Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-17 · Civilinė byla Nr. 2-742/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-17
Bylos Nr.
2-742/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Donatas Šernas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Voresta“
Kategorijos
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-742/2014Procesinio sprendimo kategorija: 126.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Voresta“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-507-154/2014, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Voresta“ iškelta bankroto byla bei bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Atveika“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių skyrius kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atsakovui UAB „Voresta“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Atveika“.

Nurodė, kad atsakovas 2013 m. spalio 17 d. Valstybinio socialinio draudimo biudžetui yra skolingas 48 503,81 Lt, atsakovas taip pat skolingas valstybės biudžetui ir 2013 m. spalio 7 d. turėjo 89 516,69 Lt mokestinę nepriemoką. Mano, kad įmonė yra nemoki.

2013 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas BUAB „Inkaso“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Voresta“, kuriuo prašė įtraukti BUAB „Inkaso“ bendraieškiu civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, iškelti UAB „Voresta“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“ bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą UAB „Voresta“ kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovui. Nurodė, kad atsakovas UAB „Voresta“ BUAB „Inkaso“ yra skolingas 25 641,09 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinę bylą Nr. B2-1197-154/2013 sujungė su civiline byla Nr. B2-1180-154/2013, palikdamas civilinės bylos Nr. B2-1180-154/2013, bei įtraukė BUAB „Inkaso“ į bylą bendraieškiu.

2013 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas UAB „Gindera“ (reikalavimo perėmėjas UAB „Conlex“) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Voresta“, kuriuo prašė įtraukti UAB „Gindera“ bendraieškiu civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, iškelti UAB „Voresta“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB ,,Nemokumo sprendimai“. Nurodė, kad atsakovas UAB „Voresta“ UAB „Gindera“ yra skolingas 18 995,01 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinę bylą Nr. B2-1222-368/2013 sujungė su civiline byla Nr. B2-1180-154/2013, palikdamas civilinės bylos Nr. B2-1180-154/2013.

2014 m. sausio 31 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas UAB „Aremikas“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Voresta“, kuriuo prašė įtraukti UAB „Aremikas“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, iškelti UAB „Voresta“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Administratoriai LT“. Nurodė, kad atsakovas UAB „Voresta“ UAB „Aremikas“ yra skolingas 1 079,94 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Aremikas“ įtraukė trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.

2014 m. vasario 4 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas UAB „EURODEBIT LT“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašė iškelti UAB „Voresta“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Pirmas administratorių biuras“. Nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 2 387,61 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi civilinę bylą Nr. B2-672-154/2014 sujungė su civiline byla Nr. B2-507-154/2014, palikdamas civilinės bylos Nr. B2-507-154/2014.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi UAB „Voresta“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Atveika“.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad UAB „Voresta“ yra nemoki, nes laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, nevykdo sandoriais prisiimtų įsipareigojimų, vėluoja mokėti darbuotojams darbo užmokestį, o pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Analizuodamas galimų administratorių kandidatūras, teismas pažymėjo, kad iš esmės turėdamas lygiaverčių administratorių kandidatūras ir naudodamasis diskrecijos teise, jas vertina pagal įmonės, kuriai prašoma skirti bankroto administratorių, buveinės kriterijų. Teismas nurodė, jog pagal šį kriterijų iš pateiktų administratorių kandidatūrų nė vieno buveinės nėra Mažeikių mieste ar rajone, tik UAB „Atveika“ ir UAB „Administratoriai LT“ buveinė yra Šiaulių mieste, o visų kitų administratorių buveinės yra Vilniaus mieste; tik UAB „Admivita“ ir UAB „Vermosa“ dar turi filialus, kurių vienas yra Klaipėdoje. Todėl teismas sprendė, kad administratoriai UAB „Atveika“ ir UAB „Administratoriai LT“ mažesnėmis sąnaudomis bei operatyviau, nei kiti administratoriai, galėtų administruoti bankrutuojančią įmonę. Teismas pažymėjo, kad skiriant bankroto administratorių, svarbus aspektas yra ir tai, kad UAB „Atveika“ administratoriumi prašo skirti ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius, kurio kreditorinis reikalavimas atsakovui yra didžiausias ir didesnis už UAB „Aremikas“, kuris administratoriumi prašo skirti UAB „Administratoriai LT“. Be to, UAB „Atveika“ turi didžiausią patirtį, vykdant bankroto procedūras, nes yra baigusi net 250 bankroto procedūrų. Teismas sprendė, kad šiuo atveju būtų geriau skirti ieškovo VSDFV Mažeikių skyriaus nurodytą bankroto administratorių UAB „Atveika“.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas UAB „Voresta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Administratoriai LT“.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teigia, kad VSDFV Mažeikių skyrius ir teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Atveika“ yra tarpusavyje saistomi tam tikrų formalių ir neformalių susitarimų, kurių pagrindu bankroto administratoriaus UAB „Atveika“ kandidatūra yra nuolatos siūloma VSDFV Mažeikių skyriaus ar atitinkamo VSDFV Šiaulių regiono teritorinio skyriaus, o tai leidžia abejoti teismo paskirto bankroto administratoriaus nešališkumu.

2. Anot apelianto, teismas neįvertino bankroto administratoriaus UAB „Atveika“ užimtumo, kuris neabejotinai trukdys tinkamai vykdyti atsakovo bankroto procedūras, nes paskirtas bankroto administratorius nespėja tinkamai vykdyti savo administruojamų įmonių bankroto procedūrų – Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutarime administracinio teisės pažeidimų byloje Nr. A2.2.-955-885/2012 yra konstatuota faktinė aplinkybė, kad UAB „Atveika“ nevykdė įstatyme nustatytos pareigos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

Ieškovo BUAB „Inkaso“ bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria atsakovo UAB „Voresta“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Atveika“ ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apelianto įsitikinimu, teismas, skirdamas atsakovo bankroto administratorių, nemotyvavo nutarties (neanalizavo pasiūlytų administratorių kandidatūrų, visiškai neįvertino faktinio jų užimtumo, nenagrinėjo pajėgumų bei kvalifikacijos kriterijų) ir nebūdamas aktyviu viešojo intereso bylos dalyviu, pažeidė CPK 329 straipsnio 1 dalies, bei 330 straipsnio nuostatas, kas lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą ir pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra pagrindas nutarties dalį dėl atsakovo bankroto administratoriaus paskyrimo pripažinti negaliojančia.

2. Teismas neanalizavo pasiūlytų bankroto administratorių užimtumo, kas tiesiogiai lemia bankroto procedūros efektyvumą ir sklandumą, todėl paskyrė itin dideliu darbo krūviu pasižymintį bankroto administratorių. Pasak apelianto, tik mažiausio užimtumo bankroto administratorius galės skirti žymiai daugiau dėmesio bankroto procedūrai, tinkamiau užtikrins bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtų interesų apsaugą, operatyviau organizuos ir atliks bankroto proceso darbus. Teigia, kad jei teismas nebūtų pažeidęs CPK 159, 185, 265 straipsnių normų, būtų nustatęs, kad šiuo metu būtent UAB „Admivita“ darbo krūvis yra žymiai mažesnis ir net kelis kartus mažesnis, nei kitų byloje pasiūlytų administratorių.

3. Teismas netinkamai įvertino administratorių veiklos teritoriją. Anot apelianto, pagal įmonių bankroto valdymo departamento viešai skelbiamus duomenis, didžiausią vykdomos veiklos teritoriją užima UAB „Admivita“ – ji veiklą vykdo didžiausiuose Lietuvos miestuose (Kaune ir Klaipėdoje), tuo tarpu UAB „Atveika“ ir UAB „Administratoriai LT“ veikia tik Šiaulių mieste, o UAB „Pirmasis administratorių biuras“ ir UAB „Bankroto bankas“ – tik Vilniuje.

4. Anot apelianto, administratoriaus patirtis negali būti lemiamu kriterijumi sprendžiant administratoriaus paskyrimo klausimą, nes didelė patirtis jokiu būdu savaime neužtikrina, kad bankroto procedūra bus vykdoma efektyviai ir operatyviai. Teigia, kad UAB „Admivita“ ir UAB „Atveika“ pasižymi pakankama profesine patirtimi administruojant bankrutuojančias įmones.

5. Apeliantas akcentuoja, kad bankroto administratorius turi ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus, todėl bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų dydis konkrečiam kreditoriui savaime negali lemti bankroto administratoriaus paskyrimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į BUAB „Inkaso“ bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ atskirąjį skundą atsakovas UAB „Voresta“ nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad apelianto BUAB „Inkaso“ bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ siūlomas bankroto administratorius yra šališkas. Nurodo, jog apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog kiekvienas iš 7 UAB „Admivita“ darbuotojų vidutiniškai administruoja po 7,4 įmonės. Ieškovo teigimu, du UAB „Admivita“ darbuotojai neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 11² straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų – taigi, atitinkamai perskaičiavus UAB „Admivita“ darbuotojų užimtumą, darytina išvada, kad kiekvienas iš 5 UAB „Admivita“ dirbančių fizinių bankroto administratorių vidutiniškai administruoja po 10,4 įmonės. Pasisakydamas dėl apelianto siūlomo bankroto administratoriaus vykdomos veiklos vietos, nurodo, jog iš viešos Įmonių bankroto departamento tinklapyje esančios informacijos matyti, kad nė vienas UAB „Admivita“ dirbantis fizinis bankroto administratorius savo veiklos nevykdo Klaipėdoje, o Kauno ir Klaipėdos filialų adresai korespondencijai yra nurodyti Jogailos g. 7, Vilniuje.

Atsiliepimu į BUAB „Inkaso“ bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ ir UAB „Voresta“ atskiruosius skundus VSDVF Mažeikių skyrius prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad ieškovas nėra jokiais ryšiais susijęs su UAB „Atveika“. Mano, jog apeliantai nepateikė jokių argumentų, kurie įrodytų, jog bankroto administratoriaus UAB „Atveika“ kandidatūra neatitinka įstatymų reikalavimų ir kad šis administratorius nesugebės operatyviai ir sklandžiai vykdyti UAB „Voresta“ bankroto procedūros, tinkamai atstovauti visų kreditorių interesų.

Ieškovo BUAB „Inkaso“ bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ rašytiniais paaiškinimais prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria atsakovo UAB „Voresta“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Atveika“ ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. Nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad tiek UAB „Admivita“, tiek UAB „Ius Positivum“ buveinės yra tuo pačiu adresu dar nereiškia, kad abu administratoriai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Teigia, jog pagal 11² straipsnio 2 dalį administratoriaus pavedimu bankroto administratoriaus padėjėjas gali organizuoti ir atlikti bankroto proceso darbus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis paliktina nepakeista.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria bankroto administratoriumi paskirta UAB „Atveika“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas, vadovaujantis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrinant, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, įmonės administratorius – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, (toliau – fizinis asmuo) ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas) (toliau – juridinis asmuo), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka; administratorius, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės netekimo dienos.

Įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, jis iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų, jo sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių. Juo gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui: turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas pagal Ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintą ,,Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarką“, kurio kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos.

Teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą, teismas visų pirma yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą.

Lietuvos apeliacinis teismas administratoriaus skyrimo klausimą yra nagrinėjęs ir praktiką suformavęs daugelyje nutarčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančios įmonės administratorių gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-963/2011; 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-585/2011; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2087/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1373/2010 ir kt.) arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtasis administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar siūlomi bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir panašiai yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pasiūlytos UAB „Atveika“, UAB „Admivita“, UAB „Bankroto bankas“, UAB „Pirmas administratorių biuras“, UAB „Administratoriai LT“, UAB „Vermosa“ bankroto administratorių kandidatūros atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus, t. y. administratoriai turi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotus leidimus teikti bankroto administravimo paslaugas, yra apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, jų kandidatūroms pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas. Įvertinęs tai, jog siūlomi kandidatai atitinka ĮBĮ administratoriams keliamus reikalavimus, bei tai, kad nėra duomenų dėl šalių pasiūlytų bankroto administratorių kvalifikacijos bei darbo patirties trūkumų, visi siūlomi administratoriai - juridiniai asmenys, pirmosios instancijos teismas, turėdamas diskrecijos teisę pasirinkti tinkamiausią, labiausiai kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus atitinkančią kandidatūrą, parinko administratorių, pirmiausia įvertinęs bankroto administratoriaus buveinės vietą.

Dėl atsakovo UAB „Voresta“ atskirojo skundo

Apeliantas atsakovas UAB „Voresta“ teigia, kad VSDFV Mažeikių skyrius ir teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Atveika“ yra tarpusavyje saistomi tam tikrų formalių ir neformalių susitarimų, kurių pagrindu bankroto administratoriaus UAB „Atveika“ kandidatūra yra nuolatos siūloma VSDFV Mažeikių skyriaus ar atitinkamo VSDFV Šiaulių regiono teritorinio skyriaus, o tai leidžia abejoti teismo paskirto bankroto administratoriaus nešališkumu.

Su šiuo apelianto atsakovo UAB „Voresta“ argumentu sutikti nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje susiformavo vieninga pozicija, kad vien ta aplinkybė, jog bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūlė vienas ar kitas bankroto byloje suinteresuotas asmuo, svarstant bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumą, negali būti laikoma reikšminga, jeigu neegzistuoja objektyvų pagrindą sudarančių abejonių siūlomo paskirti bankroto administratoriaus nešališkumu, objektyvumu, sąžiningumu ar kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti pagrįstą išvadą dėl galimo netinkamo bankroto administravimo paslaugų teikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468/2009, 2009 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-629/2009, 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-590/2013 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantui atsakovui UAB „Voresta“ nenurodžius nei vienos aplinkybės, kuri sudarytų objektyvų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo paskirto administratoriaus nešališkumu, jo atskirojo skundo argumentai, jog UAB „Atveika“ nėra tinkamas administruoti UAB „Voresta“ vien dėl to, jog jį pasiūlė VSDFV Mažeikių skyrius, nes yra tarpusavyje saistomi tam tikrų formalių ir neformalių susitarimų, kurių pagrindu bankroto administratoriaus UAB „Atveika“ kandidatūra yra nuolatos siūloma VSDFV Mažeikių skyriaus ar atitinkamo VSDFV Šiaulių regiono teritorinio skyriaus, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria bankroto administratoriumi paskirta UAB „Atveika“, atsakovas UAB „Voresta“ savo atskirajame skunde taip pat teigia, jog teismas neįvertino bankroto administratoriaus UAB „Atveika“ užimtumo, kuris neabejotinai trukdys tinkamai vykdyti atsakovo bankroto procedūras, nes paskirtas bankroto administratorius nespėja tinkamai vykdyti savo administruojamų įmonių bankroto procedūrų.

Su tokiais apelianto argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.

Byloje nėra duomenų, jog UAB „Atveika“ negali teikti bankroto administravimo paslaugų. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta tvarka tokia teisė jam nėra atimta, juo labiau, kad UAB „Atveika“ atitinka ĮBĮ reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui (37 b. l., 1 t.).

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bankroto administratorių, netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę, nėra pagrindo. Pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą administratorių tik todėl, kad buvo paskirtas ne apelianto UAB „Voresta“ pasiūlytas administratorius, nėra pagrindo.

Dėl ieškovo BUAB „Inkaso“ bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ atskirojo skundo

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria bankroto administratoriumi paskirta UAB „Atveika“, ieškovo BUAB „Inkaso“ bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ savo atskirajame skunde teigia, jog teismas, skirdamas atsakovo bankroto administratorių, nemotyvavo nutarties (neanalizavo pasiūlytų administratorių kandidatūrų, visiškai neįvertino faktinio jų užimtumo, nenagrinėjo pajėgumų bei kvalifikacijos kriterijų) ir nebūdamas aktyviu viešojo intereso bylos dalyviu, pažeidė CPK 329 straipsnio 1 dalies, bei 330 straipsnio nuostatas, kas lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą ir pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra pagrindas nutarties dalį dėl atsakovo bankroto administratoriaus paskyrimo pripažinti negaliojančia.

Atsižvelgdamas į šį ieškovo BUAB „Inkaso“ bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ atskirojo skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo pasiūlytų bankroto administratorių užimtumo, kas tiesiogiai lemia bankroto procedūros efektyvumą ir sklandumą, todėl paskyrė itin dideliu darbo krūviu pasižymintį bankroto administratorių. Pasak apelianto, tik mažiausio užimtumo bankroto administratorius galės skirti žymiai daugiau dėmesio bankroto procedūrai, tinkamiau užtikrins bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtų interesų apsaugą, operatyviau organizuos ir atliks bankroto proceso darbus. Teigia, kad jei teismas nebūtų pažeidęs CPK 159, 185, 265 straipsnių normų, būtų nustatęs, kad šiuo metu būtent UAB „Admivita“ darbo krūvis yra žymiai mažesnis ir net kelis kartus mažesnis, nei kitų byloje pasiūlytų administratorių.

Su tokiu atskirojo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

Kaip minėta šioje nutartyje, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančios įmonės administratorių gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-963/2011; 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-585/2011; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2087/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1373/2010 ir kt.) arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtasis administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar siūlomi bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir panašiai yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad siūlomi kandidatai atitinka ĮBĮ administratoriams keliamus reikalavimus, byloje nėra duomenų dėl šalių pasiūlytų bankroto administratorių kvalifikacijos bei darbo patirties trūkumų, visi siūlomi administratoriai - juridiniai asmenys, taigi pirmosios instancijos teismas, turėdamas diskrecijos teisę pasirinkti tinkamiausią, labiausiai kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus atitinkančią kandidatūrą, pagrįstai parinko administratorių, pirmiausia įvertinęs bankroto administratoriaus buveinės vietą.

Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino administratorių veiklos teritoriją.

Pažymėtina, jog UAB „Voresta“, kuriai paskirtas bankroto administratorius, buveinė yra Mažeikių rajone. Bylos duomenimis nustatyta, jog iš pateiktų administratorių kandidatūrų nė vieno buveinės nėra Mažeikių mieste ar rajone (42-46, 47-48, 49, 50, 51-52, 53 b. l., 3 t.), tik UAB „Atveika“ ir UAB „Administratoriai LT“ buveinės yra Šiaulių mieste, o visų kitų administratorių buveinės yra Vilniaus mieste; taip pat UAB „Admivita“ ir UAB „Vermosa“ turi filialus, kurių po vieną yra Klaipėdoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė bankroto administratorių, kuris mažesnėmis sąnaudomis ir operatyviau, nei kiti administratoriai, galės administruoti UAB „Voresta“.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui jie neturi.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) turi teisę kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus veiklos tinkamumo (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p., 23 str. 13 p.). Vadinasi, bet kuris atsakovo kreditorius, turėdamas pagrįstų abejonių dėl teismo paskirto administratoriaus veiklos tinkamumo, turės galimybę šį klausimą iškelti kreditorių susirinkime.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš pasiūlytų administratorių kandidatūrų pirmosios instancijos teismas turi teisę parinkti administratorių, kuris, teismo pagrįstu įsitikinimu, galės tinkamai administruoti bankrutuojančią įmonę, o apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria paskirtas bankroto administratorius, tik tuomet, kai egzistuoja ĮBĮ nustatyti pagrindai, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas administruoti įmonę ir/ar kyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus galimybės nešališkai teikti administravimo paslaugas.

Byloje esančių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad UAB „Atveika“ atitinka įstatymo keliamus reikalavimus administratoriui ir nesant nustatytoms aplinkybėms, jog šis administratorius administravimo paslaugas gali teikti šališkai, nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl UAB „Atveika“ paskyrimo atsakovo UAB „Voresta“ administratoriumi.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Donatas Šernas