Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos O. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-03-09 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai pagal 2020-09-06 gautą pranešimą atliko neplaninį patikrinimą dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų įvertinimo gyvūnų laikymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad patikrinimo vietoje iš viso laikomi 3 suaugę (šunys nuo 2 iki 5–11 metų (pasak laikytojo ir pareigūnų vertinimu)) šunys, kurių išvaizda atitinka skirtingų veislių šunų išvaizdą (1 jorkšyro terjeras, 2 taksai) ir 3 katės (1 suaugusi škotų nulėpausė ir 2 iki 6 mėn. amžiaus škotų nulėpausių jaunikliai). Patikrinimo metu rasti gyvūnai – 5 taksų veislės šunų jaunikliai iki 4 mėn. amžiaus – perkelti į kitą vietą ((duomenys neskelbtini)). Šunys ir katės laikomi gyvenamajame pastate, o 4 taksų veislės šuniukai prieš patikrinimą buvo perkelti į kitą laikymo vietą. Apie jų perkėlimą informavo pati laikytoja O. L..

1.1. Gyvenamajame pastate laikomi 7 gyvūnai augintiniai (3 škotų nulėpausės katės, 3 taksų veislės šunys ir 1 jorkšyro terjeras). Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis: gyvenamajame pastate patikrinimo metu buvo jaučiamas stiprus išmatų ir šlapimo kvapas (amoniako kvapas). Patikrinimo vietoje pareigūnai net neilgai buvę patalpoje pajuto stiprų, aitrų amoniako ir dvėselienos kvapą, nėra jokios ventiliacijos.

1.2. Nustatyta, kad tokios šunų laikymo sąlygos akivaizdžiai netinkamos šunų ir kačių laikymui net trumpu laikotarpiu, o nuolatinis šunų ir kačių laikymas tokiomis sąlygomis tiesiogiai kenksmingas ten laikomų gyvūnų sveikatai, dėl to gyvūnai patiria nepatogumus ir kenčia dėl nuolatinio akių ir kvėpavimo takų gleivinės dirginimo, todėl tokiais veiksmais O. L. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. O. L. taip pat pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo” (toliau – Veisėjų reikalavimai) 17 punkte nustatytą pareigą užtikrinti tinkamai įrengtą patalpą gyvūnų augintinių laikymui bei 24 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad „Patalpoje, kurioje laikomi gyvūnai augintiniai, <...> palaikoma gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius tenkinanti aplinkos temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir kitos būtinos mikroklimato sąlygos“. Patikrinimo metu nustatytos gyvūnų laikymo sąlygos, susijusios su tinkamu mikroklimatu laikymo vietoje, vertintinos kaip Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 ir 15 punktuose nurodyti žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmai. Pažeisdama minėtus reikalavimus O. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje.

1.3. Be to, gyvenamajame pastate ant grindų bei lauko (kiemo) teritorijoje visur mėtosi pašaliniai daiktai, kurie nesusiję su ūkine veikla ir gali kelti pavojų gyvūnams susižeisti ar apsinuodyti kitomis cheminėmis medžiagomis (įvairūs veterinariniai-receptiniai medikamentiniai vaistai („Gamavit“, „Fosprenil“, antibiotikai, vakcinos, injekciniai tirpalai, įvairūs rusiški hormoniniai vaistai, skatinantys augimą ir rują)). Šios šunų ir kačių laikymo sąlygos ir gyvūno laikytojo veiksmai vertinami kaip atitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkte ir 14 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus, dėl kurių gyvūnams kyla grėsmė apsinuodyti cheminėmis medžiagomis ir dėl to nugaišti bei sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai (t. y. 11 punkte gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei naudojimas), 4 straipsnio 2 dalies 14 punktą (t. y. gyvūnų veisimas, sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei). Laikytiems gyvūnams nustatyti įvairūs sveikatos sutrikimai: akių pažeidimai – laikytiems šuniui ir katei nustatyti akių uždegimo požymiai (akių sudirgimas, pasireiškęs junginės paraudimu ir paburkimu, pastebėtos pūlingos išskyros iš akių). Vienam šuniui (jorkšyro terjero veislės šuniui) nustatytas abiejų akių lęšiukų drumstumas. Iš abiejų akių gausu sekreto. Paimto iš laikytojo šio gyvūno sveikatos būklę įvertinęs privatus veterinarijos gydytojas konstatavo diagnozę – katarakta, konjuktyvitas, kurio sunkumo lygį privatus veterinarijos gydytojas įvertino kaip neišgydomą akių sveikatos būklę, sukeliančią pažeistų akių regėjimo funkcijos lauko praradimą. Laikytiems šunims nustatyti viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, pūlingos išskyros iš nosies, akių, sausas ir gilus kosulys, dusulys. Taip pat nustatytas sumažėjęs odos elastingumas, akys įdubusios, burnos gleivinė pabalusi, pasireiškė dehidratacija. Nebuvo sudarytos sąlygos laisvai prieiti prie vandens atsigerti, nebuvo vandens, dėl to gyvūnams grėsė žūtis per 5–6 paras negaunant šviežio vandens. Dėl netinkamų laikymo sąlygų gyvūnams suaugo, deformavosi priekinių kojų sąnariai. Peraugo nagai ir įaugo į pirštų pagalvėles, sukeldami antrinę skausmingą pirštų pagalvėlių infekciją. Sąnarių suaugimas riboja judėjimo funkcijų sumažėjimą. Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai vertinami kaip realiai, tiesiogiai ir akivaizdžiai keliantys grėsmę gyvūnų gyvybei ir užtraukiantys administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas.

1.4. Be to, gyvenamajame pastate suręsti keli kilnojamieji aptvarai, juose laikomi šunys ir katės. Aptvarai suręsti naudojant transportinius narvus. Pirmame nedideliame aptvare, kurio plotas yra apie l m², buvo laikoma viena taksų veislės jauniklė iki 4 mėn. amžiaus, kai pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas šunims privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m². Antrame nedideliame aptvare (kuris buvo sujungtas su 2 transportiniais narvais), kurio plotas yra apie 2 m², buvo laikoma škotų nulėpausių suaugusi katė ir 2 kačiukai iki 6 mėn. amžiaus, kai pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas katėms privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m² kiekvienam papildomam gyvūnui prie minėto minimalaus ploto turi būti skaičiuojamas ir pridedamas ne mažesnis kaip 2 m² plotas. Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai laikytini pažeidžiančiais Įstatymo 6 straipsnyje nustatytą gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėtiužtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

1.5. Gyvenamajame pastate aptvaruose, kuriuose laikomi gyvūnai, grindys grotinės, namų aplinkoje gausu išmatų (grindys padengtos išmatų, šlapimo sluoksniu, ant grindų mėtosi suirusio, sugedusio maisto likučiai), telkšo šlapimo balos. Gyvūnų laikymo vietos nevalytos ne vieną dieną, iš esamų išmatų kiekio ir bendros grindų švaros būklės spręstina, kad nevalyta galbūt net keletą savaičių.

1.6. Aptvaruose bei laisvai laikomiems šunims ir katėms nėra įrengta jokių tinkamų poilsio vietų (gultų). Keliose šunų ir kačių laikymo vietose yra likučiai nuo kartoninių dėžių, purvinų, sudriskusių skudurų. Tiek šunų būdos, voljerai ir gyvenamoji patalpa, kur laikomi šunys, užversti buitinėmis atliekomis, nenaudojamais daiktais, todėl gyvūnai gali gulėti tik ant išmatomis ir šlapimu padengtų betoninių grindų dangos arba šiukšlių krūvos, taip pažeidė ANK 346 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. O. L. (toliau – ir apeliantė) su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-03-09 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, grąžinti jai nuosavybės teise priklausančius augintinius – 7 taksų veislės šunis ir 1 jorkšyrų terjerą, 1 marmurinių taksų veislės kalytę ir 3 škotų nulėpausių kates – ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

3.1. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nevertino apeliantės parodymų, buvo šališkas, išimtinai vadovavosi tik institucijų atstovų parodymais ir pateiktais įrodymais, ignoravo apeliantę teisinančius įrodymus.

3.2. Sunde nurodoma, kad apeliantė augina savo mirusio sugyventinio, į užsienį išvykusių vaikų bei savo šuniukus ir kačiukus. 2020-09-06 grįžusi namo ir pamačiusi prie namų susirinkusią didelę minią žmonių apeliantė išsigando, todėl namo nėjo. Dvi paras praleido automobilyje miške, vieną – pas pažįstamą moterį. Praėjus šokui, 2020-09-08 išsikvietusi policijos pareigūnus apeliantė grįžo namo pašerti augintinių. Prie namų tą dieną buvo susirinkę apie 50 žmonių, tarp jų apeliantės laukė Tauragės VMVT darbuotojos. Jos įėjo į kiemą, apeliantės namus ir darė kratą. Ieškojo augintinių ir radusios juos visus nepagrįstai konfiskavo.

3.3. Teismas nevertino to, kad visi gyvūnai, kuriuos rado institucijos darbuotojai voljeruose ar narvuose, buvo uždaryti laikinai dėl jų pačių saugumo. Terjero kalytė laisvai judėjo po namą todėl, kad ji buvo brandaus amžiaus, pripratusi be apeliantės priežiūros būti atsargi. Škotų nulėpausių suaugusi katė ir 2 kačiukai iki 6 mėn. buvo laikomi uždaryti tik tam laikotarpiui, kol apeliantė išvyko apsipirkti, todėl, kad katė pabėgusi su kaimynų katinu susiporavo ir atsivedė du kačiukus. Joms buvo atidarytas langas, kad galėtų kvėpuoti grynu oru.

3.4. Keturi taksų veislės šuniukai iki 4 mėn. amžiaus prieš patikrinimą buvo perkelti į kitą laikymo vietą todėl, kad apeliantė bijojo, kad savanoriai šuniukų neišgąsdintų.

3.5. Įprastai gyvūnai visą laiką lakstydavo laisvai, kiemas yra saugiai aptvertas. Blogas kvapas namie atsirado todėl, kad tris paras apeliantė negalėjo grįžti namo. Toks įvykis nutiko pirmą kartą, iki šiol apeliantė niekuomet nebuvo tokį ilgą laikotarpį palikusi augintinių vienų. Kadangi net tris paras apeliantė nebuvo grįžusi namo, natūralu, kad atsirado blogas amoniako kvapas, nes apeliantė neturėjo galimybės išvalyti patalpų, be to, pašvinko iš šaldytuvo išimta mėsa.

Dėl ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

Dėl administracinės nuobaudos

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

5. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog O. L. laikė skirtingų lyčių augintinius, neužtikrino jų laikymo sąlygų ir tokiais savo veiksmais pažeidė ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą reglamentavimą, taip pat O. Lukočienė neabejotinai atlikto veiksmus, kurie sukėlė gyvūnams pavojų jų sveikatai ar gyvybei, t. y. savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnais, juos kankinant, nes šunys ir katės buvo laikomi jiems netinkamomis sąlygomis garduose, neatitinkančiuose ploto reikalavimų su neįrengtomis grindimis, neišvalytais, netvarkingais guoliais, nebuvo sudarytos sąlygos gyvūnams laisvai judėti, nebuvo įrengtos gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinančios poilsio vietos, gyvūnai buvo laikomi jų amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, jiems netinkamuose, žalinguose gyvūnų laikymo įrenginiuose, neužtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia; gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos nebuvo kiekvieną dieną, ryte ir vakare valomos, nebuvo pašalinami nedelsiant ekskrementai; sergantiems gyvūnams augintiniams nebuvo suteikta veterinarinė pagalba, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, tokiais veiksmais (veikimu ir neveikimu) O. L., įgyvendindama nuosavybės teisę į gyvūnus, nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymų reikalavimų bei Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. B1-508, reikalavimų, todėl jos veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 18 dalis.

6. Apygardos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės parodymų, buvo šališkas, išimtinai vadovavosi tik institucijų atstovų parodymais ir pateiktais įrodymais, ignoravo apeliantę teisinančius įrodymus. Kaip minėta, apygardos teismas nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kita vertus, apeliantė teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nenurodo, kokius įrodymus teismas vertino netinkamai, kokie administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai liko neįvertinti. Neteisingas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesivadovavo apeliantės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais. Įvertinus skundžiamą nutarimą, akivaizdu, kad buvo įvertinti ir apeliantės teismo posėdžio metu duoti parodymai. Pažymėtina, kad pati apeliantė iš dalies pripažino savo kaltę, nurodydama, kad ne visi gyvūnai buvo prižiūrimi tinkamai, pvz., apeliantė neturėjo galimybės vežti gyvūnus pas veterinarijos gydytoją, nes tokios paslaugos apeliantei yra per brangios, gyvūnus gydė pati. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nenurodo, kokie ją teisinantys įrodymai nebuvo įvertinti. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentas, susijęs su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, yra deklaratyvus ir neįrodytus. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo apygardos teismas nenustatė.

7. Nors apeliantė teigia, kad namuose ji nebuvo pakankamai trumpą laiko tarpą (iki 3 parų) ir tik dėl šios aplinkybės namuose rasti gyvūnai buvo pripažinti netinkamai prižiūrimais (neprižiūrimais), tačiau apygardos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų (b. l. 40–52, 67), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento specialisčių pirmosios instancijos teisme duotų parodymų nustatyta, kad apeliantės laikomi gyvūnai netinkamai prižiūrimi (neprižiūrimi) buvo kur kas ilgesnį laiko tarpą negu trys paros. Patalpose, kuriose buvo rasti laikomi gyvūnai, gausu išmatų (grindys padengtos išmatų, šlapimo sluoksniu, ant grindų mėtosi suirusio, sugedusio maisto likučiai), telkšo šlapimo balos. Pagal nuotraukose užfiksuotus išmatų kiekius akivaizdu, kad patalpos nevalytos ne tris paras. Nors apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad institucijų specialistai tariamai sėmė iš konteinerių gyvūnų ekskrementus, tikslingai fiksavo namo patalpas, kuriose yra sandėliuojami daiktai, o ne laikomi gyvūnai, tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančiose nuotraukose užfiksuotų vaizdų akivaizdu, kad patalpose, kurias apeliantė nurodo kaip sandėliavimo patalpas, ji laikė gyvūnus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su tariamu apeliantės apšmeižimu, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų darytina išvada, kad gyvūnų laikymo vietos nevalytos ne vieną dieną, iš esamų išmatų kiekio ir bendros grindų švaros būklės spręstina, kad nevalyta galbūt net keletą savaičių. Be to, per tris paras, kurias apeliantė nurodė tariamai nebuvusi namuose, gyvūnams skirtas maistas, tikėtina, sugestų, tačiau nesuirtų.

8. Kad gyvūnai buvo netinkamai prižiūrimi, nepaneigia ir apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos. Akivaizdu, kad nuotraukos darytos kitose, ne gyvūnų laikymo patalpose. Iš apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktų nuotraukų matyti, kad jos darytos gyvenamosiose patalpose, kurios sutvarkytos. Tačiau minėtose nuotraukose nėra užfiksuoti jokie gyvūnų laikymo elementai. Priešingai, negu nurodo apeliantė, administracinio nusižengimo byloje esančios institucijų pareigūnų darytos nuotraukos objektyviai patvirtina, kad patalpose, kurias apeliantė vertina kaip sandėliavimo patalpas, yra laikomi gyvūnai, o ši aplinkybė tik patvirtina, kad gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis. Įvairiais sandėliuojamais daiktais gali susižeisti ir pan.

9. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad gyvūnai visada lakstydavo laisvai, kiemas saugiai aptvertas. Tačiau apygardos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pačios apeliantės pirmosios instancijos teisme duoti parodymai iš dalies paneigia šį apeliacinio skundo argumentą. Apeliantė teisme nurodė, kad pvz., trys katės (viena suaugusi ir du jaunikliai) tikslingai buvo uždaryti, nes katės iš namo, jeigu būna ne narve, pabėga. Apeliantė neįrodinėjo, kad katės laikomos didesniuose narvuose, kur nėra apsunkintas jų judėjimas. Be to, net jei galima prielaida, kad apeliantės laikomi šunys apeliantei būnant namuose laikomi kieme, ši aplinkybė vis tiek nepaneigia išvados, kad gyvūnai laikomi netinkamai, nes ne tik patalpos, kuriose rasti gyvūnai, buvo užgriozdintos įvairiais gyvūnams pavojų galinčiais kelti daiktais, tačiau ir kieme visur mėtosi pašaliniai daiktai, kurie nesusiję su ūkine veikla ir gali kelti pavojų gyvūnams susižeisti ar apsinuodyti cheminėmis medžiagomis (įvairūs veterinariniai-receptiniai medikamentiniai vaistai („Gamavit”, „Fosprenil”, antibiotikai, vakcinos, injekciniai tirpalai, įvairūs rusiški hormoniniai vaistai, skatinantys augimą ir rują, panaudoti švirkštai ir pan.)).

11. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės skundo argumentas, kad visi gyvūnai, kuriuos rado institucijos darbuotojai voljeruose ar narvuose, buvo uždaryti laikinai dėl jų pačių saugumo, nepaneigia apeliantės kaltės dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnis nustato, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Tačiau apeliantės laikomų 12 vnt. gyvūnų laikymo sąlygos neatitiko įstatymo reikalavimų ir Reikalavimų gyvūnų veisėjams, kur nustatyta, kad gyvūnų augintinių veisėjas turi laikytis šių reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnams augintiniams bus suteikiamas ne mažesnis nei Reikalavimų 1 priede nurodytas plotas, t. y. atsižvelgiant į gyvūno svorį (iki 10 kg ir iki 20 kg) minimalus grindų plotas gyvenamosiose patalpose –10 ar 15 kv. m. Įstatymo nuostatos nenumato jokių išimčių, kad gyvūnus narvuose laikant laikinai, įstatymo reglamentuojamos gyvūnų laikymo sąlygos gali būti pabloginamos. Apeliantė neginčija, kad viename nedideliame aptvare, kurio plotas yra apie l m², buvo laikoma viena taksų veislės jauniklė, kai pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas šunims privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m². Antrame nedideliame aptvare (kuris buvo sujungtas su 2 transportiniais narvais), kurio plotas yra apie 2 m², buvo laikoma škotų nulėpausių suaugusi katė ir 2 kačiukai, kai pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas katėms privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m², kiekvienam papildomam gyvūnui prie minėto minimalaus ploto turi būti skaičiuojamas ir pridedamas ne mažesnis kaip 2 m² plotas. Todėl patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, kad visiems ūkiniame pastate laikomiems gyvūnams skirtas laikymo įrangos plotas laikymo vietoje yra per mažas ir tokios gyvūnų laikymo sąlygos yra netinkamos. Taip pat O. L. neužtikrino, kad nebūtų varžoma gyvūnų judėjimo laisvė ir gyvūnams nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

12. Be to, nors O. L. kategoriškai nesutinka su iš jos paimtiems gyvūnams nustatytais sveikatos sutrikimais, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo abejoti administracinio nusižengimo byloje esančiais UAB „Vetema“ ir IĮ „VET Anima“ individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktais (b. l. 7–29). Nors apeliantė nurodo, kad tariamai gyvūnai tirti buvo praėjus daug laiko po jų paėmimo iš apeliantės, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas paneigtas byloje esančiais individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktais, kuriuose nurodoma, kad pirmasis apsilankymas yra 2020-09-07, t. y. būtent gyvūnų paėmimo iš apeliantės dieną. Todėl visi gyvūnams nustatyti sveikatos sutrikimai atsirado gyvūnams būnant pas apeliantę ir apeliantei juos netinkamai prižiūrint ir nesirūpinant gyvūnų sveikatos būkle (nenuvežant jų pas veterinarą). Taip pat apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad gyvūnams nustatyti įvairūs sveikatos sutrikimai įvertinti netinkamai. Tokiam savo argumentui pagrįsti apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apsiribodama tik pasakymu, kad tariamai nėra išsaugojusi gyvūnų apsilankymo pas veterinarą pažymų. Tokia apeliantės pozicija vertintina kaip siekis išvengti gresiančios administracinės atsakomybės ir administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo.

13. Be to, kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad tarnybų užfiksuoti vaistai nebuvo skirti gyvūnams, kad kai kuriuos vaistus apeliantė buvo įsigijusi sau. Iš administracinių nusižengimų byloje esančių nuotraukų akivaizdu, kad kai kurie medikamentai naudojami išimtinai tik gyvūnų priežiūrai, gydymui ar (ir) kitoms su gyvūnais susijusioms reikmėms (pvz., rujai skatinti).

14. Apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą apeliacinio skundo argumentą, kad valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento šališkumą įrodo ir tai, kad iki teismo nutarimo priėmimo apeliantės augintiniai buvo realizuoti. Apeliantė tokiam savo argumentui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūroje 2020-11-30 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35967-20, kuriame buvo nustatyta, kad gyvūnai priklauso apeliantei ir jai artimiems žmonėms, jie nebuvo laikomi tam, kad juos veistų, gyvūnai buvo pamaitinti, tinkamai prižiūrėti, jiems buvo suteikiama periodinė veterinarinė pagalba. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik dėl tos aplinkybės, kad BK 310 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas gali būti padaromas tik veikimu, turint tam tikslą. Tačiau vien ta aplinkybė, kad O. L. veiksmuose nebuvo nustatyta BK 310 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis, nepaneigia jos kaltės dėl ANK 346 straipsnio 1 ir 18 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymo.

16. Apeliantė prašo teismo svarstant augintinių konfiskavimo klausimą atsižvelgti į tai, kad ji juos labai vertina, po vyro mirties jie vienintelis apeliantei likęs džiaugsmas. Jie buvo tiek, kiek apeliantei leidžia galimybės, tinkamai prižiūrimi, maitinami ir mylimi. Apeliantė stengiasi jiems suteikti tokius namus, kokių jie nusipelnė. Šiuo metu įrenginėja patalpas, nurodo, kad VMVT darbuotojai nebuvo atvykę patikrinti. Namai laukia gyvūnų, kurie iki paėmimo laimingai juose gyveno. Prašo teismo kritiškai vertinti VMVT darbuotojų parodymus, susieti juos su visa byloje esančia medžiaga, atkreipti dėmesį į tai, kad augintiniai paimti apeliantei neparašius dokumentų ir neidentifikavus šuniukų, į tai, kad tris dienas apeliantė negalėjo patekti į namus dėl savanorių apsupties, bei atsižvelgti į tai, kad ji niekuomet anksčiau nebuvo bausta dėl žiauraus elgesio su gyvūnas, o turi ir 10 metų jorkšyrę, 8 metų taksų veislės kalytę, kurios nuo mažens augo, sočiai buvo maitinamos ir laimingai gyveno su apeliante.

17. ANK 346 straipsnio 20 dalis numato, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.

18. Spręsdamas ANK 346 straipsnio 20 dalies taikymo klausimą administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad esant administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visumai administracinio poveikio priemonės netaikymas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusižengimus padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, O. L. iki institucijos patikrinimo pakankamai nesirūpino laikomais gyvūnais, nesuteikė laikomiems augintiniams būtinosios veterinarinės pagalbos, jos veiksmai (veikimas ir neveikimas) atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais, gyvūnų kankinimo, dėl ko gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, sudėtį. Net ir po patikrinimo byloje negauta duomenų, kad O. L. būtų pagerinusi gyvūnų laikymo sąlygas. Apygardos teismas pritaria tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas (administracinio poveikio priemonė yra administracinės nuobaudos sudėtinė dalis, padedanti pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus bei administracinės nuobaudos paskirtį), teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į gyvūnų, kurie iš apeliantės buvo paimti, priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų apeliantės veiksmuose (neveikime) nustatytą skaičių, į sąlygas, kuriomis gyvūnai buvo laikomi, kurios kėlė grėsmę gyvūnų sveikatai ar net gyvybei, į apeliantės gyvūnams nustatytą susirgimų skaičių, pobūdį, į tai, kad apeliantė pripažino, kad neturi finansinių galimybių gyvūnus vesti apžiūroms ir (ar) gydymui pas veterinarijos gydytoją, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė administracinio poveikio priemonę – iš apeliantės paimtų gyvūnų konfiskavimą. Aplinkybės, kad apeliantė gyvūnus myli ir juos prižiūri bei jais rūpinasi taip, kaip sugeba, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju panaikinti administracinio poveikio priemonę.

19. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-03-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o O. L. apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-03-09 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir O. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.