- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-08-21
- Bylos Nr.
- 1-2323-923/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Gintaras Platūkis
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentėjusiajam A. N., kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011-12-24, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Kaune, kumštimi sudavė vieną smūgį A. N. į peties-šono sritį, šiam nuo smūgio nukritus nuo laiptų, gulinčiam sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumštimi į veido sritį, padarydamas galvos sumušimą su poodine kraujosruva dešinės akies srityje, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinę galvos smegenų pusrutulį, poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.
K. R. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-12-24 apie 18.00 val. pas jį į namus atvyko podukra R. J. su savo draugu A. švęsti Kūčių. Vakarienės metu varto alkoholinius gėrimus, penkiese išgėrė du butelius degtinės. Iš pradžių A. elgėsi normaliai, bet po kelių išgertų stikliukų pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Jam tai nepatiko, todėl paprašė A. prie stalo nevartoti necenzūrinių žodžių, priminė, kad jis ne savo namuose. A. jį iškeikė necenzūriniais žodžiais, išvadino „storu gaidžiu“. Jis liepė A. išeiti ir daugiau jo namuose nebesirodyti, tiesiog jį išvarė. Podukra susiruošė eiti kartu su A., jo žmona ėmė dukrą atkalbinėti, neleisti išeiti iš namų. Kilo triukšmas. Jis nuėjo į virtuvę parūkyti, jo uošvienė Z. Š. uždarė virtuvės duris, kad jis daugiau nebekonfliktuotų su A. Būdamas virtuvėje, išgirdo kaip A. jau laiptinėje, tarp ketvirto ir penkto aukšto esančioje laiptų aikštelėje, jo žmoną išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis išbėgo į laiptinę, nusileido iki A. Šis vėl jį pavadino „storu gaidžiu“. Jis, nieko nesakęs, pastūmė laiptais žemyn besileidžiantį A. Stumdamas smūgiavo jam pusiau į petį, pusiau į šoną. Po jo smūgio A. nusirideno per visą laiptų pakopą ir nukrito prie ketvirto aukšto durų. Jo nuomone, A. buvo praradęs sąmonę, gulėjo nejudėdamas. Pribėgęs prie jo, du kartus pliaukštelėjo jam per veidą. Jis pats iškvietė policiją, papasakojo apie įvykį. Matė, kad kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto buvo pradariusi duris, jos paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykus medikams jis padėjo pakelti A., uždėti kaklo įtvarą ir nuvesti iki medikų automobilio.
Nukentėjusysis A. N. parodė, kad 2011-12-24 kartu su savo drauge R. J. atvyko į Kauną pas jos motiną R. S. švęsti Kūčių. Vakarieniavo su R. artimaisiais: jos motina, patėviu ir močiute. Vakarienės metu gėrė alkoholį, penkiese išgėrė du butelius degtinės. Maždaug po keturių taurių, jis pasakė, jog daugiau alkoholio nebegers, nes nebenorėjo. R. S. paklausė, ar jis vairuoja, jis atsakė, jog nevairuoja. Tada R. S. numojo ranka, bet nieko nepasakė. Po to jie nekalbėjo visą vakarą. Vėliau R. mama davė patalynę, jie jau ruošėsi eiti miegoti, tačiau į kambarį įėjęs R. liepė išeiti. Jie apsižodžiavo. Po žodinio konflikto jis su R. apsirengė ir ruošėsi išeiti. R. motina bandė dukrą sulaikyti, bet jie vis tiek išėjo. Laiptinėje su R. motina konflikto nebuvo, gal tik apsižodžiavo. Kad būtų jos atžvilgiu vartojęs necenzūrinius žodžius, neprisimena. Jiems besileidžiant laiptais, išgirdo, kaip atsidarė buto durys ir išėjo R.. Jis į jį neatsisuko, nes nenorėjo konfliktuoti. Pastarasis priėjo prie jo ir nieko nesakęs, jį stipriai pastūmė pusiau iš šono, pusiau iš nugaros. Neišlaikęs lygsvaros, jis nusirideno per visą laiptų pakopą į ketvirtą aukštą, galva trenkėsi į laiptų kampą. Iš pradžių jis nebuvo praradęs sąmonės, nes prisimena, kaip pribėgęs R. S. jam gulinčiam vieną kartą smogė kumščiu į veidą. Sąmonę prarado, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl R. S. veiksmų jis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Jautė didelį fizinį skausmą, ištvėrė dvi operacijas, kadangi atlikus pirmąją operaciją po kaukole pradėjo rinktis kraujas, reikėjo operuoti pakartotinai. Dar ir dabar jaučia fizinį skausmą. Gydymas dar tęsiamas, du kartus per mėnesį lankosi pas gydytoją. Ateityje bus reikalinga tomografija ir plastinė operacija, gydytojai minėjo, kad tokios traumos gydymas tęsiamas apie 5 metus. Po sužalojimo jis prarado atmintį, negali susikoncentruoti, dirbti ilgiau kaip 4 valandas. Iki sužalojimo dirbo klube ,, (duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, buvo jo savininkas. Klubas priklausė jo buvusiai žmonai, su kuria yra išsituokęs, klubas jau parduotas. Šiuo metu verčiasi iš atsitiktinių darbų garso inžinerijos srityje, oficialaus darbo neturi. Dėl nedarbingumo lygio nustatymo nesikreipė. Reiškia R. S. 50000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo.
Liudytoja R. J. parodė, kad 2011-12-24 apie 18.20 val. su savo draugu A. N. atvyko pas tėvus švęsti Kūčių. Visą vakarą jie vartojo alkoholinius gėrimus, kartu buvo patėvis R. S., mama R. S., močiutė J. Š.. Apie 23.00 val. tarp A. ir jos patėvio įvyko žodinis konfliktas, kodėl neprisimena, gali būti dėl to, jog A. atsisakė išgerti alkoholio arba dėl to, kad patėvis nesuprato A. pokšto „Ką muštis nori“, kurį jis dažnai naudoja, bet tai nėra muštynių kurstymas. Jau buvo susiruošę eiti miegoti, kai patėvis liepė A. išeiti iš buto ir paprašė, jog kartu išeitų ir ji. Jiems išeinant, jos mama bandė juos sulaikyti, kad ji su A. neišeitų. Ji nubėgo į vonią apsirengti. Kad A. būtų įžeidinėjęs jos motiną, negirdėjo. Jie išėjo į laiptinę, mama iš paskos, prašydama, kad ji neišeitų. Abu su A. buvo nulipę iki aikštelės tarp penkto ir ketvirto aukšto, kai prie jų pribėgo patėvis R. ir pastūmė A. pusiau iš nugaros, pusiau iš šono nuo laiptų. Šis nusirideno per visą laiptų pakopą žemyn ir nukrito prie ketvirto aukšto durų ant nugaros. Patėvis, staiga pribėgęs prie A., dar du ar tris kartus kumščiu trenkė A. į galvos sritį. A. galva buvo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto durų, veidas buvo kruvinas, apie minutę laiko jis nieko nekalbėjo. Ji padėjo A. atsikelti bei palydėjo iki kieme laukiančio greitosios medicinos pagalbos automobilio.
Liudytoja R. S. parodė, kad 2011-12-24 apie 18.00 val., pas ją į namus atvyko dukra R. J. kartu su draugu A.. Kartu su jais ir savo vyru R. S. bei mama Z. S. susėdo prie Kūčių stalo. Vakarienės metu vartojo alkoholinius gėrimus, buvo du buteliai degtinės, jos mama išgėrė tik simboliškai. A. pradėjo laidyti liežuvį, jos vyrui nepatiko. Įtampa po truputį augo. Vyrams išėjus parūkyti, įtampa didėjo. Viskas prasidėjo, kai A. pavadino ją rusišku necenzūriniu žodžiu. Ji tuo metu išeidinėjo iš savo kambario. Po šių žodžių jos vyras A. liepė išeiti. Jis rengėsi ir ruošėsi išeiti, dukra susiruošė kartu su juo. Ji bandė dukrą sulaikyti, sakydama, kad tu su juo niekur neisi. Jie išėjo į laiptinę, ji tempė atgal savo dukrą, kilo triukšmas. Išgirdęs triukšmą, R. S. taip pat išėjo į laiptinę. Vyrai susistumdė. Kaip jos vyras pastūmė A., ji nematė, tik pamatė pastarąjį nuo pusės laiptų pakopos krentant žemyn. Jis nukrito į ketvirto aukšto aikštelę, prie kaimynės durų. Jis trenkėsi galva į laiptų kampą. Buvo kraujo. Jos vyras nubėgo prie jo, purtė jį. Jos vyro dešinės rankos išorinė delno dalis buvo kruvina.
Liudytoja Z. Š. parodė, kad 2011-12-24 apie 18.00 val., atvyko jos anūkė R. J., gyvenanti Vilniuje, su draugu. Jie kartu su dukra R. S., žentu R. S. ir anūke bei jos draugu vakarieniavo, tuo metu vartojo ir alkoholinius gėrimus. Ji išgėrė tik simboliškai du stikliukus. Apie 22.00 val. nuėjo ilsėti į savo kambarį. Po kurio laiko atsibudo nuo triukšmo ir girdėjo kaip anūkės draugas jos žentui sakė „tu storas, (vulgarizmas), aš tau parodysiu, aš tave lavonu padarysiu“. Žentas jam pasakė, kad kas jis čia toks, kad aiškintų, varė jį lauk. Jie kibo vienas kitam už atlapų, tačiau, nenorėdama, kad įsipliekstų konfliktas, ji žentą laikė uždariusi virtuvėje. Dukra taip pat ginčijosi su A., pastarasis išvadino ją rusišku necenzūriniu žodžiu, sakė, kad tu tokia pati (rusiškas keiksmažodis) kaip ir tavo dukra. A. su anūke išėjo iš buto į laiptinę. Dukra nenorėjo išleisti R., bandė sulaikyti. Po to žentas išėjo iš virtuvės ir nuėjo į laiptinę. Muštynių ji nematė, stovėjo penktajame aukšte. Anūkės draugas nusirideno nuo laiptų, žentas nubėgo prie jo, ar sudavė jam smūgius, nematė. Jai pasidarė negera ir grįžo į butą, kad nenugriūtų.
Liudytoja V. J. T. parodė, kad 2011 metų Kūčių vakarą, būdama vonioje, išgirdo keiksmažodžius, sklindančius iš laiptinės. Keikėsi vienas vyras. Priėjusi prie durų, per akutę pamatė laiptinėje nepažįstamą, sunkiai einantį vyriškį. Po to jis dingo iš akiračio ir išgirdo smūgį prie jos durų. Ji pabandė atidaryti savo duris, tačiau nepajėgė, nes tas vyras gulėjo prie jos durų. Kaimynas paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Apačioje laukė ir policija.
Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad A. N. konstatuota galvos sumušimas su poodine kraujosruva dešinės akies srityje (kraujosruvos pobūdis med. dokumentuose nenurodytas), su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (b.l. 18-19).
Iš VšĮ Kauno m. GMPS Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės įrašo grafoje „Nusiskundimai“ matyti, kad įrašyta:„Sumuštas jo draugės tėvo. Muštas kumščiu į veidą, nusirideno nuo 3-4 laiptelių žemyn, sąmonės neprarado“ (b.l. 9-10).
Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, R. S., būdamas neblaivus, sudavė smūgį laiptais besileidžiančiam A. N. į peties-šono sritį, o šiam nuo smūgio nusiridenus nuo laiptų per visą pakopą, gulinčiam sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumštimi į veido sritį, padarydamas galvos sumušimą su poodine kraujosruva dešinės akies srityje, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinę galvos smegenų pusrutulį, poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamajame akte nurodyta, jog R. S. kumštimi sudavė smūgį A. N. į galvos sritį. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis parodė, jog nukentėjusysis nuo laiptų buvo nustumtas ne smūgiu į galvos sritį, bet ranka suduodant smūgį jam į peties-šono sritį. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis A. N.. Todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė ,,kumštimi suduodamas vieną smūgį A. N. į galvos sritį“, ši aplinkybė patikslinama nurodant, kad ,,kumštimi sudavė vieną smūgį A. N. į peties-šono sritį“.
Pagal nustatytas aplinkybes tarp R. S. veiksmo – smūgio sudavimo laiptais besileidžiančiam A. N. į peties-šono sritį, nuo kurio šis krito per visą laiptų pakopą, ir galva atsitrenkdamas į laiptų kampą, patyrė galvos traumą – sunkų sveikatos sutrikdymą – yra būtinasis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Akivaizdu, kad jeigu R. S. nebūtų sudavęs smūgio A. N., šis nebūtų kritęs ir patyręs galvos traumos – sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiojo griuvimas, atsitrenkimas galva į laiptų kampą ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, tačiau dėsninga grandis tarp tyčinio smūgio į peties-šono sritį ir nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo; tarp veiksmų suduodant smūgį ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymui. Pats R. S. neneigia jėga pastūmęs nukentėjusįjį nuo laiptų, tai patvirtino ir liudytoja R. J., patvirtindama, jog laiptų aikštelėje tarp ketvirto ir penkto aukšto tuo metu buvo tik jos draugas A., kuris jau žengė laiptais žemyn ir jos patėvis R. S., kuris pastūmė jos draugą.
Kritiškai vertintini R. S. parodymai, jog ketvirto aukšto laiptų aikštelėje gulinčiam A. N. nesudavė dviejų smūgių per veidą, o tik pora kartų per jį pliaukštelėjo, norėdamas jį atgaivinti. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog A. jam dar kažką pasakė, todėl jis priėjęs prie gulinčio A., porą kartų dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą ir laukė atvažiuojančių medikų (b.l. 65). Nėra pagrindo abejoti šių parodymų objektyvumu, kadangi nukentėjusysis A. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. S. jam gulinčiam bent vieną kartą smogė kumščiu į veidą. Liudytoja R. J. teisme patvirtino, kad po smūgio nusiridenus A. nuo laiptų pakopos, pribėgęs R. S. dar du-tris kartus smogė kumščiu jau gulinčiam A. į veidą. Tai neabejotinai įrodo, jog R. S. mažiausiai du kartus smogė gulinčiam A. N. į veido sritį.
Niekuo nepagrįsti kaltinamojo R. S. parodymai, jog būdamas virtuvėje išgirdo, kaip A. N. laiptinėje jo žmoną pavadino rusišku keiksmažodžiu, dėl to puolė į laiptinę. Pati R. S. parodė, jog rusišką įžeidžiantį keiksmažodį jos atžvilgiu A. N. pavartojo jai išeinant iš savo kambario, tarp virtuvės. Liudytoja Z. Š. taip pat patvirtino, kad ginčas tarp jos dukros ir A. N. vyko bute. Liudytoja R. J. į liptinę išėjusi kartu su A. N., teigė negirdėjusi, kad pastarasis būtų rusišku keiksmažodžiu įžeidęs jos motiną. Esant tokiems liudytojų parodymams laikytina, kad nuo konflikto dėl R. S. atžvilgiu panaudoto rusiško keiksmažodžio pradžios iki ko to momento, kuomet R. S. išėjo į laiptinę, jau buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas (kurį laiką jis buvo laikomas Z. Š. uždarytas virtuvėje, siekiant išvengti konflikto), be to, A. N. jau leidosi laiptais žemyn, todėl jau nebuvo realaus ir akivaizdaus pavojaus iš jo pusės.
Kaltinamojo gynėjas baigiamosios kalbos metu teigė, jog R. S. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad R. S. veikė netiesiogine tyčia, tai yra, jis tyčia suduodamas smūgį A. N. į peties-šono sritį lipančiam laiptais žemyn, pagal savo amžių ir gyvenimo patirtį suvokė, jog nuo šio veiksmo šis gali kristi ir susižaloti, ir nors nenorėjo tokių pasekmių, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats kaltinamasis, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Taigi R. S. abstrakčiai padarinius suvokė ir nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl turi atsakyti už kilusius padarinius – sunkų A. N. sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad tyčinės kaltės konstatavimas nagrinėjamoje byloje atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios (kasacinės nutartys Nr. 2K-273/2012; 2K-174/2010). Esant šioms aplinkybėms, R. S. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 135 str. 1 d., jis pripažintinas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo ir baustinas.
Motyvuojamoji dalis
R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo noru iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į R. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas, kuriuo pasikėsinta į žmogaus sveikatą), į tyčinės kaltės formą, netiesioginės tyčios rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:1).
Vertinant R. S. asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 72-73), dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b.l. 111-112), priklausomybės ligų ir psichiatrijos įstaigos įskaitoje neužregistruotas (b.l. 76, 78 ).
LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamojo gynėjas prašė taikyti LR BK 54 str. 3 d. ir paskirti švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę. Teismas pažymi, kad LR BK 54 str. 3 d. nuostatos taikomos tik išimtinais atvejais. Spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą, teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra LR BK 62 str. 1 ar 2 d. numatytų sąlygų taikyti kaltinamajam LR BK 62 str. 3 d. nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta LR BK 54 str. 3 d. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, vien tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą ir yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, nesudaro pagrindo LR BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui.
Atsižvelgiant į tai bei įvertinus R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.2 d.), R. S. skirtina už vidurkį mažesnė LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė.
Kauno teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiajam A. N. 2011-12-25 LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose atliktą kompiuterinę tomografiją buvo pareiškusi 129,47 litų civilinį ieškinį (b.l. 24). R. S. šią žalą atlygino (b.l. 109).
LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos už nukentėjusiojo A. N. gydymą buvo pareiškusi 8882,95 litų civilinį ieškinį (b.l. 31-32). R. S. šią žalą atlygino (b.l. 110).
Nukentėjusysis A. N. pareiškė 50 000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 47). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog nukentėjusysis A. N. patyrė neturtinę žalą dėl R. S. veiksmų, būtent nuo jo tyčinių veiksmų nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Neabejojama, kad nukentėjusysis kentė didžiulį fizinį skausmą, patyrė didžiulę žalą sveikatai, dvasinius išgyvenimus, jam buvo darytos dvi operacijos (2011-12-25 ir 2011-12-30), atveriant kaukolės kaulą. Sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas su liekamojo pobūdžio reiškiniais, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė: apribotas bendravimas, sutrikusi atmintis, negali susikoncentruoti, dirbdamas neišlaiko dėmesio ilgiau kaip 4 valandas, iki šiol jaučia skausmus galvoje, dar po du kartus per mėnesį turi lankytis pas gydytojus. Nebegali dirbti ankstesnio nuolatinio darbo Vilniaus klube ,, (duomenys neskelbtini)“, šiuo metu pragyvena iš atsitiktinių darbų garso inžinerijos srityje. Netekto darbingumo lygis dar nenustatytas. Nukentėjusysis parodė, kad jo gydymas dar nebaigtas, ateityje reikės daryto kompiuterinę tomografiją ir plastinę operaciją, tačiau teismas negali įvertinti pinigine išraiška būsimo gydymo ir planuojamų operacijų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį ir siekdamas priešingų interesų pusiausvyros, teismas, privalo atsižvelgti ir į kaltinamojo gaunamas pajamas bei turtinę padėtį. Bylos duomenys patvirtina, kad R. S. privalomo registruoti nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra užregistruotas vienas automobilis, metinės jo pajamos 2011 metais buvo 10539,09 Lt (b.l. 113-119).
Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo A. N. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas tik iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. S. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo A. N. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:
iš R. S. nukentėjusiajam A. N. priteisti 12 000 (dvylika tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.