Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Danutes Gasiunienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), Marytes Mitkuvienes ir Gintaro Peciulio, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo ieškovo bankrutuojancios akcines draudimo bendroves ,,Baltikums draudimas“ atskiraji skunda del Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, civilineje byloje Nr. 2-1173-560/ 2009 pagal ieškovo bankrutuojancios akcines draudimo bendroves „Baltikums draudimas“ ieškini atsakovui Latvijos Respublikos bendrovei ,,Baltikums Apdrošinašanas Grupa“ del sandoriu pripa˛inimo negaliojanciais.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija n ustate:

ieškovas BADB ,,Baltikums draudimas“ 2008 m. gruod˛io 22 d. kreipesi i Vilniaus apygardos teisma su ieškiniu, prašydamas pripa˛inti negaliojancia bylos šaliu 2006 m. vasario 20 d. sudaryta 1 690 obligaciju pirkimo-pardavimo sutarti u˛ 173 744,25 EUR suma ir taikyti vienašale restitucija, priteisiant iš atsakovo sandorio pagrindu gautus 599 417,66 Lt; bei 2006 m. vasario 21 d. sudaryta 1 979 obligaciju pirkimo-pardavimo sutarti u˛ 203 507,10 EUR suma ir taikyti vienašale restitucija, priteisiant iš atsakovo sandorio pagrindu gautus 702 099,49 Lt; taip pat priteisti turetas bylinejimosi išlaidas. Kartu praše imtis laikinuju apsaugos priemoniu bei ieškinio sumos (1 302 677 Lt) ribose areštuoti atsakovo (ne)kilnojamaji turta, o jo nesant – pinigines lešas, esancias kredito istaigose ar pas treciuosius asmenis. Prašyma grinde tuo, jog ieškovas yra bankrutuojanti imone, tad priimtas teismo sprendimas tures itakos visiems jos kreditoriams; jog atsakovas sieks nuslepti turta, kad išvengtu restitucijos. Be to, atsakovo buveine yra u˛sienio valstybeje.

Ieškovas BADB ,,Baltikums draudimas“ atskirtuoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutarti ir klausima del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo išspresti iš esmes. Atskiraji skunda motyvuoja itin didele ieškinio suma, ieškovo kreditoriu interesu apsauga. Kadangi atsakovas yra u˛sienio imone, ieškovas neturi galimybiu gauti duomenu apie u˛sienio valstybes bendroves turtine bukle. Netgi preziumuojant, jog atsakovo turtine padetis šiuo momentu yra gera bei stabili, mineta aplinkybe nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti laikinasias apsaugos priemones, nes ateityje atsakovo veikla gali tapti nuostolinga, del ko pasikeistu imones materialine padetis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. baland˛io 10 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2-250/ 2008 ir 2008 m. liepos 31 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2-555/ 2008).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisetuma ir pagristuma del apskustosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus istatyme numatytas išimtis.

Absoliuciu skund˛iamos nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 329 str., 338 str.).

Teiseju kolegija, išnagrinejusi civilines bylos med˛iaga, ivertinusi skundo ir atsiliepimo i ji argumentus, pripa˛ista, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taike procesines teises normas, susijusias su irodinejimo procesu, del ko prieme nepagrista nutarti. Skund˛iama nutartis naikintina, perduodant byla pirmosios instancijos teismui nagrineti klausima del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo iš naujo.

CPK 144 straipsnio 1 dalis sako, jog teismas dalyvaujanciu byloje asmenu prašymu turi teise imtis laikinuju apsaugos priemoniu, jeigu ju nesiemus galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo ivykdymas pasunketu ar pasidarytu neimanomas. Pa˛ymetina, kad pats savaime teismo sprendimas del priteisimo, kuriuo butu tik patvirtinamas ieškovo reikalavimu pagristumas, neu˛tikrina tinkamos jo pa˛eistu subjektiniu teisiu ir/ ar teisetu interesu gynybos, jeigu sprendimas nevykdomas. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teises, priverstinai vykdant teismo sprendima, gali buti pa˛eistos, laikinuju apsaugos priemoniu deka galima išlaikyti atsakovo status quo materialine bukle, kas leistu ieškovui, priemus jo naudai teismo sprendima, tiketis, jog sprendimas bus iš tikruju ivykdytas.

Pagrinda imtis laikinuju apsaugos priemoniu sudaro faktiniai duomenys, leid˛iantys manyti, jog netaikius laikinuju apsaugos priemoniu gali atsirasti istatyme numatytos pasekmes (CPK 144 str. 1 d.). Šie faktiniai duomenys gali buti susije su prievoles dyd˛iu, pobud˛iu (sutartine, deliktine atsakomybe), skolininko asmeniu (jo turtine padetimi, ukine - komercine veikla) ir kt. Byloje nera ginco del to, kad ieškinio suma objektyviai yra didele ir/ arba kad didele ieškinio suma padidina teismo sprendimo, jei jis butu palankus ieškovui, neivykdymo rizika, sudarydama pagrinda taikyti laikinasias apsaugos priemones. Bet apelianto ir pirmosios instancijos teismo nuomones išsiskyre del to, ar subjektyviaja prasme (t.y. konkreciam atsakovui) pareikšto ieškinio suma yra tikrai didele. Teiseju kolegija pabre˛ia, jog ieškovas praše imtis laikinuju apsaugos priemoniu prieš atsakova, todel, ar ieškinio suma yra didele, ar egzistuoja faktinis pagrindas taikyti laikinasias apsaugos priemones atsi˛velgiant i didele reikalavimu suma, nustatoma ˛iurint i situacija iš atsakovo poziciju. Kitaip tariant, šiuo atveju neturi esmines reikšmes ta aplinkybe, kad ieškovas yra bankrutuojanti imone. Antra vertus, ieškovo statusas (bankrutuojanti imone) lemia butinybe ginti viešaji interesa. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais yra grind˛iama valstybes teisine sistema, valstybes ir visuomenes funkcionavimas. Bylos, turincios viešojo intereso elementa, yra vadinamos nedispozityviomis ir jose lyginant su dispozityviomis bylomis rungimosi principas taikomas ˛ymiai siauriau (CPK 12 str.). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, spresdamas laikinuju apsaugos priemoniu taikymo klausima, privalejo buti aktyvus irodinejimo procese, o ne apsiriboti ieškovo pateiktais irodymais.

Teismui kaip irodinejimo subjektui lengviausiai prieinamos irodinejimo priemones yra bent dvi: oficialus valstybes registru duomenys (CPK 197 str. 2 d.) bei atsakovo atsiliepimas i prašyma. Oficialius Latvijos Respublikos imoniu finansines veiklos rodiklius ir kita informacija apie juridiniu asmenu turtine padeti (imones finansine analize, nekilnojamojo turto, ikeisto turto, transporto priemoniu registra, t. t.) galima rasti adresu internete http://www.lursoft.lv/?a=83&v=lt&setm=gp. Reikia pastebeti, jog nors barjeru del kalbos neturetu kilti, nes pagrindine informacija pateikiama, be kita ko, ir lietuviu, rusu ar anglu kalbomis, bet nemokamas abonementas tiek, kiek tai gali buti naudinga sprend˛iant laikinuju apsaugos priemoniu taikymo klausima, apima tik metiniu ataskaitu registra, nemokumo ir bankrotu duomenu baze (http://www.lursoft.lv/?a=31&v=lt).

Europos juridiniu asmenu registras (EJAR) – tokia organizacija, kuri jungia Europos juridiniu asmenu registru sistemas, turedama tiksla u˛tikrinti vieninga apsikeitima duomenu bazemis tiesiogiai. Bet Europos juridiniu asmenu registras nesuteikia prieigos prie Latvijos registro sistemu (http://www.lursoft.lv/?a=151&v=lt).

Kitas teismui prieinamas irodymu šaltinis – atsakovo atsiliepimas i ieškovo prašyma. Taciau pirmosios instancijos teismas nepraneše atsakovui apie ivyksianti posedi del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo (CPK 148 str. 1 d.), neipareigojo jo per nustatyta termina pateikti savo pozicija aptariamu klausimu (CPK 3 str. 6 d., 142 str. 1 d.). Pagal protingumo principa (CPK 3 str. 1 d.) paskirstydamas tarp bylos šaliu irodinejimo našta teismas taip pat atsi˛velgia i tai, kuriai iš ju butu paprasciau irodyti vienas ar kitas reikšmingas aplinkybes. Atkreiptinas demesys, jog atsakovas su atsiliepimu i atskiraji skunda nepateike irodymu, kurie galetu paneigti gresme, jog galimai ieškovo naudai priimtas teismo sprendimas gali likti realiai ir/ ar visa apimtimi neivykdytas.

Susikloscius minetai situacijai teiseju kolegija daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas pa˛eide irodinejimo procesa reglamentuojancias teises normas, todel skund˛iama nutartis naikintina ir byla gra˛intina tam paciam teismui spresti klausima del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo iš naujo, kadangi neatskleista bylos esme, o pagal joje esancius irodymus bylos negalima išnagrineti iš esmes apeliacines instancijos teisme, kur ribojamas nauju irodymu priemimas (CPK 314 str., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutarti panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui spresti laikinuju apsaugos priemoniu taikymo klausima iš naujo.