- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-1207-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00345-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Izolda Nėnienė (pran.), Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- J. G.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pirmininkė), Ramūno Mitkaus, Izoldos Nėnienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-505-876/2012 pagal ieškovo J. G. ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2011 m. lapkričio 28 d. susituokė su J. P.. Nuo santuokos sudarymo praėjo keturi mėnesiai, bet tarp ieškovo ir atsakovės šeimyninių santykių nėra. Jie nepradėjo gyventi kartu, šeimyninių ryšių nesukūrė, neveda bendro ūkio ir faktiškai, jie šeimos nesukūrė. Sudarydamas santuoką jis siekė turėti tvirtą šeimą, tikėjosi, kad abu rūpinsis vienas kitu, turės bendrus interesus, planavo vesti bendrą ūkį. Jo tikslai neišsipildė, nes atsakovė nenori keltis į Šakius. Jo santuoka laikytina fiktyvia, nes jis tuokėsi paveiktas apgaulės ir iš esmės suklydo. Atsakovė lytinį gyvenimą su juo žadėjo pradėti tik po sutuoktuvių, bet tik po santuokos sudarymo jam prisipažino, kad dėl kažkokios vidaus organų ligos lytinio gyvenimo gyventi ji negali – jai reikia medicininės operacijos, bet jos daryti ji nesutinka. Taigi santuoka gali būti pripažinta fiktyvia, nes atsakovė prieš sutuoktuves jį klaidino dėl savo sveikatos būklės ir lytinės anomalijos bei sudarė santuoką akivaizdžiai neketindama sukurti įprastinių šeimos santykių. Jis yra sąžiningas sutuoktinis ir tikėjosi sudaryti santuoką, sukurti šeimą bei įgyti visas sutuoktinio teises ir pareigas. Atsakovė jį įkalbėjo tuoktis, neplanuodama sukurti šeimyninių santykių, tai darė apgaudinėdama bei klaidindama jį. Kad su atsakove sukurti šeimyninių santykių nepavyks, paaiškėjo tik po sutuoktuvių. Su atsakove jie kartu negyveno ir negyvena, santuokinių ryšių nesukūrė, nekaupė bendro turto ir bendrų daiktų neįsigijo, bendrų interesų tarp jų nebuvo, skolų ir prievolių neturi, vaikų nesusilaukė, vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, įregistruotą Šakių Šv. J. K. Rkb, Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS (santuokos liudijimas AA Nr. 362233, įrašo Nr. 163), tarp J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G. (P.), dėl sutuoktinių abipusės kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant pavardes – „G“ ir „G“.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad šalys santuoką įregistravo 2011 m. lapkričio 28 d., tačiau kartu negyveno, nevedė bendro ūkio. Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia dėl esminės klaidos, nes jo teigimu buvo suklysta dėl ieškovės sveikatos būklės. Teismas nurodė, kad jog byloje nėra duomenų apie tai, kad iki santuokos sudarymo atsakovė gydėsi ar jai būtų buvę diagnozuoti sveikatos sutrikimai, taip pat byloje nėra duomenų, jog šalys prieš sudarydamos santuoką būtų pasitikrinusios sveikatą ir pateikusios apie tai duomenys CK 3.21 straipsnyje nustatyta tvarka. Byloje yra pateikta gydytojos pažyma, kurioje nurodoma, kad atsakovei J. G. ginekologinio tyrimo metu patologijos nerasta (b.l. 23). Ši pažyma yra išduota oficialios įstaigos, tai yra Viešosios įstaigos „Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro“, pasirašyta patikrinimą atlikusio gydytojo, todėl teismas šį dokumentą pripažino, kaip rašytinį įrodymą byloje, kuris patvirtino bylai svarbias aplinkybes. Teismas nurodė, kad ieškovas nori santuoką pripažinti negaliojančią, nes jo teigimu dėl atsakovės sveikatos sutrikimų negalintis turėti lytinių santykių, tuo tarpu atsakovė teigė, jog dėl ieškovo kaltės jie negali gyventi lytinio gyvenimo. Teismui yra pateikta pažyma, jog atsakovė yra sveika, kas leido teismui daryti išvadą, jog jos kaltės ir apgaulės dėl jos sveikatos būklės nėra. Tuo tarpu pats ieškovas nėra pateikęs pažymos dėl jo sveikatos būklės, todėl teismui nėra pagrindo abejoti byloje esančia medicinos dokumento išrašo teisingumu bei kaip ne kartą buvo pasisakyta nėra pagrindo skirti ekspertizės atsakovės sveikatos būklės ištyrimui. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog šalys elgėsi nerūpestingai, nes nežinodami, ar pavyks sukurti pilnavertį šeimyninį gyvenimą, prieš sudarydami santuoka nepasinaudojo įstatyme numatyta galimybe pasitikrinti sveikatą ir pateikti pažymas apie jų sveikatos būklę. Įvertinęs šias aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog J. G. buvo apgautas apie J. G. sveikatos būklę, ir dėl apgaulės sudarė santuoką, taigi nėra pagrindo santuoką pripažinti negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas sutinka, jog santuoka būtų nutraukta, nes kaip nurodo, neveda bendro ūkio ir jokių šeimyninių santykių nėra sukūręs su atsakove, bei neketina jų kurti. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo tikslas yra tai, kad būtų nutraukta santuoka, nesvarbu, kokiu būdu tai būtų daroma (tai yra ar pripažinta negaliojančia, ar būtų nutraukta). Taigi šios santuokos palikimas galiojančia pažeistų jo interesus. Kadangi teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti santuoką negaliojančia, o teismui yra suteikta teisė šios kategorijos bylose viršyti pareikštus reikalavimus arba taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus, todėl teismas nuomone, buvo tikslinga spręsti klausimą dėl šios santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, jog ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta skubotai, neapsvarsčius bendro gyvenimo perspektyvų ir galimybių, nesusitarta dėl gyvenimo po santuokos sudarymo aplinkybių, o jei dėl kurių ir susitarė, kiekvienas iš jų jas vertino skirtingai. Sudarydamos santuoką šalys tikėjosi pilnaverčio šeimyninio gyvenimo, tačiau būdami garbaus amžiaus pilnavertiškai neįvertino savo galimybių tokį gyvenimą sukurti. Be to atsižvelgiant į tai, kad abu asmenys būdami virš 80 metų amžiaus, atsižvelgdami į galimus žmogaus sveikatos sutrikimus dėl amžiaus, būdami veiksnūs ir protingi asmenys, turėjo veikti rūpestingai ir atsakingai, bei iki santuokos sudarymo pasitikrinti sveikatos būklę, pateikti medicinines pažymas, ir atsižvelgiant į sveikatos būklę bei savo galimybes apsispręsti dėl savo ir kito galimybių sukurti pilnavertį šeimyninį gyvenimą. Teismas nurodė, kad ieškovas siūlė atsakovei palikti „“ pavardę. Teismo posėdžio metu atsakovė minėjo, jog ji nenorinti keisti pavardės, nes yra pakeisti visi dokumentai. Teismas nuomone, nenustačius atsakovės kaltės dėl santuokos sudarymo dėl apgaulės, atsižvelgiant į atsakovės interesus, jai paliktina „G.“ pavardė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas J. G. nurodė, kad nesutinka su Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. priimtu sprendimu dalyje dėl pavardės „G.“ palikimo atsakovei po santuokos nutraukimo ir prašo grąžinti atsakovei pavardę turėtą iki santuokos sudarymo, t.y. „P.“. Nurodo, kad teismas buvo šališkas, palaikė atsakovės pusę, nesilaikė teismo pareigos išklausyti abi ginčo šalis. J. P. yra nesąžininga, charakterizuojama neigiamai, lytiškai gyventi nesutiko nei prieš bažnyčios šliūbą nei po bažnyčios šliūbo, taip pat pažeidė Lietuvos katalikų ir pasaulio katalikų įstatymą. Po bažnytinio šliūbo atsakovė pasiėmė ieškovo nupirktus žiedus kuriuos žadėjo grąžinti, tačiau iki šiol žiedų atsakovė negrąžino, taip pat nuo ieškovo slėpė santuokos liudijimą. Kadangi J. P. nesąžininga ir įvairiais būdais ieškovą apgaudinėjo, todėl ieškovas prašo nutraukti santuoką ir nepalikti jai savo pavardės.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinis skundas atmestinas.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( 2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 d.).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisminiame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.).
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų ryšį su įrodinėjama (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).
Apeliantas ieškovas J. G. skundžia sprendimą, kuriuo santuoka tarp jo ir atsakovės nutraukta dėl sutuoktinių abipusės kaltės, nes apelianto nuomone, atsakovė buvo nesąžininga, apgaudinėjo, kartu su juo negyveno, todėl teismas privalėjo po santuokos nutraukimo grąžinti atsakovei pavardę, turėtą iki santuokos sudarymo, t.y. „P“. 2012 m. spalio 5 d. teismo sprendimu nebuvo nustatyta J. P. kaltės dėl santuokos sudarymo apgaulės būdu.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 2011 m. lapkričio 28 d. Nuo santuokos sudarymo momento tarp ieškovo ir atsakovės šeimyninių santykių neatsirado. Jie nepradėjo gyventi kartu, nevedė bendro ūkio, šeimyninių santykių tarp jų neatsirado. Ieškovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis tuokėsi paveiktas apgaulės ir iš esmės suklydo. Atsakovė prieš sutuoktuves jį klaidino dėl savo sveikatos būklės ir lytinės anomalijos bei sudarė santuoką neketindama sukurti įprastinių šeimos santykių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta skubotai, neapsvarsčius bendro gyvenimo perspektyvų ir galimybių, nesusitarta dėl gyvenimo po santuokos sudarymo aplinkybių. Sudarydamos santuoką šalys tikėjosi pilnaverčio šeimyninio gyvenimo, tačiau būdami garbaus amžiaus pilnavertiškai neįvertino savo galimybių tokį gyvenimą sukurti. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad abu asmenys būdami virš 80 metų amžiaus, turėjo veikti rūpestingai ir atsakingai, bei iki santuokos sudarymo pasitikrinti sveikatos būklę, pateikti medicinines pažymas ir atsižvelgiant į sveikatos būklę bei savo galimybes apsispręsti dėl savo ir kito galimybių sukurti pilnavertį šeimyninį gyvenimą. Nors apeliantas nurodo, kad jis buvo suklaidintas atsakovės dėl jos sveikatos būklės, tačiau dėl šio argumento jokių įrodymų nenurodė ir nepateikė. Priešingai, į bylą yra pateikta Viešosios įstaigos „Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro“ gydytojos pažyma, kurioje nurodoma, kad atsakovei J. G. ginekologinio tyrimo metu patologijos nerasta (b.l. 23). Teismas sprendė, kad atsakovė yra sveika, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad jos kaltės ir apgaulės dėl jos sveikatos būklės nėra, tačiau nurodė, kad ieškovas nėra pateikęs pažymos apie savo sveikatos būklę. Esant šiems bylos duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo abejoti medicinos pažymos išrašo teisingumu dėl atsakovės sveikatos ir nėra pagrindo skirti ekspertizės atsakovės sveikatos būklės ištyrimui. Esant šiems bylos duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė jį suklaidino dėl savo sveikatos būklės. Taip pat į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė buvo nesąžininga ir ieškovą visokiais būdais apgaudinėjo, todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių sudaryta santuoka niekada nesukūrė santuokos sudarymo pasekmių, nes šalys niekada negyveno kartu ir nekūrė bendros buities. Ieškovas nurodė, kad neketina gyventi kartu su atsakove. Kadangi sutuoktiniai bendrai negyvena ir negalima tikėtis, kad jie pradės gyventi kartu, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abi šalys veikė neatsakingai ir nerūpestingai.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo po santuokos nutraukimo grąžinti atsakovei pavardę turėtą iki santuokos sudarymo, t.y. „P“. Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 1 d. yra reglamentuota, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. CK 3.69 str. 2 d. yra nurodyta, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra nustatyta atsakovės kaltės dėl santuokos sudarymo apgaulės būdu. Teismo sprendime nurodyta, kad teismo posėdžio metu atsakovė minėjo, jog ji nenorinti keisti pavardės, nes yra pakeisti visi dokumentai, todėl atsižvelgiant į atsakovės interesus, jai paliko „G.“ pavardę. Toks teismo sprendimas atitinka atsakovės valią bei atitinka CK 3.69 str. 1 d. nuostatoms, todėl nėra pagrindo atsakovei grąžinti jos turėtą iki santuokos pavardę.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą tinkamai pritaikydamas materialinės bei procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netekintinas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.