- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-838-327-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01003-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Preikšas (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Algimantas Smolskas, Diana Zadrauskaitė
- Nuteistasis
- L. C.
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Draudimo bendrovės, L. C., K.D. R. S.J.
- Civilinis ieškovas
- D. A., L. J., (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Olegas Drobitkas
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-838-327/2012
Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Proceso Nr. 1-64-1-01003-2011-0
Žemesnės instancijos teismas
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininko), Reginos Cemnolonskienės ir Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, nuteistojo L. C. gynėjui advokatui Mindaugui Baneliui, civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Olegui Drobitko, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. C. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Banelio, ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 75 str. 1 d., 2 d., 68 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams bei įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; priteista iš civilinio atsakovo Draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini):
- nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. A. – 4390 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
- nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. J. – 3361,97 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
- civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) – 9610,68 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti;
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai civiliniams atsakovams L. C. ir K.D. R. S.J. atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. C. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 6 d. apie 14 val. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas krovininį vilkiką Volvo FL 618, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p. ir 134 p. reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė transporto priemonės nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį, bei į kairę sukusį automobilį Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. A., dėl ko šis atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta važiavusį krovininį vilkiką Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Lambernet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą J. M., dėl ko paskui vilkiką važiavęs mikroautobusas Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas B. D. C., vengdamas susidūrimo su kitomis transporto priemonėmis, nuvažiavo nuo kelio į griovį, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio Citroen Xsara keleivė I. A. bei nesunkiai sutrikdyta sveikata šio automobilio keleiviams L. J. ir R. D..
Šalies argumentai
Nuteistasis L. C. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams bei įpareigojo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Skunde nurodo, kad teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra, kad nukentėjusioji nebuvo užsisegusi saugos diržo, nukentėjusysis neįjungė įspėjamojo signalo prieš savo manevrą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad L. C. yra profesionalus vairuotojas, pajamas gauna dirbdamas vairuotoju, per ilgametę patirtį nėra sukėlęs eismo įvykių, kelių eismo taisyklių nepažeidinėja, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti atėmimo. Įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo varžo jo galimybę dirbti vairuotojo darbą, išvykti į kitas šalis, dėl šio įpareigojimo jis negalės dirbti to paties darbo.
Civilinis atsakovas draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir sumažinti iš atsakovo priteistos nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį – D. A. priteisti 8700 Lt, L. J. priteisti 2500 Lt.
Skunde nurodo, kad žuvusioji I. A. nebuvo prisisegusi saugos diržu, todėl įvykio metu iš automobilio iškrito. Taip nukentėjusieji L. J. ir I. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 60 p., padarė administracinį teisės pažeidimą ir savo veiksmais prisidėjo prie žalos padidinimo, todėl teismas be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 str. 5 d. nuostatų. Todėl nukentėjusiajam L. J. neturtinė žala turi būti sumažinta 50 proc. – iki 2500 Lt. Priteista iš draudimo bendrovės neturtinė žala turi neviršyti 2500 eurų kiekvienam nukentėjusiajam (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, nurodė, kad nuteistasis yra vairuotojas profesionalas, 20 metų dirba vairuotoju, išlaiko šeimą, todėl netekęs teisės vairuoti neteks pragyvenimo šaltinio.
Civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas prašė tenkinti apeliacinį skundą, nurodė, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog nukentėjusieji prisidėjo prie žalos atsiradimo, tačiau turtinės žalos nemažino. Atsakovas priteistos turtinės žalos neginčija.
Prokurorė prašė nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo L. C. ir civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Dėl įpareigojimo ir baudžiamojo poveikio priemonės atidedant bausmės vykdymą.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Vadovaudamasis BK 68 str., teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad teismai, spręsdami uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą, turi atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą (kasacinė nutartis Nr. 2K-302/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad L. C. padarė neatsargų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo, teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas gerai, nusikalstami veiksmai nebuvo šiurkštūs, pasireiškė neatidumu ir nerūpestingumu, todėl paskyrė mažesnę, negu sankcijoje numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmę (BK 61 str.). Be to, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad bausmės tikslams (BK 41 str.) pasiekti – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai jį nubausti ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad L. C. anksčiau nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, kritiškai įvertino savo elgesį, suprato savo nusikalstamos veikos pavojingumą ir padarinius, vykdė kardomųjų priemonių reikalavimus, todėl bausmės vykdymą jam atidėjo, paskirdamas įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę (BK 75 str. str., 68 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam L. C., nepažeidė BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir paskyrė teisingą bausmę. Tačiau įvertinusi bylos duomenis bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą L. C. apylinkės teismas motyvavo nepakankamai, tai yra tik tuo, kad nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Ši aplinkybė yra būtina sąlyga teismui svarstyti klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra patvirtinęs teismų praktiką, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-593/2011).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau paminėtas nuteistojo atsakomybę švelninančias aplinkybes, į tai, kad ir apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog nukentėjusysis, vairuodamas automobilį, neįsitikino, ar nukentėjusioji I. A. užsisegusi saugos diržą, ir pats nebuvo pakankamai atidus įspėjant apie būsimą manevrą, kad išvengtų eismo įvykio, į tai, kad padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra šiurkštus, tik sukelti sunkūs padariniai, į tai, kad L. C. nusikaltimą padarė būdamas blaivus, yra profesionalus vairuotojas ir įvykio metu transporto priemonę vairavo darbinės veiklos srityje, byloje nėra duomenų, kad jis per ilgametę savo vairuotojo karjerą būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles ar sukėlęs eismo įvykį, kas rodo, kad jis yra pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, sprendžia, kad teisės vairuoti atėmimas nėra proporcingas nuteistojo padarytiems nusikalstamiems veiksmams ir jo asmenybei, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be šios baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 75 str., leidžiantis teismui atidėti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nustato, kad taikant šią lengvatą turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli iš numatytų įpareigojimų (BK 75 str. 2 d.). Nusprendus netaikyti nuteistajam L. C. baudžiamojo poveikio priemonės, teisėjų kolegija nemato galimybės netaikyti apylinkės teismo paskirto įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nors nuteistasis gyvena ne Lietuvos Respublikoje, o Lenkijos Respublikoje, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas bus užtikrintas 2008-11-27 Europos Sąjungos tarybos pamatiniu sprendimu 2008/94/TVR „Dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą“. Nuteistojo priežiūrą vykdanti institucija, atsižvelgdama į nuteistojo darbinę veiklą, gali suteikti jam leidimą laikinai išvykti iš gyvenamosios vietos ir ši baudžiamojo poveikio priemonė nekliudys jam vykdyti darbines funkcijas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Apeliantas draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) teigia, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas nepagrindė savo sprendimo Lietuvos įstatymais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamasis L. C. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas Lenkijos Respublikos įmonei K.D. R. S.J. priklausantį automobilį Volvo FL 618, apdraustą Lenkijos Respublikos draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) Civilinės atsakomybės draudimo atveju žalą atlyginti privalo draudikas. Tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo neturtinės žalos padarymo faktą, tačiau nepakankamai pagrindė aplinkybes, dėl kurių šią žalą nusprendė išieškoti iš atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Apylinkės teismas priimdamas tokį sprendimą vadovavosi ne TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. nurodyta neturtinės žalos draudimo sumos riba, o CK 1.37 str. 6 d. įtvirtinta specialiąja norma, kad draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė ar verslo vieta, ir draudimo bendrovės ir atsakovo K.D. R. S.J. draudimo sutartimi, nurodydamas, kad Motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo patvirtinime (t. 2, b. l. 56) garantinė suma asmens sužalojimo atveju yra 2500000 eurų. Iš byloje esančio šio dokumento kopijos matyti, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis Volvo FL 618, priklausantis atsakovui K.D. R. S.J., įvykio metu buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu pas atsakovą draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) Iš šio dokumento dalies, kuri beje nėra išversta į lietuvių kalbą, matyti, kad ten nurodyta garantinė suma. Tačiau dokumente nėra nurodyta, kokia žala asmeniui – turtinė ar neturtinė – turi būti atlyginama įvykus draudiminiam įvykiui, ar ši žala yra atribota. Pati draudimo sutartis nei pirmos instancijos teismui, nei apygardos teismui nebuvo pateikta. Apylinkės teismas sprendė, kad neturtinei žalai atlyginti draudimo atlyginimo pakanka, todėl visą neturtinę žalą turi atlyginti draudikas.
Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo prašymas pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje išspręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, ir priteistos neturtinės žalos dydžius sumažinti iki TPVCAPDĮ) 11 str. nustatytos ribos, negali būti traktuojamas kaip visiškai atskiras ir nesusijęs su nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų, nuteistojo – civilinio atsakovo bei civilinio atsakovo įmonės K.D. R. S.J. interesais šioje byloje. Sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, jeigu būtų patenkintas apelianto prašymas, paliestų visų kitų paminėtų proceso dalyvių interesus. Nukentėjusieji sutiko su nuosprendyje esančiu sprendimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apylinkės teismas neištyrė tarp atsakovų K.D. R. S.J. ir draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) sudarytos draudimo sutarties. Šio dokumento byloje nėra. Šiuo atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, neturėjo galimybės įsitikinti, ar tarp šalių sudarytoje draudimo sutartyje iš tiesų nėra atskirai aptartas neturtinės žalos atlyginimo maksimalus dydis.
Draudiko atsakomybė yra sutartinė, ji atsiranda tokiais pagrindais, kurie numatyti draudimo sutartyje. Pagal CK 1.37 str. 6 d. draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Draudimo sutartis paprastai sudaroma atitinkamoje valstybėje galiojančių draudimo rūšies taisyklių pagrindu, todėl teismas turi ištirti ir atitinkamos draudimo įmonės draudimo taisykles. Pagal jas sprendžiama, ar draudikas prisiėmė atsakomybę už atsakovo padarytą žalą, ar jis atsako už visus išieškomus nuostolius, ar įvykis yra draudiminis ir pan. Šiais klausimais yra pasisakiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje Nr. 3K-7-115/2006. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę. Tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis (kasacinė nutartis Nr. 2K-640/2007).
Civilinių ieškinių teisingas išsprendimas šioje byloje yra susijęs su kelių asmenų skirtingais interesais dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl reikalinga daugiau duomenų apie kaltininko, draudėjo ir draudiko santykius, taip pat tokių sąlygų, kuriomis kiekvienas iš suinteresuotų asmenų galėtų išdėstyti savo pozicijas dėl neturtinės žalos ir jos dydžių atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų apie atsakomybės už nusikaltimu padarytą neturtinę žalą paskirstymą. Paskirstydamas žalos atlyginimą tarp civilinių atsakovų, tai yra priteisdamas visą žalą iš draudimo bendrovės, apylinkės teismas iš esmės pasirėmė dokumentu, kurio byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neatidėjus bylos nagrinėjimo bei negavus papildomų duomenų, neįmanoma tiksliai nustatyti civilinių atsakovų – draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės K. D. R. S.J. ir L. C. civilinės atsakomybės dydžio, atsižvelgiant į tai, kad civiliniai ieškiniai šioje byloje atsakovams K. D. R. S.J. ir L. C. yra atmesti, o keičiant priteistų ieškinių sumas gali būti pabloginta tiek ieškovų, tiek atsakovų padėtis, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos (ginčo dėl sprendimo atlyginti turtinę žalą nėra) perduotini nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kadangi klausimas dėl ieškinių dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, teisėjų kolegija nesvarsto civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad apylinkės teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, neatsižvelgė į aplinkybę, kad nukentėjusieji L. J. ir I. A. važiavo neprisisegę saugos diržų, tokiais savo veiksmais prisidėjo prie žalos padidinimo, kad teismas be pagrindo netaikė CK 6.253 str. 5 d. ir nesumažino neturtinės žalos.
Įvertinusi minėtus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis keistinas baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymo ir civilinio ieškinio dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.
nutarė:
nuteistojo L. C. ir civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria L. C. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo: D. A. – 50000 Lt, L. J. – 5000 Lt.
Pripažinti civiliniams ieškovams D. A. ir L. J. teisę į ieškinių dėl neturtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.