Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-28 · Administracinė byla Nr. I-2866-281/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-28
Bylos Nr.
I-2866-281/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01457-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
A. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2866-281/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01457-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. N. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, kurios esą neatitinka teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad pareiškėjas 2018-01-24 buvo etapuojamas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), Lukiškių TI-K nuvestas į laikino sulaikymo kamerą, kurioje prabuvo nuo 13 val. 10 min. iki 18 val. 30 min. Per tą laiką, kol buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, pareiškėjui maitinimas nebuvo suteiktas, pareiškėjui skaudėjo galvą, darėsi silpna, jis buvo alkanas. Tokiais veiksmais atsakovo atstovas neužtikrino, kad būtų laikomasi tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių vidutines fiziologines maisto energetines normas, pateikiant maistą, išvykus iš LAVL.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–11).

Paaiškino, kad į įstaigą atvykę suimtieji (nuteistieji), kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui būtini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandomis uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė, kaip dvi valandos. Nurodė, kad apklausti Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai paaiškino, jog 2018-01 24 pareiškėjas, apie 13.30 vai. atvykęs iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, buvo laikomas Priėmimo ir paskirstymo skyriaus trumpalaikio laikymo patalpoje nepažeidžiant įstatymo nustatytos 2 val. laikymo trukmės (tarnybiniai pranešimai pridedami). Atsakovo teigimu, pietų metas pagal dienotvarkę yra nustatytas nuo 12.00 iki 13.30 val., tuo tarpu pareiškėjas 2018-01-24 atvyko į Lukiškių TI-K besibaigiant dienotvarkėje nustatytam laikui, 2018-01-24 tarnybą ėjusių Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad minėtą dieną niekas iš naujai atvykusių asmenų nesikreipė į juos dėl papildomo ne dienotvarkės nustatytu laiku pietų davinio išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, mano, kad pareiškėjo reikalavimas turėtų būti atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui tuo pagrindu, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas ilgiau nei 2 valandas ir per šį laiką jam nesuteikta teisės aktuose nustatyto maitinimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2009-06-01 Lietuvos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktą, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Pagal šių taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 31 punktą, asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2011-03-17 įsakymu Nr. 1-47 patvirtintos Lukiškių TI-K laikomų asmenų (suimtųjų, nuteistųjų), išvežamų į teismo posėdžius ar apklausas, maitinimo tvarkos 9 ir 10 punktus, asmenims, atvykusiems į įstaigą, organizuojamas papildomas pietų dalinimas.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Lukiškių TI-K pagal dienotvarkę nustatytas pietų laikas buvo nuo 12.00 val. iki 13.30. Pareiškėjo teigimu, 13 val. 10 min. jis atvyko į Lukiškių TI-K, buvo patalpintas į trumpalaikio laikymo kamerą ir joje laikomas iki 18 val. 30 min. Į bylą pateikti atvykusiu suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2018-01-24 13.20 val., uždarytas į trumpalaikio sulaikymo kamerą Nr. 128 (b. l. 21), o vėliau perkeltas į gyvenamąją kamerą Nr. 111 (b. l. 22). Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl per ilgo jo laikymo trumpalaikio sulaikymo kameroje ir nesuteikto maitinimo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją 2018-01-26, teigdamas, kad prabuvo laikino sulaikymo kameroje keturias su puse valandos ir per tą laiką jam nebuvo suteiktas maitinimas (b. l. 17). Remiantis Lukiškių TI-K darbuotojų tarnybiniais pranešimais, nustatyta, kad laikino sulaikymo patalpoje pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant 2 val. laikymo trukmės, iš priėmimo paskirstymo skyriaus pareiškėjas buvo nuvestas į 2-ą korpusinį skyrių bei uždarytas į 8 poste esančią gyvenamąją kamerą Nr. 111 (b. l. 20). Remiantis Lukiškių TI-K darbuotojų paaiškinimais, nustatyta, pareiškėjo bei kitų atvykusių į įstaigą asmenų papildomas maitinimas faktiškai baigėsi apie 16.50 val., maisto davinys buvo pasiūlytas visiems 8 posto kamerose esantiems asmenims (b. l. 18, 19).

Pažymėtina, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011, 2016-04-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-832-492/2016). Atsižvelgiant į ribotas kalinamų asmenų galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-28-602/2017). Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas pakankamai konkrečiai nurodė, kada negavo pietų davinio, tačiau nepateikė jokių nurodytą aplinkybę apie maisto negavimą Lukiškių TI-K patvirtinančių duomenų ar dokumentų, o atsakovo pateikti įrodymai iš esmės paneigia pareiškėjo argumentus. Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K būtų pažeidusi minėtų teisės aktų reikalavimus nėra. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K, nebūtų užtikrinusi pareiškėjo maitinimo pagal įstaigoje patvirtintą darbotvarkę, kaip tai numatyta Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 34 punkte. Priešingai, remiantis Lukiškių TI-K darbuotojų paaiškinimais nustatyta, kad maitinimas 8 posto kamerose laikomiems asmenims buvo pasiūlytas (b. l. 18–20). Netikėti šiais oficialiais institucijų darbuotojų paaiškinimais, nesant jų nurodomas aplinkybes paneigiančių objektyvių argumentų, nėra pagrindo. Be to, nustatyta, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra nuoseklios, skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad trumpalaikio sulaikymo kameroje jis buvo laikomas 5 valandas, nuo 13.10 val. iki 18.30 val., skunde Lukiškių TI-K administracijai nurodė, kad buvo laikomas nuo 13.00 val. iki 17.30 val., o pagal apskaitos žiniaraščius nustatyta, jog realiai pareiškėjas 13.20 val., uždarytas į trumpalaikio sulaikymo kamerą Nr. 128 (b. l. 21), o vėliau perkeltas į gyvenamąją kamerą Nr. 111 (b. l. 20).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko. Nenustačius Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo, nevertinamos ir kitos atsakomybės atsiradimo sąlygos – žala ir priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, nėra ir pareigos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį atlyginti žalą pareiškėjui. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė