėdoje, bendrovės akcijų. Pažymėjo, kad patvarkymo turinys negali būti traktuojama kaip siekis įbauginti, ar grasinti. Nurodė, kad antstolės priimtas reikalavimas neperžengia antstolei įstatymų suteiktų įgalinimų.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Kaip nurodyta aukščiau antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju, antstolė turėdama pagrindą, jog nuo 2017 m. kai pareiškėja pareikšimu priėmė tėvo palikimą, tačiau neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimo, nevykdė 2019 m. sausio 3 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-19-4-180, pareiškėjai surašė 2019 m. vasario 20 d. reikalavimą dėl paveldėjimo proceso užbaigimo Nr. S-19-4-7488, kuriuo reikalauja, kad M. D. (įstatyminė atstovė V. D.) nuo reikalavimo gavimo momento per penkias darbo dienas, užbaigtų palikimo priėmimo procedūrą Klaipėdos miesto 14-ąjame notarų biure, t. y. išsiimtų paveldėjimo teisės liudijimą bei įregistruotų nuosavybės teises į priimtą R. D. palikimą Valstybės įmonėje Registrų centras (vykdomosios bylos Nr. 0004/19/00027, b. l. 37).
Teismo vertinimu, antstolės surašytas reikalavimas yra tinkama, pagrįsta ir proporcinga priemonė siekiant tinkamam ir greitam sprendimo įvykdymui, kas nėra laikytina, kaip pareiškėjos teisių pažeidimas.
Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Ši nuostata yra įstatyme numatyta priemonė, gresianti už antstolio reikalavimo nevykdymą, todėl šios priemonės traktuoti, kaip siekiančios įbauginti ar grasinti, teismas neturi pagrindo.
Pareiškėjai iš esmės ginčijant antstolės priimto reikalavimo nepagrįstumą, tačiau teismui nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti pripažinta, jog antstolės priimtas reikalavimas yra nepagrįstas, pareiškėjos skundas nutenkintinas.
Pažymėtina ir tai, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, jog pareiškėjai yra žinoma, kad jos atžvilgiu yra vykdomi skolų išieškojimai suinteresuotųjų asmenų naudai pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus. Įrodymų, kad skolininkė turi kito turto nei paveldėtas, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, siekiant efektyviai įvykdyti sprendimus ar galimybę taikyti CPK 663 straipsnio nuostatas, pareiškėja nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, kad skolininkė piktnaudžiauja turima teise ir elgiasi nesąžiningai neįregistruodamas nuosavybės teisių į paveldėtą turtą, tokiais savo veiksmais pažeisdama išieškotojų teises, nes sukuria apsunkinimus išsiieškoti jiems priteistą skolą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, antstolės 2019 m. vasario 20 d. reikalavimas dėl paveldėjimo proceso užbaigimo Nr. S-19-4-7488, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 178 straipsnis, 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais
nutaria:
pareiškėjos M. D., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D., skundo dėl antstolės veiksmų netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0004/19/00027, ir Nr. 0004/17/01439, grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskirtuoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.