- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-05-22
- Bylos Nr.
- A2.2.-955-885/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-00623-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Pareiškėjas
- R. S.
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą BUAB „Vevira“ administratoriaus UAB „Atveika“ įgaliotam asmeniui V. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. kovo 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo R. S. pareiškimas dėl to, kad UAB „Atveika“, būdama BUAB „Vevira“ administratoriumi padarė įmonės kreditorių teisių pažeidimą, t.y. V. P., būdama BUAB „Vevira“ administratoriaus UAB „Atveika“ įgaliotas asmuo, nevykdė savo pareigų ir nesušaukė nei vieno kreditorių susirinkimo, tokiu būdu pažeidė savo pareigą, nustatytą Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 17 p. - šaukti kreditorių susirinkimus, dėl ko kreditoriai neteko teisės spręsti klausimų dėl įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. V. P. iki nutarties taikyti supaprastinto bankroto procedūrą įsiteisėjimo privalėjo vykdyti bankroto procedūras įprasta Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, tačiau V. P., būdama BUAB „Vevira“ administratoriaus UAB „Atveika“ įgaliotas asmuo, beveik metus laiko apskritai nevykdė savo pareigų. Bankroto administratorius nevykdė įstatyme nustatytos pareigos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 22 str. 1 d.). Administratorius, neatlikdamas savo pareigų šaukti kreditorių susirinkimus, pažeidė pavyzdingumo bei sąžinės principus, veikdamas nesąžiningai kreditorių atžvilgiu ir nevykdydamas įstatyme nustatytų pareigų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. teisme paaiškino, kad bankroto administratoriaus pateikti dokumentai tik pagrindžia faktą, jog administratorius nesilaikė ĮBĮ nustatytos bankroto procedūros, nešaukė kreditorių susirinkimo taip padarydamas administracinės teisės pažeidimą. Administratoriaus vienintelis argumentas, grindžiantis jo poziciją, kad jis visas procedūras įvykdė tinkamai, visiškai nepagrįstas, kadangi tam prieštarauja paties administratoriaus pateikti dokumentai teismui. Remiantis CPK 335 str. 1 d., teismo nutartys priimtos rašytinio proceso tvarka įsiteisėja per 7 d. nuo įteikimo šalims (šiuo atveju bankroto administratoriui). Tai reiškia, kad Šiaulių apygardos teismo 2010-08-13 nutartis dėl kreditorinių reikalavimų įsiteisėjo 2010-08-23, kadangi manytina, jog nutartis įteikta administratoriui kitą dieną po priėmimo, kadangi administratoriaus ir teismo buveinės yra tame pačiame mieste. Be to, administratoriaus pateikta nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo pateikta įsiteisėjusi su teismo spaudais „įsiteisėjęs" ir didžiuoju apvaliuoju antspaudu. Minėtos aplinkybės reiškia, jog bankroto administratorius privalėjo sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą per 15 d. nuo 2010-08-13 nutarties įsiteisėjimo, t.y. nuo 2010-08-23, kadangi tokią pareigą bankroto administratoriui nustato administratoriaus pateikta įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo 2010-04-21 nutartis bei ĮBĮ 22 str. 1 d. Tai reiškia, jog bankroto administratorius turėjo pareigą sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą dar iki 2010-09-07, tačiau to nepadarė, tokiu būdu pažeisdamas teismo įpareigojimą bei ĮBĮ. Toks administratoriaus piktnaudžiavimas savo įgaliojimais, pareigų nevykdymas gali būti paaiškintas tuo, jog iš jo pateiktų dokumentų matosi, kad 2010-08-13 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas administratoriaus atlyginimas, kuris skaičiuojamas, kas mėnesį, o tai reiškia administratoriaus suinteresuotumą vilkinti bankroto procedūrą, nešaukti susirinkimų, tokiu būdu užsitikrinant kuo didesnę materialinę naudą, kuo mažesniais kaštais, t.y. neorganizuoti susirinkimų, neteikti ataskaitų, netikrinti sandorių, o vykdyti bankrotą supaprastinta tvarka. Pats administratorius iniciavo supaprastinto bankroto procedūrą, o iki supaprastinto bankroto pradžios stengėsi nevykdyti bankroto administratoriaus pareigų, siekdamas išvengti galimo atlyginimo sumažinimo (ĮBĮ 23 str. 9 p. nustato, kad kreditoriai nustato bankroto administratoriaus atlyginimą), bei didelių kaštų vykdant savo pareigas. Minėtą teiginį patvirtina ir tai, kad administratorius nešaukė susirinkimo net ir neįsiteisėjus 2010-09-08 nutarčiai dėl supaprastinto bankroto, kuri buvo apskųsta vieno iš kreditorių ir vėliau panaikinta 2011-04-21 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, o kreipėsi į teismą dėl turto pardavimo tvarkos, kad kuo skubiau galėtų realizuoti turtą ir pasidengti administravimo išlaidas, kurių nepatyrė, kadangi nešaukė kreditorių susirinkimo bei nevykdė savo pareigų. Teismas 2011-01-05 nutartimi leido administratoriui pardavinėti turtą jo nustatytomis kainomis t.y. žemės sklypą už 10 000 Lt, o automobilį už 2 800 Lt. Iki 2011-01-05, nuo administratoriaus atlyginimo patvirtinimo nutarties, priimtos 2010-08-13, jau buvo praėję daugiau nei 4 mėnesiai, o tai reiškia, jog visa realizuojamo turto suma tektų bankroto administratoriaus atlyginimui, nors administratorius nebuvo atlikęs jokių realių administravimo veiksmų, nesušaukęs kreditorių susirinkimo, nors tokius veiksmus jį įpareigojo atlikti teismas 2010-08-23 nutartimi. Tokiu būdu administratorius, nepatirdamas jokių sąnaudų, neatlikdamas savo pareigų, siekė gauti atlyginimą iš kreditoriams priklausančio turto, todėl iniciavo supaprastintą bankroto procedūrą, siekdamas išvengti savo pareigų. Pažymėtina, kad nors nutartis dėl supaprastinto bankroto buvo priimta 2010-09-08, tačiau ji neįsiteisėjo, kadangi buvo apskųsta vieno iš kreditorių, o vėliau panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-21 nutartimi, o tai reiškia, jog bankroto administratorius privalėjo šaukti susirinkimus ir vykdyti bankroto procedūras įprasta tvarka iki antrosios nutarties dėl supaprastinto bankroto procedūrų taikymo įsiteisėjimo 2011-11-10, tačiau, jokių veiksmų iki tol neatliko, tokiu būdu pažeisdamas įstatymą, kreditorių interesus, bei nevykdydamas teismo nutarčių bei siekdamas nepagrįstai gauti atlygį kreditorių sąskaita. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bankroto administratorius net neketino vykdyti bankroto procedūros įprasta tvarka, kadangi neišsiuntė netgi pranešimų apie šaukiamą kreditorių susirinkimą po 2010-08-13 nutarties priėmimo, neatsiklausė kreditorių nuomonės dėl supaprastinto bankroto procedūros taikymo. Be to, 2010-09-08 Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl supaprastinto bankroto priimta jau pasibaigus sušaukti kreditorių susirinkimą terminui, todėl kyla klausimas, kodėl administratorius netgi neišsiuntė pranešimų iki minėtos nutarties priėmimo dienos. Administratorius negalėjo žinoti teismo nutarties turinio dėl supaprastinto bankroto taikymo, todėl privalėjo vykdyti savo pareigą ir šaukti susirinkimą, bent jau išsiųsti pranešimus kreditoriams. Priimta nutartis dėl supaprastinto bankroto netgi neįsiteisėjo, kadangi buvo apskųsta kreditorių, o tai reiškia kad visą laikotarpį iki supaprastinto bankroto įsiteisėjimo - beveik metus turėjo būti vykdomos bankroto procedūros įprasta tvarka. Remiantis CPK 279 str. 1 d., tuo atveju, kai „yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Pagal CPK 339 str. apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. ĮBĮ 13(1) str. 1 d. sako, kad supaprastintas procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos. Taigi, nutartis taikyti supaprastintą bankroto procedūrą šiuo atveju įsiteisėjo tik nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, t.y. 2011-11-10, todėl kyla pagrįstas klausimas, kodėl bankroto administratorius, neįsiteisėjus nutarčiai dėl supaprastinto bankroto, nevykdė procedūrų įprasta tvarka daugiau nei metus bei nešaukė kreditorių susirinkimo praėjus 15 d. nuo 2010-08-13 nutarties įsiteisėjimo, kuria teismas bankroto administratorių įpareigojo sušaukti susirinkimą, juolab kad 2010-09-08 nutartis dėl supaprastinto bankroto neįsiteisėjo ir buvo panaikinta apeliacinės instancijos 2011-04-21. Taigi visą minėtą laikotarpį, bankroto administratorius nevykdė savo pareigų, nešaukė kreditorių susirinkimo, nors minėta 2010-09-08 nutartis dėl supaprastinto bankroto nebuvo įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis dėl supaprastinto proceso įsiteisėjo tik 2011-11-10 t.y. praėjus daugiau nei metams nuo bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorių iki nutarties bankroto bylos procedūras atlikti supaprastinto proceso tvarka įsiteisėjimo, privalėjo taikyti įprastą bankroto procedūrą, kadangi minėta nutartis dar neturėjo res judicata galios, tačiau administratorius nevykdė savo pareigų, kurias numato ĮBĮ ir 2010-08-13 nutartis ir nesušaukė nei vieno kreditorių susirinkimo, tokiu būdu pažeidė savo pareigą, nustatytą ĮBĮ 11 str. 3 d. 17 p. - šaukti kreditorių susirinkimus. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad buvo pažeistos kreditorių teisės, kadangi kreditoriai neteko teisės spręsti klausimų dėl įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Neatlikus pareigos sušaukti kreditorių susirinkimą, administratorius kartu pažeidė ir viešąjį interesą, kadangi įmonės teisinis statusas (bankrutuojanti įmonė) lemia būtinybę ginti viešąjį interesą (LR CPK 144 str. 2 d.). Viešas interesas apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (LApT 2009-05-09 nutartis c.b. Nr. 2-320/2009). Šiuo atveju, viešasis interesas pasireiškia per įmonės, kuri bankrutuoja, kreditorių interesų apsaugą, kurių reikalavimai turėjo būti tenkinami iš dalintino įmonės turto (LR ĮBĮ 35 str.). Bankroto administratorius pažeidė viešąjį interesą, neužtikrino įmonės kreditoriams priimti sprendimų dėl bankrutuojančios įmonės turto ir kitų svarbių klausimų. Be to, administratorius savo neveikimu galėjo užvilkinti bankroto procesą, kadangi jis nežinojo ir negalėjo žinoti, ar apeliacinės instancijos teismas paliks pirmosios instancijos teismo ir antrąją nutartį dėl supaprastinto proceso galioti ir nešaukdamas kreditorių susirinkimo, tuo atveju, jeigu nutartis dėl supaprastinto proceso būtų panaikinta, administratorius rizikuotų nepagrįstai užvilkinti bankroto procesą. Svarbu ir tai, jog pats administratorius nurodė, jog pirmasis jo prašymas dėl supaprastinto proceso taikymo nebuvo tenkintas apeliacinės instancijos teismo, todėl administratorius negalėjo būti tikras, jog bus taikomas supaprastintas procesas ir pateikus antrąjį prašymą, todėl iki nutarties taikyti supaprastinto bankroto procedūrą privalėjo vykdyti bankroto procedūras įprasta ĮBĮ nustatyta tvarka, tačiau administratorius beveik metus laiko apskritai nevykdė savo pareigų. Be to, iš pateiktos 2010-08-13 nutarties, kuria patvirtintas administratoriaus atlyginimas, kuris skaičiuojamas, kas mėnesį, akivaizdu, jog administratorius nusprendė nešaukti kreditorių susirinkimo, kuris galimai būtų patvirtinęs atlyginimą visam procesui, o ne mėnesinį. Be to, administratorius beveik metus jokių veiksmų neatliko, t.y., jokių kaštų nepatyrė, nors atlyginimas buvo skaičiuojamas. Tokiu būdu, administratorius, nevykdydamas jokių savo pareigų, nepagrįstai praturtėjo kreditorių sąskaita, taip pažeisdamas jų teises ir interesus. Nustačius administracinį teisės pažeidimą, BUAB "Vevira" bankroto administratoriaus UAB "Atveika" direktorei V. P. paskirti baudą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d.
UAB “Atveika“ atstovė D. V. teisme paaiškino, kad Šiaulių apygardos teisme 2010-04-21 iškelta bankroto byla. Nutartimi įpareigotas administratorius atlikti veiksmus. Vienas jų buvo per 20 dienų iki įsiteisės nutartis patvirtinti kreditorių reikalavimus. 30 dienų po kreditorių reikalavimų nutarties įsiteisėjimo sušaukti susirinkimą. Netgi supaprastinto proceso procedūros tokie reikalavimai. Kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti. Tame tarpe nesuėjus 30 dienų laikotarpiui kreipėsi į teismą dėl supaprastinto proceso. Supaprastintas procesas taikomas, kada administratorius nustato, jog turto nėra ar, pardavus esamą, nebus padengtos administravimo išlaidos. Tada turi teisę kreiptis į teismą, kad taikytų supaprastintą procesą. Dar neįsiteisėjusi nutartis buvo apskųsta. Ją apskundė I. R. LR apeliacinis teismas panaikino Šiaulių apygardos teismo nutartį. Prašė teismo atkreipti dėmesį dėl ko tai buvo padaryta. Panaikino, nes nebuvo surašytų teismo motyvų. Ne dėl to, kad nebuvo prielaidos taikyti supaprastinto proceso, o dėl motyvų nenurodymo teismo nutartyje. Tuoj pat buvo kreiptasi į teismą ir buvo priimta nauja nutartis dėl supaprastinto proceso. Ta nutartis vėl buvo apskųsta I. R. LR apeliacinis teismas paliko galioti Šiaulių apygardos teismo nutartį, kurioje buvo nurodyta, kad perimtas turtas mažas ir jo neužteks administracinėms išlaidoms padengti. Apie abi šias nutartis R. S. žinojo. Jis atvykdavo, domėdavosi, nuolat skambindavo telefonu ir teiravosi apie bankroto eigą. Jis iš pradžių labai pergyveno, kad nepanaikintų supaprastinto proceso nutarties. Jei nesutiko dėl supaprastinto proceso, tai kodėl neprisidėjo prie I. R. skundų. Jiems buvo perduotas turtas 2,89 ha žemės ir automobilis. Žemės vertė balanse buvo 6892 Lt, automobilis įvertintas 466 Lt. Kad būtų objektyvūs, užklausė registrų centrą ir samdė turto vertintoją. Turto vertintojas bendrai turtą įvertino 5800 Lt., registrų centras įvertino 10171 Lt. Kad nenuvertinti turto, paprašė teismo patvirtinti turto pardavimo kainas. Administratorius privalo kreiptis dėl administravimo išlaidų ir jos turi būti patvirtintos teismo. Pirmąsias išlaidas patvirtino teismas, sekančias tvirtina kreditoriai. Administratoriaus atlyginimai 3500 Lt, buhalterinės apskaitos 800 Lt., transporto išlaidos 50 Lt. Iš viso išlaidos 4800 Lt. Atskirai už statuso įregistravimą 73 Lt, turto vertintojui 300 Lt. Kreditorius nepasidomėjo, bet nebuvo kreiptasi į teismą, kad būtų paskaičiuotos papildomos administravimo išlaidos, nes pagal esamą turtą matė, kad vis tiek nieko administratorius negaus. R. S. žinojo apie viską. Pats kreditorius laukė žemės nukainavimo, nes buvo pareiškęs norą žemę pirkti. Pagal įstatymą tai daryti buvęs savininkas gali. Varžytines apskundė I. R. Skundas buvo atmestas. Beje, jos niekas neperka, nors ir parduodama iš varžytinių. Per visą tą laiką jie kaip bankroto administratorius 13 kartų lankėsi teisme, apie kokį neveikimą kalbama. Kaltina pareigų nevykdymu, nors nesulaukę paskutinio sprendimo ir negavę nei cento už darbą, vykdė savo pareigas. Iki šiol jie kaip bankroto administratorius nėra nieko gavę už savo veiklą. Ar įprastine ar supaprastinta proceso tvarka būtų vykdomas bankrotas, jie tikrino įmonės sandorius. Kol nepatikrino sandorių ir neiškėlė dviejų civilinių bylų, buvo viskas gerai. UAB „Vevira“ 380000 Lt perleido UAB “Mevex“, kurios direktorė R. S. žmona. Perėjo ir visi darbuotojai. Kadangi UAB “Mevex“ pinigų nebegrąžino, buvo pasirašyta vienarūšių įskaitymų sutartis. R. S. tai padarė apeidamas kitus kreditorius, taip pažeisdamas jų interesus. Atsiradus lėšų už paskolas, buvo išmokėta R. S. Kitas ieškinys pareikštas R. S. dėl grąžintos paskolos. Buvo pažeisti sandoriai. Tai buvo ydingi sandoriai ir tai patvirtinta VMI. Nežino, ar į ketvirtą posėdį R. S. atnešė naujas vienarūšių įskaitymų sutartis, viską perduoda P. Jie ieškinius teismuose atsiėmė, bet nenutraukė, kad esant reikalui būtų galima paduoti iš naujo. Kreipėsi į prokuratūrą, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą ir tuomet R. S. pradėjo rašyti skundus. Šioje byloje kaip nei vienoje kitoje įdėta daug darbo. Vos ne kas savaitę į teismą, viso jau gal septyniolika bylų yra nagrinėjama. Administratorius atsidūrė tarp dviejų ugnių, tai R. S. ir I. R.. I. R. nusiperka iš lizingo dalį kreditinio reikalavimo, tada R. S. už 1 Lt nusiperka iš „Swedbank“ lizingo nusiperka didelį kreditinį reikalavimą ir tampa pagrindiniu kreditoriumi. Tada pradeda reikalauti baudžiamojo proceso nutraukimo. R. S. sakė, kad jie pasigailės jei nenutrauks proceso. Šiuo metu UAB „Vevira“ turtas yra neparduotas, jie negavo nei cento, tai nesupranta apie kokį praturtėjimą kalbama, jie patyrė tik dideles išlaidas. Jie siūlė keisti administratorių kreditoriams, bet jie nenori, nes pats administratoriaus to negali. Jos nuomone, visos šios bylos yra vien dėl to, kad administratorius pamatė daugiau nei reikia. Susirinkimo nedarė, nes nežinojo teismo proceso pabaigos. Dėl supaprastinto proceso bankroto procedūros terminų galima kreiptis į teismą ir būtų pratęsti. Visos problemos ir keliamos sąlygos prasidėjo R. S. įsigijus 50 proc. kreditinių įsipareigojimų. Iškėlus bankroto bylą, „Vevira“ pateikė balansus ir jie privalo juos tikrinti. Kai iškelia bylą, per 20 dienų iki įsiteisės nutartis, patvirtinti kreditorių reikalavimus, o 30 dienų kviečiamas susirinkimas. Jokio turto daugiau nenustatyta, balanse viskas nurodyta. Jie užklausia registrus ir vertina. Ilgalaikį turtą įvertinti įpareigoja turto vertintoją. Patys to daryti negali. Susirinkimo nešaukė, nes jokios įtakos sušauktas susirinkimas nebūtų padaręs. Be to, R. S. pradėjo reikalauti kreditorių susirinkimo tik tada, kai perpirko kreditinius įpareigojimus ir kai jau buvo įsiteisėjusi nutartis dėl supaprastinto proceso, kai susirinkimas jau niekaip negalėjo įtakoti bankroto eigos. Kiekvieną bylą paėmus, neaišku pelninga ar nuostolinga. Dėl atlyginimo niekur nesikreipė. Su R. S. bendravo telefonu arba atvykdavo pas juos jis. Jis dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime ir visą informaciją žinojo. Jokio pinigų judėjimo „Veviroje“ nėra, nes pinigų ten nėra. Į R. S. raštus turėjo atsakyti per 10 dienų, atsakė per 7 dienas. Kas pagal gautą skundą yra padaryta, raštiškai buvo atsakyta. Visos bylos perduotos Šiaulių apygardos teismui. Pateikiant kaltinimus, pirmiausia reikia patikrinti informaciją. Nutarimus priima ne administratorius, o Šiaulių apygardos teismas, tai pretenzijas jiems ir reikia pateikti. R. S. tenkino supaprastintas procesas, labai džiaugėsi jis, kad atmetė R. skundą. Pareiškimas yra šmeižikiškas, nes jie jokių kreditorių teisių nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje buvo pažeistos administracinės nuobaudos skyrimo terminus reglamentuojančios teisės normos.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (šiuo atveju pareiškėjo neveikimo). ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-767/2008).
R. S. 2012-03-26 pareiškime kaltinimas V. P., UAB „Atveika“ įgaliotam asmeniui, suformuluotas dėl to, kad ji nešaukė kreditorių susirinkimų įstatymų numatytais atvejais. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 17 punkto nuostatomis, bankroto administratorius turi pareigą šaukti kreditorių susirinkimus. Pagal ĮBĮ 22 straipsnį pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, iškėlus bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu – administratorius. Nagrinėjamu atveju 2010 m. balandžio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Vevira“, BUAB „Vevira“ administratoriumi paskirta UAB „Atveika“. Ta pačia nutartimi bankroto administratoriui buvo pavesta sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos. 2010 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Vevira“ kreditorių sąrašas ir finansiniai reikalavimai. Ši nutartis įsiteisėjo praėjus septynioms dienoms nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Nors byloje nėra tikslių duomenų, kada nutarties nuorašas buvo įteiktas bankroto administratoriui, tačiau pats pareiškėjas pripažino ir nurodė, kad kreditorių susirinkimas turėjo būti sušauktas iki 2010-09-07. Kaip matyti iš UAB „Atveika“ įgalioto asmens D. V. parodymų, pareiškėjas R. S., kaip BUAB „Vevira“ kreditorius, viso proceso metu aktyviai domėjosi bankroto procedūros eiga, žinojo apie bankroto administratoriaus veiksmus, nuolat atvykdavo pas juos, skambindavo telefonu ir teiravosi apie bankroto bylos eigą. Be to, jie ne kartą bendravo kituose teismo posėdžiuose. Šiais parodymais teismas neturi jokio pagrindo abejoti, nes jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, nenustatyta jokio D. V. suinteresuotumo apkalbėti R. S. Be to, R. S. buvo UAB „Vevira“ vadovas bei kreditorius, todėl jis nuo pat bankroto bylos iškėlimo buvo suinteresuotas bankroto bylos eiga. Todėl teismas konstatuoja, kad jis privalėjo žinoti, kad bankroto administratorius pagal įprastinę bankroto procedūrą, jeigu net nebūtų kreipęsis dėl supaprastintos bankroto procedūros taikymo, buvo įpareigotas sušaukti kreditorių susirinkimą iki 2010-09-07. Tačiau nuo šios datos jis nei karto nesikreipė į bankroto administratorių ar į teismą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Kreditoriaus R. S. pareiškimas Šiaulių miesto apylinkės teisme gautas tik 2012-03-26. Tai įrodo, kad R. S. nors ir žinojo, kad kreditorių susirinkimas nėra šaukiamas, jis nepasinaudojo įstatymo numatyta teise kreiptis į teismą dėl pažeistų kreditorių teisių gynimo laiku ir todėl buvo praleistas ATPK 35 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. P. atžvilgiu nutrauktina praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminą (ATPK 250 str. 1 d. 7 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 250 str.1 d. 7 p., 302² str., teismas
nutarė:
V. P. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.