Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-838-327/2012

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Proceso Nr. 1-64-1-01003-2011-0

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Preikšo (kole­gijos pirmininko), Reginos Cemnolonskienės ir Algimanto Smolsko, sekre­to­riaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, nuteistojo L. C. gynėjui advokatui Mindaugui Baneliui, civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Olegui Drobitko, viešame teismo posėdyje ape­lia­ci­ne tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. C. ir jo gynėjo ad­vo­ka­to Mindaugo Banelio, ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Mari­jam­polės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 75 str. 1 d., 2 d., 68 str. bausmės vyk­dymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams bei įpareigotas baus­mės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; priteista iš civilinio atsakovo Draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini):

- nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. A. – 4390 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. J. – 3361,97 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

- civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) – 9610,68 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti;

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai civiliniams atsakovams L. C. ir K.D. R. S.J. atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. C. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 6 d. apie 14 val. kelio (duomenys neskelbtini) kilo­met­re, vairuodamas krovininį vilkiką Volvo FL 618, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p. ir 134 p. reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui pri­valomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo da­ly­vių saugumui, atsi­žvelg­da­mas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje va­žiuo­jan­čią transporto prie­mo­nę, jeigu ji būtų stabdoma, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir trans­porto priemonės būklę ir krovinį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė transporto priemonės nesu­kel­da­mas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį, bei į kairę su­ku­sį automobilį Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vai­ruo­jamą D. A., dėl ko šis at­sitrenkė į priešpriešine eismo juosta važiavusį kro­vi­ni­nį vilki­ką Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prie­kaba Lambernet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą J. M., dėl ko paskui vilkiką važiavęs mikroautobusas Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas B. D. C., veng­da­mas susidūrimo su kitomis transporto priemonėmis, nuvažiavo nuo kelio į griovį, dėl ko kilo eis­mo įvykis, kurio metu žuvo automobilio Citroen Xsara keleivė I. A. bei nesun­kiai sutrikdyta sveikata šio au­to­mobilio keleiviams L. J. ir R. D..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skir­da­mas bausmę nuteis­ta­jam L. C., nepažeidė BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų baus­me sie­kiamų tikslų bei ben­drųjų bausmės skyrimo pagrindų ir paskyrė teisingą bausmę. Tačiau įver­ti­nu­si bylos duomenis bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad bau­­džiamojo poveikio prie­mo­nės paskyrimą L. C. apylinkės teismas motyvavo nepa­­kankamai, tai yra tik tuo, kad nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis teise vairuoti trans­porto priemones. Ši aplinkybė yra būtina sąlyga teismui svarstyti klausimą dėl uždraudimo naudotis spe­cia­lia teise (BK 68 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra patvirtinęs teismų praktiką, jog ši baudžiamojo poveikio prie­monė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių trans­porto eismo saugumo ar trans­por­to priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psi­cho­tro­pinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-593/2011).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau paminėtas nuteistojo atsa­ko­my­bę švel­ni­nan­čias aplin­kybes, į tai, kad ir apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog nu­kentėjusysis, vai­ruo­damas au­tomobilį, neįsitikino, ar nukentėjusioji I. A. užsisegusi saugos diržą, ir pats nebu­vo pakan­ka­mai atidus įspėjant apie būsimą manevrą, kad išvengtų eismo įvykio, į tai, kad pa­da­rytas Kelių eis­mo taisyklių pažeidimas nėra šiurkštus, tik sukelti sunkūs padariniai, į tai, kad L. C. nu­sikaltimą padarė būdamas blaivus, yra profesionalus vairuotojas ir įvykio metu transporto prie­monę vaira­vo dar­bi­nės veik­los srityje, byloje nėra duomenų, kad jis per ilgametę savo vairuotojo kar­jerą būtų pažeidęs Kelių eis­mo taisykles ar sukėlęs eismo įvykį, kas rodo, kad jis yra pa­kan­ka­mai atidus ir rūpestingas vai­ruo­tojas, sprendžia, kad teisės vairuoti atėmimas nėra proporcingas nu­teis­tojo pada­ry­tiems nu­si­kals­tamiems veiksmams ir jo asmenybei, kad bausmės tikslai gali būti pa­siekti ir be šios bau­džia­mo­jo poveikio priemonės.

BK 75 str., leidžiantis teismui atidėti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nustato, kad taikant šią lengvatą turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli iš numatytų įpareigojimų (BK 75 str. 2 d.). Nusprendus netaikyti nuteistajam L. C. baudžiamojo poveikio priemonės, teisėjų kolegija nemato galimybės netaikyti apylinkės teismo pas­kirto įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (ra­jono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nors nuteistasis gyvena ne Lie­tu­vos Respublikoje, o Lenkijos Respublikoje, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas bus užtikrintas 2008-11-27 Europos Sąjungos tarybos pamatiniu sprendimu 2008/94/TVR „Dėl teis­mo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant už­tik­rinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą“. Nuteistojo priežiūrą vyk­dan­ti institucija, atsižvelgdama į nuteistojo darbinę veiklą, gali suteikti jam leidimą laikinai išvykti iš gyvenamosios vietos ir ši baudžiamojo poveikio priemonė nekliudys jam vykdyti darbines funkcijas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apeliantas draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) teigia, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas nepagrindė savo sprendimo Lietuvos įstatymais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamasis L. C. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas Lenkijos Respublikos įmonei K.D. R. S.J. pri­klau­santį automobilį Volvo FL 618, apdraustą Lenkijos Res­pu­bli­kos draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) Civilinės atsakomybės draudimo atveju žalą atlyginti privalo draudikas. Tuo atveju, kai drau­di­mo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skir­tu­mą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos pa­darymą (CK 6.254 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo neturtinės ža­los padarymo faktą, tačiau nepakankamai pagrindė aplinkybes, dėl kurių šią žalą nusprendė išieškoti iš atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Apylinkės teismas priimdamas tokį sprendimą vadovavosi ne TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. nurodyta neturtinės žalos draudimo sumos riba, o CK 1.37 str. 6 d. įtvirtinta specialiąja norma, kad draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė ar verslo vieta, ir draudimo bendrovės ir atsakovo K.D. R. S.J. draudimo sutartimi, nurodydamas, kad Motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės drau­dimo patvirtinime (t. 2, b. l. 56) garantinė suma asmens sužalojimo atveju yra 2500000 eurų. Iš by­lo­je esančio šio dokumento kopijos matyti, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis Volvo FL 618, priklausantis atsakovui K.D. R. S.J., įvykio metu buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu pas atsakovą draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) Iš šio dokumento dalies, kuri beje nėra išversta į lietuvių kalbą, matyti, kad ten nurodyta garantinė suma. Tačiau dokumente nėra nurodyta, kokia žala asmeniui – turtinė ar neturtinė – turi būti atlyginama įvykus draudiminiam įvykiui, ar ši žala yra atribota. Pati draudimo sutartis nei pirmos instancijos teismui, nei apygardos teismui nebu­vo pateikta. Apylinkės teismas sprendė, kad neturtinei žalai atlyginti draudimo atlyginimo pakanka, todėl visą neturtinę žalą turi atlyginti draudikas.

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo prašymas pakeisti nuosprendžio da­lį, kurioje išs­pręs­tas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, ir priteistos neturtinės žalos dydžius su­ma­žinti iki TPVCAPDĮ) 11 str. nustatytos ribos, negali būti traktuojamas kaip visiškai atskiras ir nesusijęs su nu­kentėjusiųjų – civilinių ieškovų, nuteistojo – civilinio atsakovo bei civilinio atsakovo įmonės K.D. R. S.J. interesais šioje byloje. Sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, jeigu būtų pa­tenkintas apelianto prašymas, paliestų visų kitų paminėtų proceso dalyvių interesus. Nuken­tė­ju­sieji sutiko su nuosprendyje esančiu sprendimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apelia­cinės ins­tan­cijos teismas pastebi, kad apylinkės teismas neištyrė tarp atsakovų K.D. R. S.J. ir draudimo ben­drovės (duomenys neskelbtini) sudarytos draudimo sutarties. Šio dokumento byloje nėra. Šiuo atveju bylą na­gri­nė­jęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl neturtinės ža­los atly­gi­nimo, neturėjo galimybės įsitikinti, ar tarp šalių sudarytoje draudimo sutartyje iš tiesų nėra atskirai aptar­tas neturtinės žalos atlyginimo maksimalus dydis.

Draudiko atsakomybė yra sutartinė, ji atsiranda tokiais pagrindais, kurie numatyti draudimo sutartyje. Pagal CK 1.37 str. 6 d. draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra drau­di­ko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Draudimo sutartis paprastai sudaroma atitinkamoje valstybėje galiojančių draudimo rūšies taisyklių pagrindu, todėl teismas turi ištirti ir atitinkamos draudimo įmonės draudimo taisykles. Pagal jas sprendžiama, ar draudikas prisiėmė atsakomybę už atsakovo padarytą žalą, ar jis atsako už visus išieškomus nuostolius, ar įvykis yra draudiminis ir pan. Šiais klausimais yra pasisakiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplės­tinė teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje Nr. 3K-7-115/2006. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos as­me­niui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės at­sa­ko­my­bės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius regla­mentuo­jan­čiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę. Tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis (kasacinė nutartis Nr. 2K-640/2007).

Civilinių ieškinių teisingas išsprendimas šioje byloje yra susijęs su kelių asmenų skirtingais interesais dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl reikalinga daugiau duomenų apie kaltininko, drau­dėjo ir draudiko santykius, taip pat tokių sąlygų, kuriomis kiekvienas iš suinteresuotų asmenų galėtų išdėstyti savo pozicijas dėl neturtinės žalos ir jos dydžių atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įro­dymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų apie atsakomybės už nusikaltimu padarytą neturtinę žalą paskirstymą. Paskirstydamas žalos atly­gi­ni­mą tarp civilinių atsakovų, tai yra priteisdamas visą žalą iš draudimo bendrovės, apylinkės teis­mas iš esmės pasirėmė dokumentu, kurio byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neati­dė­jus bylos nagrinėjimo bei nega­vus papildomų duomenų, neįmanoma tiksliai nustatyti ci­vilinių at­sa­kovų – draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės K. D. R. S.J. ir L. C. ci­vi­li­nės atsakomybės dydžio, atsižvelgiant į tai, kad civiliniai ieškiniai šioje byloje atsakovams K. D. R. S.J. ir L. C. yra atmesti, o keičiant priteistų ieškinių su­mas gali būti pabloginta tiek ieškovų, tiek atsakovų padėtis, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos (ginčo dėl sprendimo atlyginti turtinę žalą nėra) perduotini nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kadangi klausimas dėl ieškinių dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, tei­sėjų kolegija nesvarsto civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodyto argu­men­to, kad apylinkės teismas, nusta­tydamas atlygintinos žalos dydį, neatsižvelgė į aplinkybę, kad nukentėjusieji L. J. ir I. A. važiavo neprisisegę saugos diržų, tokiais savo veiksmais prisidėjo prie žalos padidinimo, kad teismas be pagrindo netai­kė CK 6.253 str. 5 d. ir nesumažino neturtinės žalos.

Įvertinusi minėtus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Marijampolės rajono apy­lin­kės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis keistinas baudžiamojo poveikio priemonės pri­tai­kymo ir civilinio ieškinio dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutarė:

nuteistojo L. C. ir civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo ben­dro­­vės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria L. C. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo: D. A. – 50000 Lt, L. J. – 5000 Lt.

Pripažinti civiliniams ieškovams D. A. ir L. J. teisę į ieškinių dėl netur­tinės žalos paten­kini­mą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.