Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-02 · Byla Nr. ATP-583-383/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2011-10-10Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
ATP-583-383/2011
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-01284-2011-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. ATP-583-383/2011Proceso Nr. 4-53-3-01284-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 50.1.1.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK (toliau-Institucija) Vilkaviškio rajono policijos komisariato VTS PP tyrėja surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje už tai, kad jis 2011-06-23 apie 22.30 – 23 val., (duomenys neskelbtini) vykusios Joninių šventės metu, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK Kybartų PN patruliui A. M. vykdant tarnybines pareigas, siekiant jį sulaikyti dėl galimai padaryto teisės pažeidimo, nevykdė pareigūno teisėtų reikalavimų ir nurodymų dėl sulaikymo - vengė sulaikymo bei sulaikytas pabėgo, t.y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarimu A. D. pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., ir jam paskirta nuobauda- 25 (dvidešimt penkios) paros administracinio arešto.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. D. skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog teismas neįvertino visų reikšmingų byloje aplinkybių, neteisingai taikė įstatymą ir todėl priėmė neteisingą nutarimą. Pažeidėjas, apklausiamas policijos pareigūnų, nurodė, kad jis nuo policijos pareigūnų nebėgo, vykdė A. M. teisėtus reikalavimus. Byloje priimtas sprendimas pagrįstas vien tik policijos pareigūnų parodymais, neapklaustas nei vienas Joninių šventėje dalyvavęs pašalinis asmuo. A. D. teigia, kad jis R. Ž. 2011-06-23 22.30 val. (duomenys neskelbtini) Joninių šventėje nemušė. Su R. Ž. ir A. M. jis nesutaria seniai, todėl tai buvo jųdviejų susitarimas patraukti A. D. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 str. 2 d. už tai, kad jis neva nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui paaiškinti įvykio aplinkybes, pabėgo nuo A. M.. Teismas gi šių aplinkybių nesiaiškino, todėl priėmė neteisingą sprendimą. R. Ž. daug stambesnis už A. D., todėl jis net ir norėdamas negalėjo jo sumušti. A. M. nebuvo pagrindo jį sulaikyti, kaip ir jam bėgti nuo A. M.. Anaiptol, jis, A. K. ir A. R. buvo sumušti R. Ž., todėl jie su pareiškimais kreipėsi į prokuratūrą, ir dėl to Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. Šioje baudžiamojoje byloje įtarimas pareikštas A. Ž., tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Be to, jam paskirta pati griežčiausia nuobauda, nors A. K. už tuos pačius veiksmus paskirta tik 400 litų bauda. Apelianto nuomone, teismas buvo neobjektyvus, paskyrė jam administracinį areštą, o ne baudą, nepagrįstai. Jo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir nepaskyrus arešto. Net ir pripažinus jį kaltu dėl ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo, nuobauda jam už tai paskirta per griežta.

Institucija atsiliepimu į A. D. skundą prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

A. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Skundžiamu nutarimu A. D. pagrįstai nubaustas už ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, tai yra jis pagrįstai pripažintas kaltu už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą - vengė sulaikymo bei sulaikytas pabėgo. Pareiškėjo manymu, jis nesipriešino policijos pareigūnų reikalavimams, tai yra nuo jų nebėgo. Tokia jo pozicija yra klaidinga.

Šioje byloje policijos pareigūnų veiksmai, siekiant sulaikyti galimą pažeidėją, išsiaiškinti galimai padaryto teisės pažeidimo aplinkybes, buvo teisėti, todėl jų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas, sulaikymo vengimas bei sulaikyto pabėgimas vertintini kaip teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir nurodymų nevykdymas.

Policijos veiklos įstatymo 21 str. numato policijos pareigūnų pareigą, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 263 str. numato pareigūnų teisę pažeidėją pristatyti į policiją.

Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas nesiaiškino visų reikšmingų byloje aplinkybių, netyrė įrodymų, neapklausė liudytojų. Byloje nustatyta, kad incidentas kilo dėl to, kad Joninių šventės metu buvo sumuštas R. Ž.. R. Ž. jį bandantiems sulaikyti policijos pareigūnams kaip jį sumušusį asmenį nurodė A. D.. Tai jis patvirtino ir teisme. Nors savo paaiškinime A. D. kaltu neprisipažino, tačiau abejonių dėl to, kad jis nurodytu metu buvo (duomenys neskelbtini) vykusioje šventėje, nėra, kadangi šią aplinkybę pripažino ir jis pats. Pažeidėjas paaiškinime neigia atlikęs veiksmus, nurodytus protokole, tai yra mušęs R. Ž.. Pažymėtina tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad jis mušęs R. Ž., tačiau jam inkriminuojama tai, kad jis vengė sulaikymo, siekiant išsiaiškinti visas incidento aplinkybes, ir sulaikytas pabėgo. Tai, kad jis pabėgo nuo policijos pareigūnų, teisme patvirtino liudytojai A. M., S. A., V. R., kad po konflikto pasišalino, patvirtino ir pats pažeidėjas savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 10). Teismas neturi pagrindo netikėti paminėtų liudytojų parodymais, jie neprieštarauja tarpusavyje, yra nuoseklūs, juos patvirtina ir kita byloje sutrinkta medžiaga (pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 2, 3, 4, 5), R. Ž. paaiškinimas (b. l. 6). Tuo tarpu pažeidėjo parodymai, kad jis nuo policijos pareigūnų nebėgo, vykdė A. M. teisėtus reikalavimus, atmestini ir vertintini tik kaip siekis išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės. Be to, atsiliepime į A. D. skundą Institucija nurodo, kad pažeidėjo ir R. Ž. nesieja jokie nei draugiški, nei kitokie artimi santykiai, todėl jo skundo argumentas, kad policijos pareigūnai susitarė jį patraukti administracinėn atsakomybėn, nepagrįstas. R. Ž. vykusioje šventėje dalyvavo ne tarnybos metu, o kaip šventės organizatorius. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pats A. D. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta asmeniškai pasirašant šaukime (b.l. 62, 63). Tokiu būdu jis prarado galimybę pateikti savo versiją teisme. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl sutinkamai su ATPK 272 str. 1, 2 d., teismas bylą nagrinėjo nedalyvaujant pažeidėjui.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. D. pripažino kaltu dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Apeliantas nurodo, kad dėl kilusio incidento Jonių šventės metu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šioje baudžiamojoje byloje įtarimas pareikštas R. Ž., tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju yra nagrinėjamas A. D. padarytas administracinis teisės pažeidimas, dėl kurio priimant sprendimą nesprendžiamas kito asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos klausimas. Tai, kaltas ar nekaltas R. Ž. dėl jam inkriminuojamos veikos, bus nustatyta tik surinkus visus galimus duomenis, pagrindžiančius jo kaltę ir išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą teisme bei priėmus procesinį sprendimą būtent jo atžvilgiu. Gi šiuo atveju tiriamas A. D. nepaklusimas policijos pareigūnų reikalavimams paaiškinti įvykio aplinkybes, jo pabėgimas nuo policijos pareigūnų. Negana to, būdamas nekaltas A. D., kaip rūpestingas pilietis, turėjo paklusti pareigūnų reikalavimui paaiškinti incidento aplinkybes, nuvykti į policijos komisariatą duoti parodymus, tačiau jis to nepadarė. Tokiu būdu visiškai pagrįstai tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiame nutarime nurodyta, kad A. D. nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui paaiškinti įvykio aplinkybes, kurio metu buvo sumuštas R. Ž., vengė sulaikymo bei sulaikytas pabėgo, kas sudaro ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Teismas nenustatė administracinio teisės pažeidimo protokolo ar nutarimo trūkumų, minėti dokumentai atitinka ATPK nustatytus reikalavimus (ATPK 260, 286 straipsniai). Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių.

A. D. skunde prašo paskirti jam švelnesnę nuobaudą, nei areštas, pripažinus jį kaltu dėl šio pažeidimo padarymo. Nuobauda A. D. paskirta teisingai. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad pažeidimą padarė asmuo, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (teistas) ir, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę (nedirba, administracine tvarka daug kartų baustas ir už kitokio pobūdžio teisės pažeidimas, o tai jį charakterizuoja labiau neigiamai), atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, teismas teisingai atsižvelgė ir į tai, kad kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą, pažeidėjui jau daug kartų yra skirtos administracinės nuobaudos - baudos, tačiau pažeidimai kartojasi, baudos nemokamos, pažeidėjas nedirba, o tai rodo, kad anksčiau paskirtos nuobaudos administracinių nuobaudos tikslų nepasiekė (ATPK 20 str.), todėl visiškai teisingai paskyrė griežtesnę iš sankcijoje numatytų nuobaudą, kuri savo dydžiu yra jos vidurkį viršijanti - 25 paras administracinio arešto. Pagrindų taikyti ATPK 30 ¹ str. teismas nenustatė, nes jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių galima būtų taikyti paminėto straipsnio nuostatas, nėra.

Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai A. D. pripažino kaltu dėl jam inkriminuojamo ATPK 187 str. 2 d. administracinio teisės pažeidimo ir nuobaudą jam parinko tinkamai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o A. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas