Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. E. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Anot pareiškėjo, faktą, kad pareiškėjas yra F. R. (taip pat žinomos kaip F. Z. V. / F. W. / F. R.) vaikaitis, patvirtina: 1) pareiškėjo gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra A. M. C. sūnus; 2) pareiškėjo tėvo gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo tėvas yra J. R. sūnus; 3) pareiškėjo senelės gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo senelė J. R. yra F. W., gimusios Rusijoje, dukra. Pareiškėjo teigimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas nurodo, kad jo prosenelės iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos pilietybės faktą ir gyvenimą Lietuvoje patvirtina: 1) 2020 m. sausio 23 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos; 2) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. vasario 17 d. pažyma; 3) pareiškėjo prosenelės dokumentai – gimimo liudijimas, mirties liudijimas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444-445 straipsniai).

7. Pareiškėjas M. E. C. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalyse, 7 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu (kaip asmenų, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas nurodo, kad jo prosenelė F. R. (F. Z. V. / F. W. / F. R.), buvo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs asmuo. Migracijos departamentas, nagrinėjantis pareiškėjų prašymus atkurti pilietybę, nurodė, kad pareiškėjo pateiktų duomenų neužtenka nustatyti, jog pareiškėjo prosenelė F. Z. V. ir F. W. yra tas pats asmuo, taip pat nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo prosenelė išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

8. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

10. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pareiškėjas yra F. R. (mergautinė pavardė W.) proanūkis. Šias aplinkybes patvirtina: 1) Naujajame Brunsvike, Kanadoje, išduotas pareiškėjo M. E. C. gimimo liudijimas, kuriame įrašyta, kad pareiškėjo tėvas yra A. M. C.; 2) Naujajame Brunsvike, Kanadoje, išduotas pareiškėjo tėvo A. M. C. gimimo liudijimas, kuriame įrašyta, kad A. M. C. yra J. M. (mergautinė pavardė R.) sūnus; 3) Naujajame Brunsvike, Kanadoje, išduotas pareiškėjo senelės J. R. (santuokoje M.) gimimo liudijimas, kuriame įrašyta, kad J. R., gimusios (duomenys neskelbtini) motina yra F. W., gimusi Rusijoje, o tėvas – L. R..

11. Iš teismui pateiktos Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. sausio 23 d. pažymos Nr. (P1-97) P2-843 duomenų nustatyta, kad Žydų bendruomenių archyviniame fonde, Kauno žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) Kaune susituokė J. L. R., A. M. sūnus, 34 metų, ir F. Z. V., I. M. duktė, 23 metų. Teismui pateiktos Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. vasario 17 d. pažymos Nr. R4-499 duomenys patvirtina, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde yra saugoma Lietuvos piliečiams išduotų pasų 1922 m. registracijos knyga, kurioje yra įrašyta, kad F. R., 23 metų, gimusiai Skuode, gyvenančiai Kretingos apskrityje, buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas. Vadovaujantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, jokių kitų įrašų apie pareiškėjo prosenelę Lietuvos archyvuose nėra.

12. Teismui taip pat yra pateiktas F. R. mirties liudijimas, išduotas Kanadoje, kuriame yra nurodyta, kad F. R., gimusi Lietuvoje (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Taip pat pareiškėjas į bylą pateikė išrašą iš „JewishGen“ lietuviškų vardų duomenų bazės, kurioje yra nurodyta, kad hebrajų kilmės vardo „F. / F.“ atitikmuo Europos pasaulietiškoje kalboje yra vardas „F.“.

13. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

14. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų turinio galima daryti labiau pagrįstą išvadą, kad F. / F. R. (mergautinė pavardė V.) ir pareiškėjo prosenelė (pareiškėjo senelės J. R. motina) F. R. yra vienas ir tas pats asmuo. Tokią išvadą patvirtina tai, kad vardas „F.“ iš esmės yra vardo „F. / F.“ atitikmuo, taip pat faktas, kad pareiškėjo prosenelės mergautinė pavardė „W.“ turi panašumų su pavarde „V.“, o jos santuokinė pavardė „R.“ yra panaši į F. V. santuokinę pavardę „R.“ (pavardė „R.“ yra pavardės „R.“ nesugramatinta forma). Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenimis, F. Z. V. ištekėjo už J. L. R.; vadovaujantis „JewishGen“ pateiktais duomenimis, vardo „L.“ atitikmuo pasaulietinėje kalboje yra vardas „L.“, o F. W. sutuoktinis yra L. R., kas hebrajų kalboje reikštų L. R..

15. Suinteresuotas asmuo, netenkinęs pareiškėjo prašymo, taip pat rėmėsi argumentu, kad nėra pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

16. 2022 m. sausio 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo Pilietybės įstatymo 2 straipsnis buvo papildytas 1¹ dalimi (įsigaliojusia 2022 m. sausio 28 d.), pagal kurią asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Šiuo pakeitimu buvo siekta palengvinti asmenims, besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjamų aplinkybių, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo jos netekęs, naštą (Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-430(2), 2021 m. gruodžio 15 d. Nr. 102-P-36).

17. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas asmenis, kurie nelaikytini iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, sąlygos dėl Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos privalomos procedūros neatlikimo ir Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nepriėmimo nesusiejo su jokia data ar konkretaus įstatymo priėmimu. Nėra jokio pagrindo išplėsti įstatyme nustatytų išimtinių sąlygų (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2327-577/2022).

18. Dvigubos pilietybės neleistinumo principas pirmą kartą buvo įtvirtintas 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje, jos 9 straipsnyje buvo nustatyta, kad „niekas negali būti kartu Lietuvos ir kurios kitos valstybės pilietis“. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 10 straipsnio 1 dalyje (su tam tikra išlyga Amerikos krašto piliečiais tapusiems asmenims; šio straipsnio 2 dalis). Teisės mokslo doktrinoje pažymima, kad aptariama konstitucinė nuostata buvo interpretuojama nevienodai. Vienas iš šios nuostatos skirtingo aiškinimo aspektų buvo toks: ar ši nuostata reiškia, kad asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, automatiškai dėl to netenka Lietuvos pilietybės, ar įgijęs kitos valstybės pilietybę asmuo dėl to savaime nepraranda Lietuvos pilietybės ir išsaugo ją tol, kol bus atliktos tam tikros procedūros ir priimti atitinkami sprendimai. Valstybės institucijų, turėjusių įgaliojimus taikyti šią nuostatą, pozicija buvo tokia: Vidaus reikalų ministerijos 1935 m. kovo 21 d. rašte Nr. 51317 buvo konstatuota, kad „Lietuvos pilietis, įgydamas kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nenustoja, jeigu jis atitinkama tvarka nėra iš Lietuvos pilietybės išėjęs, taigi gavęs Vidaus reikalų ministerijos sutikimą išeiti iš Lietuvos pilietybės“ (Sinkevičius, V. Lietuvos Respublikos pilietybė 1918–2001 metais. 2002 m., p. 54, 55) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).

19. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, 1928 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos prezidentas paskelbė naują Valstybės konstituciją, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos kurios valstybės pilietis (§ 10 pirmoji dalis), bet kartu buvo nustatyta, kad „Lietuvos pilietis tačiau nepraranda savo pilietybės teisių patapęs kurio Amerikos krašto piliečiu, jei atlieka tam tikras įstatymo nurodytas pareigas“ (§ 10 antroji dalis). Taigi 1928 m. Konstitucijoje buvo įtvirtintas ne tik dvigubos pilietybės draudimas, bet ir tokio draudimo išimtis (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“). Taigi, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu visais atvejais galiojo absoliutus dvigubos pilietybės draudimas.

20. Nagrinėjamu atveju Lietuvos centriniame valstybės archyve nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad F. / F. R. iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Kita vertus, duomenys, kad Lietuvos pilietei F. R. 1922 metais buvo išduotas užsienio pasas, sąlygoja išvadą, kad šis asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Aplinkybę, kad pareiškėjo prosenelė iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos, patvirtina pareiškėjo senelės J. R. (pareiškėjo prosenelės F. R. / F. R. dukros) gimimo liudijimas, išduotas Kanadoje 1925 metais.

21. Įvertinęs pareiškime nurodytus pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo prosenelė F. R. (taip pat žinoma kaip F. Z. V. / F. W. / F. R.) laikytina turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. asmeniu (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

22. Taip pat pažymėtina, kad, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad pareiškėjos prosenelė gimė (duomenys neskelbtini) nes tokia jos gimimo data yra nurodyta jos mirties liudijime, be to, vadovaujantis Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde saugomos Lietuvos piliečiams išduotų užsienio pasų 1922 m. registracijos knygos duomenimis, 1922 metais pareiškėjo prosenelei buvo 23 metai, kas reiškia, kad ji gimė 1899 metais arba 1900 metais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo M. E. C. prosenelė F. R. (taip pat žinoma kaip F. Z. V. / F. W. / F. R.), gim. (duomenys neskelbtini) laikytina asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinis faktas pareiškėjui nustatomas tikslu siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.