- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 1-726-549/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00311-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Nukentėjusysis
- M. U.
- Kaltinamasis
- A. U.
- Kategorijos
viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. U. a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. vasario 20 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tyčia sugriebė iš priekio ranka nepilnamečiui sūnui M. U. už kaklo ir suspaudė, po to ranka sudavė jam į smakrą, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaklo šonuose, kastinę žaizdą liežuvio dešiniame šone, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to A. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. kovo mėn. 16 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tyčia nuvertė nepilnametį sūnų M. U. ant žemės, ranka iš priekio užspaudė pastarajam kaklą, po to sugriebė nukentėjusiajam už dešinės rankos riešo ir ėmė jį sukti, tokiais savo veiksmais sukeldamas M. U. fizinį skausmą.
Apklaustas kaltinamuoju dėl 2014-02-20 epizodo A. U. kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs alaus. Parodė, jog nieko neįvyko, tačiau žmona išbėgo į lauką, nes nenorėjo pasirodyti policijai, kad yra išgėrusi. Policija buvo kviesta, nes sužinojo, kad sūnus M. U. nesimoko. Tą dieną sūnus M. jį puolė, metė jam puoduką į galvą, į nugarą paleido peilį ir dėl to prasidėjo konfliktas. Parodė, kad jo veiksmai buvo tik gynybiniai, M. U. pats smaugė savo kaklą, o apkaltino jį.
Dėl 2014-03-16 epizodo parodė, kad po to, kai kovo mėnesį jo uošvienė A. K. buvo nuteista lygtinai už tai, kad sumušė jo mamą ir jį, jis pasiėmė iš prokuratūros dokumentus, o sūnus M. tuos dokumentus pavogė. Jis dėl minėto įvykio buvo apklatintas, jo manymu, kerštaujant, nes įvykio dieną buvo išėjęs iš buto. Muštynių tuomet nebuvo, jie tik apsižodžiavo. Tik paskui sužinojo, kad buvo atvažiavusi policija, o M. buvo išbėgęs pas močiutę. Patvirtino, kad iki įvykio sūnus nebuvo sužalotas.
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad A. U. girtumas 2014-02-14 buvo nustatytas 0,51 promilės (t. 1, b.l. 42).
Nukentėjusysis M. U. parodė, kad įvykiai vyko 2014-02-20 ir 2014-03-16. Pirmojo epizodo metu, būnant namie, tėvas į namus (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje apie 15 val. parėjo girtas ir pradėjo prie jo kabinėtis žodžiais, jis sakė, kad galėtų jį viena ranka užmušti. Tėvas griebė jam už rankos, ją sulenkė ir su jo paties ranka trenkė į smakrą. Kai pasakė, kad kvies policiją, tėvas griebė jam už kaklo ir prabrėžė kairę kaklo pusę, sudavė į smakrą, kai bandė išbėgti. Į smakrą trenkė delnu ir jis prisikando liežuvį.
Taip pat parodė, kad 2014-03-16 būnant namuose, apie 15 val. tėvas vėl buvo girtas. Konfliktas prasidėjo be jokio preteksto. Namuose taip pat buvo ir mama, sesuo A. U. Tėvui pradėjus konfliktuoti, jis laikė duris, kad mama ir sesuo galėtų išbėgti, nes iš pradžių tėvas kabinėjosi prie mamos, o paskui ir prie jo. Kai laikė užstojęs duris, tėtis jam griebė už riešo ir suko ranką, dėl ko skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Jam pavyko išsilaisvinti ir pabėgti. Kai išbėgo, nuėjo iki (duomenys neskelbtini), pas močiutę A. K. ir iš jos iškvietė policiją. Tada kartu su policijos pareigūnais atvažiavo namo, į (duomenys neskelbtini), bet buto durų niekas neatidarė. Prie buto durų buvo dar ir tėvo draugas, kuris paklausė, ar tėvas vėl prie jo lenda. Policija į butą nepateko, nes butas buvo užrakintas iš vidaus. Po pirmojo įvykio turėjo kastinę žaizdą ant liežuvio ir sužalotą kaklą, o antrą kartą jam buvo sukta ranka.
Ikiteisminio tyrimo metu parodė taip pat, tiksliau nurodė aplinkybes, kad norėdamas atstumti tėvą nuo išbėgančios mamos, pastarasis jį stūmė ir neišlaikę lygsvaros, abu nuvirto ant žemės , tėvas jį sugriebė už kaklo, laikydamas viena ranka ėmė spausti kaklą. Kai jis šaukė, pribėgo mama D. U. ir tėvą atitraukė nuo jo. Kitą nurodė taip pat (b.l. 108-109).
Atliktos akistatos tarp įtariamojo A. U. ir nukentėjusiojo M. U. metu M. U. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. (t. 1 b.l. 22-26, 121-123).
Apklausta liudytoja D. U. parodė, jog smurtą prieš ją ir M. U. jos vyras A. U. vartojo dažnai, todėl painiojasi įvykiuose, prašė perskaityti ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus (t.1, b.l. b.l. 27-28, 95-97).
Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, šie parodymai patvirtina ir M. U. parodymus.
Atliktos akistatos tarp įtariamojo A. U. ir liudytojos D. U. metu, abu tvirtino savo parodymus (t.1,b.l. 33-35, 99-93).
Apklaustas liudytoju M. V. dėl iškvietimo į įvykio vietą 2014 m. kovo mėn. 16 d., parodė, kad gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, nuvyko prie kito namo nei buvo fiksuotas įvykis - (duomenys neskelbtini). Ten jį pasitiko nukentėjusysis su pagyvenusia moterimi, močiute. Jam buvo paaiškintos įvykio aplinkybės, buvo matyti, kad nukentėjusiojo rankos riešas yra patinęs, ant rankos buvo iššokęs gumbas, matėsi, kad jam skauda ranką, todėl siūlė nuvežti berniuką į ligononę, tačiau jis su močiute nuo pagalbos atsisakė. Nuvykus prie įvykio vietos (duomenys neskelbtini), skambino į buto duris, tačiau niekas buto durų neatidarė, buto langai taip pat buvo uždaryti. Jiems esant prie buto (duomenys neskelbtini), priėjo kažkoks vyriškis, kuris, kaip suprato, buvo atėjęs pas kaltinamąjį, beldėsi į duris, tačiau ir jam buto durų niekas neatidarė.
Apklausta liudytoja A. K. parodė, kad jos duktė su šeima įvykių metu gyveno socialiniame būste (duomenys neskelbtini), taip pat parodė, kad jos žentas A. U. girtaujantis bei konfliktuojantis. 2014 m. kovo mėn. 16 d. ji ryte paskambino savo dukrai ir pakvietė į svečius. Kadangi dukters nesulaukė, skambino, tačiau niekas telefonu neatsakė. Jai būnant namuose – (duomenys neskelbtini), pas ją atbėgo susijaudinęs anūkas M. U. ir papasakojo, kad jo tėvas vėl kabinėjosi prie jo ir mamos, jo atžvilgiu panaudojo smurtą. Matė, kad M. U. sužalota ir patinusi dešinė ranka. M. U. jai pasakojo, kad tėvas suko jam ranką, kai jis norėjo jį užlaikyti. M. U. apie įvykį jau buvo pranešęs policijai. Atvykus pareigūnams prie jos namų - (duomenys neskelbtini), namo, jie su policijos pareigūnais nuvyko prie (duomenys neskelbtini). Prie buto durų stovėjo A. U. draugas, kuris taip pat norėjo patekti į vidų, tačiau buto durų niekas neatidarė. Policijos pareigūnai M. U. siūlė kviesti greitąją pagalbą, kadangi matė jo paraudusią ir pasuktą ranką, tačiau M. U. atsisakė.
Specialisto išvadoje Nr. G 399/14 (03) nurodyta, kad M. U. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kaklo šonuose, kastinė žaizda liežuvio dešiniame šone. Sužalojimus kaklo šonuose M. U. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, galimai suspaudžiant pirštais smaugimo metu. Liežuvio žaizdelė galėjo gautis sukandus dantimis. Pagal apžiūros metu konstatuotą sužalojimų išsidėstymą M. U. kūne išskiriama viena trauminio poveikio vieta – kaklo sritis. M. U. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (t. 1 b.l. 12).
Byloje pateikti duomenys ( t. 1 b. l.73-74, 75-78, 86-87, t. 2,b.l. 13-26) rodo, jog A. U. ir jo šeimos narių santykiai, o taip pat ir santykiai tarp abiejų sutuoktinių šeimos narių aštriai konfliktiški. Tačiau visumos byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu matyti, jog nukentėjusiojo M. U. parodymais dėl 2014 m. vasario 20 d . ir 2014 m. kovo 16 d. epizodų netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina nukentėjusiojo M. U. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kurie yra nuoseklūs, vienodi, M. U. 2014-02-20 traumos patyrimo aplinkybes patvirtina specialisto išvada (t.1, b. l. 12), o 2014-03-16 traumos patyrimo aplinkybes patvirtina bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo M. V. parodymai. Nukentėjusiojo parodymai dėl abiejų A. U. jo atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų nuoseklūs, logiški, atitinka nustaytas faktines įvykių aplinkybes, vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme (b. l.7-9, 108-109), taip pat ir akistatos su A. U. metu (t. 1 b.l. 22-26, 121-123). Juos patvirtina ir tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto užfisuotos apinkybės (t.1, b.l. 1-4, 89-92) dalinai ir kaltinamojo parodymai, kurie nėra nenuoseklūs, kintantys, jis skirtingai aiškina įvykio aplinkybes, nurodydamas kad jo veiksmus iššaukė nukentėjusiojo ar žmonos veiksmai, kai tuo pat metu tvirtina, kad įvykio nebuvo, arba nukentėjusysis susžalojo pats, kad jį apkaltinti. Akivaizdu, kad tokiais parodymais jis siekia sušvelninti atsakomybę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nors pats iš esmės neneigia, jog sužalojimų iki įvykių jo sūnus M. U. neturėjo. Tokie kaltinamojojo A. A. U. parodymai nelogiški, jų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, surinkti byloje. Kaltinamasis abiem atvejais neneigia , kad prieš įvykius jis buvo vartojęs alkoholį, šiuos duomenis patvirtina ir nukentėjusiojo bei liudytojos D. U. parodymai, alkotesterio rodmenys (t.1 b.l. 42), kas akivaizdu ir įtakojo nusikalstamų veikų padarymą.
Tokiu būdu, teismas daro išvadą, jog aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog A. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. vasario 20 d. bute tyčia savo nepilnamečiui sūnui M. U. spaudė kaklą, sudavė jam į smakrą, taip padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Taip pat teismas laiko pagrįstu bei įrodytu, kad A. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. kovo mėn. 16 d., bute, tyčia M. U. užspaudė kaklą, po to sugriebė už dešinės rankos riešo ir ėmė jį sukti, tokiais veiksmais akivaizdžiai sukeldamas M. U. fizinį skausmą.
Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, jo įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d..
Motyvuojamoji dalis
A. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Skiriant bausmę už įvykdytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei – nusikalstamos veikos tyčinio pobūdžio, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3d., ), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad jis nedirba, neteistas. Įvertinęs visumą šių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmes. Bausmių dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.
Klaipėdos teritoriniės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 39,15 Lt. sumai (t. 1 b.l.15-16,17) teisėtas, pagrįstas gydymo paslaugų išrašu, todėl tenkintinas.
A. U. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.
nusprendė:
A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (dėl 2014 m. vasario 20 d. M. U. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo) – aštuonių (8) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesuję su darbu bei per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (dėl 2014 m. kovo 16 d. M. U. Sukelto fizinio skausmo) - septynių (7) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesuję su darbu bei per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskirti galutinę subendrintą bausmę - vienerius (1) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesuję su darbu bei per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 65 str. 1d. 1p. b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2014-02-20 iki 2014-02-21 (dvi paras) skaičiuojant vieną laisvės atėmimo dieną už dvi laisvės apribojimo dienas.
Priteisti iš A. U. 39,15 Lt. (11 Eur) Klaipėdos teritorinių ligonių kasos naudai civiliniam ieškiniu atlyginti.
Iki nuosprendis įsiteisės, A. U. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.