Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-11-21 · Administracinė byla Nr. A-2331-624/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-21
Bylos Nr.
A-2331-624/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01072-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
Ž. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2331-624/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01072-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Ž. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–5), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir Telšių apskrities VPK) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. sausio 4 d. buvo laikomas Telšių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariato (toliai – ir Kelmės rajono PK) areštinėje, kur, dėl čia buvusių itin blogų sąlygų, patyrė nepatogumus, dvasinius-emocinius sukrėtimus ir išgyvenimus, depresiją, pažeminimą ir galimybių sumenkinimą. Areštinės kamerose sanitarinis mazgas neatitiko standartų, tinkamai neatitvertas. Kamerose, kuriose nebuvo užtikrinamas teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas, buvo šalta, drėgna, tamsu.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į skundą (b. l. 25–28) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.Atsakovas paaiškino, kad vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Minėtame įsakyme nurodyta, kad Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Rėmėsi Policijos areštinių ir sulaikymo patalpų registro duomenimis, t. y. asmens paskirstymo į kameras išrašu, pareiškėjas Kelmės rajono PK areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. 12.21 val. iki 2016 m. sausio 6 d. 13.15 val.; nuo 2016 m. vasario 9 d. 15.20 val. iki 2016 m. vasario 12 d. 11.53 val.; nuo 2016 m. kovo 8 d. 14.10 val. iki 2016 m. kovo 10 d. 14.20 val. ir nuo 2016 m. balandžio 8 d. 14.54 val. iki 2016 m. balandžio 12 d. 11.56 val. kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkanti minimalaus gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktais nustatytą patalpų plotą. Asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Policijos komisariatų areštinės patalpos prie laisvės atėmimo vietų patalpų nepriskiriamos. Teritorinės policijos komisariatų areštinės savo darbe vadovaujasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija. Pagrindinės instrukcijos sąvokos sako, kad policijos areštinė – vieta, skirta sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areštuotiems bei kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymuose, kituose teisės aktuose bei šioje instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Bendruosius policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 3 punktas. Policijos areštinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas, praustuvės, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas atitvertas 1,2 m aukščio pertvara. Kamerose yra natūralus apšvietimas, skaidraus stiklo langai, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta. Įrengta veikianti mechaninė patalpų vėdinimo/kondicionavimo sistema. Kamerų grindų ir sienų danga atspari drėgnam valymui bei dezinfekcijos poveikiui. Kamerose yra lovos, spintelės, stalas, kėdės. Areštinėje įrengta dušinė atitinka keliamus reikalavimus, tiekiamas šaltas ir karštas vanduo. Atlikus patikrinimą konstatuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos normos HN 37:2009) 14 punkto pažeidimas (Policijos areštinės darbuotoja pagal patvirtintas programas nėra įgijusi sveikatos ir pirmos pagalbos teikimo žinių), tačiau šis pažeidimas nėra susijęs su pareiškėjo skunde minimais teiginiais. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises, bei nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Atkreipė dėmesį, kad tam tikras asmenų, esančių areštinėje, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laikymo areštinėje pasekmė, tačiau, kad areštinėje dėl pareiškėjo nurodytų teiginių jis buvo kankinamas, patyrė nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, dvasinius bei emocinius išgyvenimus ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, nepagrįsti.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu (b. l. 58–64) pareiškėjo Ž. L. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo Ž. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sąlygas ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista. Atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.Teismas vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, kurios reglamentuoja valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą.Teismas nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 5-V-739 redakcija) patvirtintų Šiaulių apskrities VPK nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių apskrities VPK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos policijos veiklos ir kitais įstatymais, nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais ir šiais nuostatais.Teismas nustatė, kad pareiškėjas Ž. L. buvo laikomas areštinės kamerose Nr. 4, Nr. 3, Nr. 1, Nr. 2, kurių plotai atitinkamai 13,31 kv. m, 10,61 kv. m, 16,01 kv. m, 14,76 kv. m, nuo 2016 m. sausio 4 d. 12:19 val. iki 2016 m. sausio 6 d. 13:15 val., nuo 2016 m. kovo 8 d. 14:19 val. iki 2016 m. kovo 10 d. 14:23 val., nuo 2016 m. vasario 9 d. 15:26 val. iki 2016 m. vasario 12 d. 11:53 val., nuo 2016 m. balandžio 8 d. 14:54 val. iki 2016 m. balandžio 12 d. 11:56 val. Kamerose buvo laikoma atitinkamai nuo 1 iki 5 asmenų, vienam asmeniui jose teko nuo 2,95 kv. m iki 14,76 kv. m ploto. Pažymėjo, kad: apie 1 parą (2016 m. kovo 8–9 d.) pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurioje pareiškėjui teko apie 3–4 kv. m kameros ploto; apie 14 val. (2016 m. sausio 5–6 d.) – kameroje Nr. 2, kurioje pareiškėjui teko apie 4,92 kv. m kameros ploto; 3 val. (2016 m. sausio 5 d.) – kameroje Nr. 3, kurioje pareiškėjui teko apie 3,54 kv. m kameros ploto; apie 1 val. 50 min. – kameroje Nr. 1, kurioje pareiškėjui teko apie 4,00 kv. m kameros ploto. Likusias visas dienas pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 5,34 kv. m iki 14,76 kv. m kameros ploto ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu, iš viso apie 2 nepilnas paras, buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 5 kv. m ploto. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybės, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iš esmės neginčijo. Būtent šia aplinkybe pareiškėjas ir motyvavo neturtinės žalos padarymą.Teismas nustatė, kad byloje yra pateikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai tiesiogiai su pareiškėju bei jo kalinimo laikotarpiu nesietini, nes pareiškėjas patikrinimų metu nebuvo laikomas areštinėje. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. EP-K-150 yra nurodyta, jog atlikus patikrinimą konstatuotas higienos normos HN 37:2009 14 punkto pažeidimas (Policijos areštinės darbuotoja pagal patvirtintas programas nėra įgijusi sveikatos ir pirmos pagalbos teikimo žinių).Pažymėjo, kad nagrinėjamu laikotarpiu bendruosius policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Higienos normos HN 134:2015 3 punktas, kuriame nurodyta, kad ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.Teismas darė išvadą, kad sanitarinio mazgo erdvė nebuvo visiškai atitverta ir taip nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą.Teismas neabejojo, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose sanitarinio mazgo tinkamo neatitvėrimo areštinės kamerose pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjui esant Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės patalpose būtų buvę laikomasi anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir higienos normų reikalavimų.Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas areštinėje pažeidžiant nustatytas normas buvo palyginti labai trumpą laiką – tik nepilnas 2 dienas jo buvimo metu jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei tai nustatyta Teritorinėse policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėse (vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m), per šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 2,95 kv. m iki 4,92 kv. m kameros ploto ir nustatyta norma buvo pažeista nežymiai. Įrodymų, jog per tokį trumpą laiką pareiškėjui dėl nedidelio turinčio tekti ploto ir tekusio ploto skirtumo išsivystė kokios nors sunkios pasekmės, nepateikta.Teismas papildomai nurodė, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjo Ž. L. reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas Ž. L. apeliaciniu skundu (b. l. 68–69) prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą ir priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodydamas tuos pačius argumentus, kaip ir teiktame skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau papildomai nurodo, jog nagrinėjamu laikotarpiu patyrė fizinį skausmą dėl neužtikrinto kameros ploto, kadangi nebuvo laisvos vietos vaikščioti, teko visada sėdėti arba gulėti. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 72–74) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl minimalaus 5 kv. m vienam asmeniui areštinėje neužtikrinimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjui esant areštinėje būtų užtikrintas minimalus plotas. Akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsakovas neturėjo ketinimų pažeminti ar žeminti pareiškėją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK areštinėje neužtikrinimu, atlyginimo.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo Ž. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sąlygas ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista.Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad neturtinė žala turi būti atlyginta priteisiant jo nurodyto dydžio lėšų sumą.Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą siejo su aplinkybe, kad areštinėje jis buvo laikytas neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui.Ginčui aktualių Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos Areštinių veiklos taisyklių (toliau – Areštinių veiklos taisyklių) 80 punkte numatyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis nei 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. balandžio 12 d.) laikant pareiškėją Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK areštinės kamerose, pareiškėjo teisė atlikti bausmę patalpose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m gyvenamojo ploto (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto), buvo pažeista 2 nepilnas paras, pažeidimų metu pareiškėjui teko nuo 2,95 kv. m iki 4,92 kv. m gyvenamojo ploto. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis (VĮ Registrų centro Šiaulių filialo sudarytų areštinės patalpų plano (b. l. 30); Asmens paskirstymo į kameras išrašų (b. l. 31–33); Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos (b. l. 34–40), sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo naudojantis tualetu užtikrinimo, pažymėtina, kad pagal Areštinių veiklos taisyklių 80 ir 81 punktai nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Kameroje taip pat įrengiamos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014 m. gruodžio 4 d. patikinimo akte Nr. EP-K-150 (b. l. 41–43) nurodė, jog Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK areštinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kurio įrengimas atitinka HN 37:2009 normas, sanitarinis mazgas atitvertas 1,2 m aukščio pertvara. Pagal iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios HN 37:2009 20 punkto nuostatas, policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą.Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, 2012 m. gegužės 10 d. sprendime byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (taip pat žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07), 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99)). Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino ir tai, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12)). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje toks sanitarinio mazgo įrengimas taip pat nelaikytinas tinkamu ir pakankamu asmens privatumui naudojantis tualetu užtikrinti (žr., pvz., 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoja, kad pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK areštinės kamerose nebuvo užtikrintas visą jo čia buvimo laikotarpį, t. y. apie 11 parų. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Atsižvelgdama į tai ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais dėl kitų pareiškėjo nurodytų laikymo sąlygų, teisėjų kolegija jų nebekartoja ir plačiau dėl jų nepasisakys.Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Ginčo atveju pareiškėjas buvo dalį laiko laikomas neužtikrinant vienam asmeniui turinčios tekti minimalaus ploto normos ir privatumo naudojantis tualetu, todėl galima teigti, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – vienam asmeniui tenkančios minimalaus ploto normos, privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).Pareiškėjas nurodė dėl laikymo Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK areštinės kamerose netinkamomis sąlygomis patyrė psichologinį sukrėtimą, depresiją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminės gydytojų apžiūros 2016 m. sausio 7 d. metu nustatyta pareiškėjui galvos trauma (sužeidimas), tačiau jokių nusiskundimų dėl sveikatos pablogėjimo, nereiškė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad laikymo Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK areštinėje sąlygos neigiamai įtakojo pareiškėjo sveikatą.Asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-859/2013). Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, susijusias su laisvės atėmimo įstaigos pareigūnų elgesiu, jų ketinimais; į bendrą šalies ekonominę situaciją (šiai bylai aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtinta 350 Eur minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną kalint areštinės kamerose teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama apie 8 eurus), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į nustatytų pažeidimų pobūdį ir tai, kad šie pažeidimai buvo tik atskirais laikotarpiais, be to, nenustatyta, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, kad atsakovas tyčia būtų siekęs sudaryti netinkamas kalinimo sąlygas, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog 90 Eur suma laikytina pagrįsta ir adekvačia dėl padarytų pažeidimų jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Apibendrinama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 90 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo Ž. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjui Ž. L. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo dalį palikti pakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan