Kauno apygardos teismo nuosprendis

2020-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-954/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-20
Bylos Nr.
1A-253-954/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04276-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
S. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-954/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04276-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; (S) 2.4.6.4.1
Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,nuteistajam S. V., jo gynėjui advokatui D. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. gynėjo advokato D. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) ir nuteistas 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu konfiskuotas S. V. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. sausio 29 d., apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, bei neturintiems teisės jos vairuoti, vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam, Lietuvos Respublikoje įteisintu, alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0399 ((0,01...1,00)%±0,017%; (1,01...5.00)% ± 1,7% (2018 m. gruodžio 10 d. patikros sertifikato Nr. 0853773, patikros metodo žymuo BMP 8871101-78:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys „Alcocal“ Nr. ARWM-0001), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą, Lietuvos Respublikoje naudojamą, koeficientą - 2100:1 BBR (angliškai Blood B. R., t. y. kraujo kvapo/kvėpavimo koeficientą), nustatytas 2,17, (įvertinus 1,7% paklaidą) – 2,13 promilės girtumas, t. y., nustatyta, kad jo iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga 2,13 promilės kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai, t. y, jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismas pripažindamas S. V. kaltu nurodė, kad liudytojai M. M. ir T. G. paneigė kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jog įvykio naktį buvo kartu su juo ir galimai kažkuris iš jų vairavo. Tiek S. V., tiek S. P. parodymai prieštarauja objektyvioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi per 17 min. esant prastoms eismo sąlygoms, kai buvo sniego ir snigo ir maksimalus vairavimo greitis galėjo būti iki 70 km/h, nuvažiuoti 18 km iki (duomenys neskelbtini) ir vėl grįžti atgal objektyviai neįmanoma. Taip pat pagal kaltinamojo telefono jungimosi prie bokštų duomenis nustatyta, kad buvo jungiamasi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo jungimosi į (duomenys neskelbtini) k. pusę. Kaltinamojo ir jo gynėjo teiginius dėl pareigūno R. B. kompetencijos tikrinti asmens blaivumą technine priemone nebuvimą (naudojimo tvarkos, instrukcijos žinojimo, įskaitos išlaikymo), apylinkės teismas vertino deklaratyviais ir nekeliančiais abejonių dėl pareigūno veiksmų teisėtumo. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog alkotesteriu „Alkotest 6810“ Nr. ARYE - 0399, patikros sertifikatas Nr. 0853773, S. V. nustatyta 2,13 promilės etilo alkoholio, todėl net nesant kraujo tyrimo rezultatų, vadovaujantis susiformavusia teismų praktika nusikalstama veika atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą. Taip pat skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad S. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 30 d., t. y. nuo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Šalies argumentai

3. Nuteistojo S. V. gynėjas advokatas D. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - S. V. išteisinti.

3.1. Skunde nurodo, kad į bylą pateikti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, kad jo ginamasis 2019 m. sausio 29 d. apie 00.10 val. būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,17 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) S. V. kaltė grindžiama tik prielaidomis. Nei vienas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas nenurodė ir nepatvirtino, kad automobilį vairavo S. V.. Jokie kiti duomenys to taip pat nepatvirtina. Kaip S. V. nurodė ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, automobilį vairavo T. G. arba M. M., kuriuos jis sutiko (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Jokių duomenų patvirtinančių T. G. ir M. M. paaiškinimus byloje nėra. Nei T. G., nei M. M. alibi nebuvo patikrinti ir patvirtinti.

3.2. Apeliantas pažymi, kad nuosprendyje teismas nepagrįstai nurodė, kad S. P. ir S. V. parodymai prieštarauja objektyvioms byloje nustatytoms aplinkybėms. Jo ginamasis nurodė, kad netrukus po pokalbio su liudytoja M. J.-J., kelyje sutiktas asmuo nuvežė jį į (duomenys neskelbtini). Po vidurnakčio S. V. pakeliui į (duomenys neskelbtini) susisiekė su S. P. ir paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). S. P. prie parduotuvės paėmė S. V. ir nuvažiavo prie pastarojo automobilio. Netrukus po to privažiavo ir policijos pareigūnai. Po pokalbio su S. V. liudytoja M. J.-J. paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie pastebėtą įvykį (skambutis fiksuotas 2019 m. sausio 29 d. 00:24 val.), o policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2019 m. sausio 29 d. 00:41 val. Nuo pranešimo apie įvykį iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo 17 minučių. Pasak teismo, per tokį trumpą laiko tarpą, esant prastoms eismo sąlygoms, kai buvo sniego, snigo ir maksimalus vairavimo greitis galėjo būti iki 70 km/h, nuvažiuoti 18 km ir vėl grįžti atgal objektyviai neįmanoma. Gynėjo įsitikinimu, teismas minėtą situaciją įvertino paviršutiniškai, neišsamiai bei vadovaudamasis niekuo nepagrįstomis prielaidomis, nes. S. V. nurodyta įvykio seka yra objektyviai įmanoma pagal žemėlapius ir vykimo laikus

3.3. Apelianto įsitikinimu, teismas telefono jungimosi prie bokštų duomenis vertino klaidingai, nes iš bylos duomenų matyti, kad nuo įvykio vietos iki (duomenys neskelbtini), esančių bazinių stočių (celių) yra beveik pusantro kilometro (1,37 km), todėl celės veikia užmiesčio režimu, t. y. jų veikimo spindulys yra iki 20 km, todėl jos apima (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią tik už 8 km.

3.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nors policijos pareigūnų teigimu S. V. buvo nustatytas 2,17 promilių girtumas, tačiau jis į medicinos priežiūros įstaigą pristatytas nebuvo dėl pareigūnų kaltės, todėl medicininių duomenų, patvirtinančių jo neblaivumą, nėra. Pagal policijos pareigūnų paaiškinimus, S. V. nebuvo pristatytas į medicinos įstaigą, nes jiems kilo abejonės ar jis vairavo automobilį. Pažymėtina, kad tokios išimties taisyklės nenumato, todėl S. V. privalėjo būti pristatytas į medicinos įstaigą. Taigi, duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad įvykio metu jo ginamajam buvo nustatytas būtent 2,17 promilių, o ne mažesnis, užtraukiantis administracinę atsakomybę, girtumas, nėra.

3.5. Skundo autorius teigia, kad policijos pareigūnas, kuris atliko S. V. neblaivumo patikrinimą, nebuvo tinkamai apmokytas ir išlaikęs atitinkamų įskaitų, todėl jo ginamojo neblaivumo tikrinimas privalėjo būti pripažintas neteisėtu. Reikalavimas dėl įskaitų išlaikymo buvo panaikintas Policijos patrulių veiklos instrukcijose, tačiau liko galioti ir galioja iki šiol alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos apraše. Šiuo atveju nustatant S. V. neblaivumą buvo pažeista eilė teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles, gautų duomenų įforminimą ir kt., dėl ko pagrindinis įrodymas (alkoholio matuokliu užfiksuoti duomenys) buvo gautas ir įformintas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Įvertinus šių aplinkybių visumą, t. y., kad policijos pareigūnas, kuris tikrino S. V. neblaivumą, nėra išlaikęs įskaitos suteikiančios teisę naudotis alkoholio kiekio matavimo prietaisu; nustačius, kad S. V. galimas neblaivumas yra 2,17 promilės, jis nebuvo pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros; galimas neblaivumas buvo netinkamai užfiksuotas neblaivumo tikrinimo žurnale; S. V. nebuvo supažindintas su jam nustatytu neblaivumo dydžiu; nebuvo pasirašytinai supažindintas su neblaivumo tikrinimo žurnalo duomenimis, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad S. V. neblaivumas įvykio metu buvo būtent 2,17 promilės.

3.6. Apeliantas nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 3 metų terminui yra nepagrįsta, net ir tuo atveju, jeigu jo ginamasis būtų padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes teismas šios nuosprendžio dalies visiškai nemotyvavo. Apelianto įsitikinimu, formaliai ir nemotyvuotai parinktas maksimalus baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas pažeidžia teisingumo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principus. Vidurkio (2 metų), o ne maksimalaus (3 metų) termino baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones paskyrimas atitinka suformuotą teismų praktiką.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis S. V. ir jo gynėjas advokatas D. R. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė gynėjo advokato D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. gynėjo advokato D. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl S. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad 2019 m. sausio 29 d. apie 00.10 val. S. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemą, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo S. V. padarytų veiksmų ir juos teisiškai įvertino. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados, jog automobilį vairavo būtent S. V. yra nepagrįstos, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visetą, detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių vienus įrodymus atmeta, o kitų ne, ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad S. V. padarė jam inkriminuojamą veiką. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

7.1. Iš nuteistojo S. V. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis neigia 2019 m. sausio 29 d. apie 00.10 val. vairavęs jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teisme S. V. parodė, kad 2019 m. sausio 28 d. vakarą buvo neblaivus, eidamas į parduotuvę sutiko T. G. ir M. M. ir dar du nepažįstamus vyrus. Važiavo į (duomenys neskelbtini), kur važinėjo po miestą, vartojo alkoholį, po to automobilyje užmigo ir atsibudo tik po to, kai automobilis įvažiavo į griovį. Kas vairavo automobilį neatsimena. T. G. ir M. M. kažkam paskambinę išvažiavo, pažadėję netrukus grįžti. Jis vienas liko prie automobilio. Prie jo buvo sustojęs automobilis, kurio keleivė M. J.-J. klausė ar nereikia pagalbos. Kadangi jis su ja apsižodžiavo, tai jie nuvažiavo. Po ko paskambino S. P. ir prašė pagalbos dėl automobilio ištraukimo iš griovio. Po kelių minučių sustojo tamsios spalvos automobilis, kuris jį pavežė iki (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus (duomenys neskelbtini) jam paskambino S. P., kuris jį paėmė nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės ir abu nuvažiavo prie automobilio. Jiems privažiavus prie automobilio atvyko policijos pareigūnai, kurie jam nustatė 2,17 promilių neblaivumą (3 t., b. l. 3–5). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų S. V. parodymų, matyti, kad jis apklausiamas įtariamuoju nurodė kiek kitas įvykio aplinkybes. 2019 m. vasario 5 d. vykusios apklausos metu S. V. neigė vairavęs automobilį, tačiau aplinkybių dėl vykimo į (duomenys neskelbtini) nenurodė. Taip pat neatsiminė, kad būtų kalbėjęs su pravažiuojančiais asmenimis, po to kai išlipo iš automobilio. S. V. parodė, kad neatsimena kaip pateko į (duomenys neskelbtini). Atsipeikėjo nakties metu būdamas automobilyje ant galinės sėdynės. Išlipęs iš automobilio pamatė, jog tai jam priklausantis automobilis, kuris įvažiavęs į griovį. Skambino draugams, prisiskambinęs S. P. paprašė jo pagalbos ištraukti automobilį iš griovio. Po kiek laiko atvyko S. P., o vėliau ir R. R.. Taip pat netrukus atvyko ir policijos pareigūnai (2 t., b. l. 11–12). Šios apklausos metu, S. V. nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su T. G. ir M. M. buvimu automobilyje ir jų išvykimu. S. V. nurodytą aplinkybę, kad jis iki automobiliui įvažiuojant į griovį, miegojo, paneigia byloje esantys rašytiniai duomenys, tai yra 2019 m. kovo 1 d. apžiūros protokolas (1 t., b. l. 135–138). Iš minėto apžiūros protokolo matyti, kad S. V. tiek iki automobiliui įvažiuojant į griovį, tiek po to aktyviai (skambino pats ir priiminėjo skambučius) naudojosi savo mobiliojo ryšio telefonu, kas paneigia jo parodymus, jog iki automobiliui įvažiuojant į griovį jis miegojo ant galinės automobilio sėdynės. Iš nagrinėjamos bylos duomenų visumos akivaizdu, jog nuteistojo S. V. pozicija skirtingose proceso stadijose keitėsi, ji nebuvo nuosekli, jo parodymai esminėse nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinėse aplinkybėse nesutapo su kitais bylos duomenimis.

7.2. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo nesutikti ir su skundžiamame nuosprendyje atliktu liudytojo S. P. parodymų vertinimu. Byloje nėra abejonių, kad S. P. po S. V. skambučio dėl pagalbos ištraukiant automobilį iš griovio, nuvyko į įvykio vietą. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatavo, jog S. V. ir S. P. nurodytos aplinkybės, apie tai, jog S. V. iš įvykio vietos, nenustatytas asmuo, tamsiu automobiliu pavežė iki (duomenys neskelbtini), o prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės S. V. atvažiavo paimti S. P., iš kur abu nuvyko prie automobilio įvažiavusio į griovį. Šios išvados nepaneigia ir gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog S. P. ir S. V. versija yra įmanoma bei prie apeliacinio skundo pridėti šiuos argumentus patvirtinantys žemėlapiai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas tiek nuteistojo S. V., tiek ir liudytojo S. P. parodymus, pagrįstai atsižvelgė į įvykio metu buvusias oro sąlygas bei atstumą, kurį turėjo nuvažiuoti S. P. bei pagrįstai sprendė, jog tokio atstumo per 17 minučių objektyviai įveikti nebuvo galimybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų M. J.-J., J. B., R. R. parodymai patvirtina, kad įvykio metu ant kelio buvo daug sniego, kelias buvo užpustytas. Be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog S. P. skambučio iš S. V. sulaukė nakties metu, todėl jam reikėjo tam tikro laiko pasiruošti ir pasiekti savo automobilį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į buvusias oro ir kelio sąlygas bei įvertinus reikiamą nuvažiuoti atstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog objektyviai S. V. ir S. P. nurodyto atstumo per nustatytą laiką neįmanoma įveikti.

7.3. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad įvykio metu automobilį „(duomenys neskelbtini) vairavo būtent S. V.. Nors kaip jau buvo minėta, S. V. viso proceso metu neigė vairavęs automobilį, tačiau jo parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. M., kuris anot S. V. galėjo vairuoti jam priklausantį automobilį, parodė, jog 2019 m. sausio 29 d. naktį S. V. automobilio nevairavo, su juo iš vakaro alkoholinių gėrimų negėrė. Naktį buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį rado namuose ir iš jų sužinojo apie įvykį. Taip pat liudytojas parodė, jog T. G. pažįsta, 2019 m. sausio 29 d. jis buvo išvykęs į užsienį (2 t., b. l. 127). Nors pirmosios instancijos teisme ir nebuvo apklaustas liudytojas T. G., nes jis išvykęs į užsienį, tačiau jo parodymai buvo perskaityti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. G. parodė, kad 2019 m. sausio 29 d. naktį S. V. automobilio nevairavo, nes tuo metu grįžo iš Švedijos ir buvo Vilniaus oro uoste (1 t. b. l. 49–51). Teisėjų kolegijos nuomone, S. V. iškeltą versiją apie tai, jog jo automobilį galėjo vairuoti M. M. ar T. G., paneigia ir nuoseklūs liudytojos M. J.-J. parodymai (2 t., b. l. 114–115). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad su vyru naktį važiuodami iš Lenkijos, link (duomenys neskelbtini), pravažiavę Klišių degalinę, kairėje kelio pusėje pamatė provėžas ir automobilį nuvažiavusį į griovį. Privažiavus prie automobilio, iš automobilio kairės pusės išlipo S. V.. Ar iš vairuotojo vietos, ar iš keleivio nurodyti negalėjo. Aplink automobilį kitų vėžių nebuvo, matėsi, kad vėžės šviežios. Jo paklausus ar nereikia pagalbos, ar važiavo vienas. S. V. atsakė, kad važiavo vienas, rašydamas žinutes nuslydo nuo kelio. Jis buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžius. Prašė ištraukti iš griovio, tačiau jie tokios galimybės neturėjo, todėl nuvažiavo. Tik pradėjus važiuoti ji paskambino Bendrajam pagalbos centrui, nes matėsi, jog vyriškis alkoholį buvo vartojęs ne pirmą dieną. Po pokalbio su S. V., važiuojant link (duomenys neskelbtini), kitų automobilių nesutiko, nesimatė ir važiavimo žymių. Teisėjų kolegija įvertinus liudytojų M. M., T. G. ir M. J.-J. parodymus bei bylos esančius kitus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad automobilį „(duomenys neskelbtini) vairavo ne kas kitas, o S. V. yra pagrįstos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir gynėjas, kad liudytojai M. M., T. G. ir M. J.-J. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų pakenkti S. V..

8. Pagrįstai skunde gynėjas nurodo, kad S. V. nebuvo pristatytas į gydymo įstaigą dėl neblaivumo nustatymo bei, tai kad yra netinkamai užpildytas asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu žurnalas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti S. V. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Priešingai nei nurodo, gynėjas apeliaciniame skunde, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai vadovavosi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018.

8.1. Iš nuteistojo S. V. parodymų duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis pats iš esmės neneigia, jog jam alkotesteriu buvo nustatytas virš dviejų promilių neblaivumas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojais apklausti policijos pareigūnai J. B. ir R. B., kurie parodė, jog duomenys apie S. V. neblaivumą yra įrašyti į asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu žurnalą. Nors žurnale nėra S. V. parašo, tačiau jie yra teisingi. Be to, iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo įrašo, matyti, kaip ir kokiu būdu buvo nustatytas S. V. neblaivumas (2 t., b. l. 141). Iš minėto įrašo nustatyta, jog policijos tarnybiniame automobilyje policijos pareigūnas R. B. naudodamasis alkotesteriu patikrino S. V. neblaivumą ir iš karto alkotesteryje užfiksuotus duomenis (2,17 prom) įrašė į asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu žurnalą ir supažindino S. V. (jam parodė vizualiai), kokie yra užfiksuoti duomenys alkotesterio ekrane.

8.2. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija), 2.3 punktas neblaivumo tikrinimą apibrėžia – policijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnų, darbdavių ar jų įgaliotų asmenų, pataisos pareigūnų, karo policininkų, krašto apsaugos sistemos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų veiksmais, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiūrimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, ar karys yra neblaivus. Taigi alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad alkotesterio veikimo principas pagrįstas tuo, kad žmogaus iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai. Nagrinėjamu atveju S. V. buvo tikrinamas alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE_0399, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku buvo atlikta metrologinė patikra. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad S. V. 2019 m. sausio 29 d. 00.46 val. buvo nustatytas 2,17 prom. neblaivumas, (įvertinus 1,7% paklaidą) – 2,13 prom. girtumas, tai yra jo iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga 2,13 prom. kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai. Taigi S. V. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

8.3. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad policijos pareigūnas R. B. nebuvo kompetentingas patikrinti S. V. neblaivumą. Pagrįstai skunde pažymima, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 5-V-23 patvirtinto Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo 4 punktą policijos pareigūnai, naudojantys matavimo prietaisus, turi būti pasirašytinai susipažinę su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas. Iš byloje esančių duomenų – išrašo iš R. B. asmens bylos ir kitų rašytinių duomenų matyti, kad jis buvo supažindintas su alkoholio kiekio matavimo prietaisų Alcotest 7510 ir Alcotest 6810 naudojimo techninėmis instrukcijomis ir jam suteiktos naudojimo įskaitos nuo 2018 m. gruodžio 20 d. (2 t. 151–152, 3 t., b. l. 9–11). Taigi nėra pagrindo pripažinti, jog S. V. neblaivumo tikrinimas yra neteisėtas, nes policijos pareigūnas R. B. buvo supažindintas su alkoholio kiekio matavimo prietaisų Alcotest 7510 ir Alcotest 6810 naudojimo techninėmis instrukcijomis ir jam suteikta naudojimo įskaita nuo 2018 m. gruodžio 20 d.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo S. V. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad minėtame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieštarauja bylos medžiagai bei skundžiamo procesinio sprendimo turiniui ir iš esmės išreiškia tik apelianto nesutikimą su teismo padarytomis jam nepalankiomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka ir teismo argumentų iš naujo nebekartoja, juolab, kad skundžiamo nuosprendžio turinys apeliantui yra žinomas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistasis, t. y. jam nepalankiai, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl S. V. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatytą nusikaltimą yra nepagrįstos.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino

10. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat kelia S. V. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones pagrįstumo klausimą, nurodydamas, kad apylinkės teismas paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę maksimaliam terminui, savo sprendimo nemotyvavo.

10.1. BK 68 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje, numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklės ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-353/2009 ir kt.).

10.2. Kadangi S. V. nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje nustatyta didesnė negu 1,5 promilės (BK 281 straipsnio 7 dalis) ir taip šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykle, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad jam tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu, todėl sprendžiant tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumą, taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę. BK 68 straipsnio 2 dalis (straipsnio redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, t. y. ne tik į nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, bet taip pat į jos padarymo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

8.3. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą nenurodė jokių argumentų, dėl to, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti baudžiamojo poveikio priemonę maksimaliam trejų metų laikotarpiui nėra pagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. V. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teisiamas pirmą kartą, duomenų, kad anksčiau būtų baustas už panašius Kelių eismo taisyklių pažeidimus byloje nėra, yra dirbantis. S. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Dėl to, teisėjų kolegija, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo principas, bei teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra bus įgyvendinti sumažinant S. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones laiką iki vidurkio, t. y. 2 metų. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, konstatavus, jog netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis uždraudimą naudotis specialia teise (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo S. V. gynėjo advokato D. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl S. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu (straipsnio redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), paskirti S. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis