Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui J. G., jo atstovui advokatui Gintautui Balseraičiui, atsakovei J. G., jos atstovui advokatui Ričardui Lilui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškinyje nurodoma, kad ieškovas 2011 m. lapkričio 28 d. susituokė su J. P.. Nuo santuokos sudarymo praėjo keturi mėnesiai, bet tarp ieškovo ir atsakovės šeimyninių santykių nėra. Jie nepradėjo gyventi kartu, šeimyninių ryšių nesukūrė, neveda bendro ūkio ir faktiškai, jie šeimos nesukūrė. Sudarydamas santuoką jis siekė turėti tvirtą šeimą, tikėjosi, kad abu rūpinsis vienas kitu, turės bendrus interesus, planavo vesti bendrą ūkį. Jo tikslai neišsipildė, nes atsakovė nenori keltis į Šakius. Jo santuoka laikytina fiktyvia, nes jis tuokėsi paveiktas apgaulės ir iš esmės suklydo. Atsakovė lytinį gyvenimą su juo žadėjo pradėti tik po sutuoktuvių, bet tik po santuokos sudarymo jam prisipažino, kad dėl kažkokios vidaus organų ligos lytinio gyvenimo gyventi ji negali – jai reikia medicininės operacijos, bet jos daryti ji nesutinka. Taigi santuoka gali būti pripažinta fiktyvia, nes atsakovė prieš sutuoktuves jį klaidino dėl savo sveikatos būklės ir lytinės anomalijos bei sudarė santuoką akivaizdžiai neketindama sukurti įprastinių šeimos santykių. Jis yra sąžiningas sutuoktinis ir tikėjosi sudaryti santuoką, sukurti šeimą bei įgyti visas sutuoktinio teises ir pareigas. Atsakovė jį įkalbėjo tuoktis, neplanuodama sukurti šeimyninių santykių, tai darė apgaudinėdama bei klaidindama jį. Kad su atsakove sukurti šeimyninių santykių nepavyks, paaiškėjo tik po sutuoktuvių. Su atsakove jie kartu negyveno ir negyvena, santuokinių ryšių nesukūrė, nekaupė bendro turto ir bendrų daiktų neįsigijo, bendrų interesų tarp jų nebuvo, skolų ir prievolių neturi, vaikų nesusilaukė, vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad palaiko ieškinį ir nurodė, kad jis nori, kad jų santuoka būtų pripažinta negaliojančia. Nurodė, kad jis nesutinka gyventi su ieškove, nes ji nesutinka lytiškai gyventi.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovas yra jos teisėtas vyras. Po vestuvių ieškovas bandė su ja santykiauti, tačiau jam nepavyko. Ji yra sveika ir sutinka lytiškai su juo santykiauti. Ji sakė atsakovui, kad jeigu jis negali, tai jai nereikia, ji galinti gyventi ir be lytinio gyvenimo. Jai svarbu, kad jie bus dviese ir vienas kitą prižiūrės. Jeigu ieškovas norės su ja gyventi, ji sutinka, bet santuokos nutraukti nesutinka. Jai jokios operacijos nereikia, ji yra sveika moteris. Ji supranta, kad bažnytinė ir civilinė santuokos yra skirtingi dalykai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove susituokė 2011 m. lapkričio 28 d. (b.l. 3).

Dėl santuokos pripažinimo negaliojančia

3.37 straipsnyje pateikiamas baigtinis, išsamus santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindų sąrašas, todėl jis negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. šiame straipsnyje nenustatytais pagrindais santuoka negali būti pripažinta negaliojančia. CK 3.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad santuoką pripažinti negaliojančia gali tik teismas. Šių bylų priskyrimas tik teismo kompetencijai aiškinamas santuokos galiojimo prezumpcija. Sprendžiant ginčą dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, siekiant išsaugoti santuoką ir atsižvelgiant į santuokos negaliojimo pagrindus, teismui įstatymu suteikiama teisė spręsti pripažinti santuoką negaliojančia ar ne. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 2011 m. lapkričio 28 d., tačiau kartu negyveno, nevedė bendro ūkio. Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia dėl esminės klaidos, nes jo teigimu buvo suklysta dėl ieškovės sveikatos būklės. CK 3.40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, davęs sutikimą sudaryti santuoką dėl esminės klaidos, gali reikalauti santuoką pripažinti negaliojančia. Klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl tokių su kitu sutuoktiniu susijusių aplinkybių, kurias žinodamas sutuoktinis nebūtų sutikęs sudaryti santuokos. Klaida, kaip santuokos negaliojimo pagrindas, laikytina klaidinga prielaida dėl esminių santuokos sudarymo aplinkybių, reikšmingų tikrajai asmens valiai sudaryti santuoką susiformuoti. Pažymėtina, kad pagal šią teisės normą reikalaujama konstatuoti faktą, jog klaida yra esminė, t. y. kad buvo suklysta dėl tokių su kito sutuoktinio asmeniu susijusių faktų, kuriuos žinodamas asmuo tikrai nebūtų sudaręs santuokos. Santuokos sudarymo motyvas nelaikytinas esmine klaida, dėl kurios būtų galima pripažinti santuoką negaliojančia. CK 3.40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta prezumpcija, kad klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl kito sutuoktinio sveikatos būklės ar lytinės anomalijos, dėl kurių normalus šeimos gyvenimas neįmanomas (1 punktas); jeigu buvo suklysta dėl to, kad kitas sutuoktinis padarė sunkų nusikaltimą (2 punktas). Įstatymo nustatyta, kad šiuose punktuose nustatytais atvejais klaida laikytina esmine, todėl kad santuoka būtų pripažinta negaliojančia, pakanka įrodyti šioje teisės normoje nustatytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra byloje duomenų apie tai, kad iki santuokos sudarymo atsakovė gydėsi ar jai būtų buvę diagnozuoti sveikatos sutrikimai, taip pat byloje nėra duomenų, jog šalys prieš sudarydamos santuoką būtų pasitikrinusios sveikatą ir pateikusios apie tai duomenys CK 3.21 straipsnyje nustatyta tvarka. Byloje yra pateikta gydytojos pažyma, kurioje nurodoma, kad atsakovei J. G. ginekologinio tyrimo metu patologijos nerasta (b.l. 23). Ši pažyma yra išduota oficialios įstaigos, tai yra Viešosios įstaigos „Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro“, pasirašyta patikrinimą atlikusio gydytojo, todėl teismas šį dokumentą pripažįsta, kaip rašytinį įrodymą byloje, kuris patvirtina bylai svarbias aplinkybes. Iš šalių paaiškinimų suprantama, kad ieškovas nori santuoką pripažinti negaliojančią, nes jo teigimu dėl atsakovės sveikatos sutrikimų negalintis turėti lytinių santykių, tuo tarpu atsakovė teigianti, jog dėl ieškovo kaltės jie negali gyventi lytinio gyvenimo. Kaip jau buvo nurodyta, teismui yra pateikta pažyma, jog atsakovė yra sveikata, kas leidžia daryti išvadą, jog jos kaltės ir apgaulės dėl jos sveikatos būklės nėra. Tuo tarpu pats ieškovas nėra pateikęs pažymos dėl jo sveikatos būklės, todėl teismui nėra pagrindo abejoti byloje esančia medicinos dokumento išrašo teisingumu bei kaip ne kartą buvo pasisakyta nėra pagrindo skirti ekspertizės atsakovės sveikatos būklės ištyrimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šalys elgėsi nerūpestingai, nes nežinodami, ar pavyks sukurti pilnavertį šeimyninį gyvenimą, prieš sudarydami santuoka nepasinaudojo įstatyme numatyta galimybe pasitikrinti sveikatą ir pateikti pažymas apie jų sveikatos būklę. Įvertinę šias aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog J. G. buvo apgautas apie J. G. sveikatos būklę, ir dėl apgaulės sudarė santuoką, taigi nėra pagrindo santuoką pripažinti negaliojančia.

Dėl CPK 376 str. nuostatų taikymo

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyrius reglamentuoja šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. CPK 376 straipsnyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas taip pat privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Dėl to CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. CPK 376 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose nurodytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas sutinka, jog santuoka būtų nutraukta, nes kaip nurodo, neveda bendro ūkio ir jokių šeimyninių santykių nėra sukūręs su atsakove, bei neketina jų kurti. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo tikslas yra tai, kad būtų nutraukta santuoka, nesvarbu, kokiu būdu tai būtų daroma (tai yra ar pripažinta negaliojančia, ar būtų nutraukta). Taigi šios santuokos palikimas galiojančia pažeistų jo interesus. Kadangi teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti santuoką negaliojančia, o teismui yra suteikta teisė šios kategorijos bylose viršyti pareikštus reikalavimus arba taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus, todėl teismas mano, jog tikslinga spręsti klausimą dėl šios santuokos nutraukimo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta skubotai, neapsvarsčius bendro gyvenimo perspektyvų ir galimybių, nesusitarta dėl gyvenimo po santuokos sudarymo aplinkybių, o jei dėl kurių ir susitarė, kiekvienas iš jų jas vertino skirtingai. Sudarydamos santuoką šalys tikėjosi pilnaverčio šeimyninio gyvenimo, tačiau būdami garbaus amžiaus pilnavertiškai neįvertino savo galimybių tokį gyvenimą sukurti. Be to atsižvelgiant į tai, kad abu asmenys būdami virš 80 metų amžiaus, atsižvelgdami į galimus žmogaus sveikatos sutrikimus dėl amžiaus, būdami veiksnūs ir protingi asmenys, turėjo veikti rūpestingai ir atsakingai, bei iki santuokos sudarymo pasitikrinti sveikatos būklę, pateikti medicinines pažymas, ir atsižvelgiant į sveikatos būklę bei savo galimybes apsispręsti dėl savo ir kito galimybių sukurti pilnavertį šeimyninį gyvenimą. Tačiau santuoka buvo sudaryta skubotai, neatsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, todėl teismas mano, kad abi šalys veikė neatsakingai ir nors santuoka buvo sudaryta, tačiau nebuvo ir nėra sukurti šeimyniniai santuokiniai ryšiai, nėra vedamas bendras ūkis, šalys gyvena atskirai. Nors atsakovė nurodė, jog nesutinka, kad santuoka būtų pripažinta negaliojanti ar nutraukta, tačiau teismas konstatuoja, jog ši sudaryta santuoka niekada nesukūrė santuokos sudarymo pasekmių, nes šalys niekada negyveno kartu, ir nekūrė bendros buities. Iš ieškovo pasisakymų akivaizdu, kad jis neketina, gyventi kartu su atsakove. Įstatymuose yra nurodoma, kad santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai negyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šalys niekada negyveno kartu, teismas konstatuoja, jog nenutraukus santuokos būtų pažeisti ieškovo interesai, nes jis būtų priverstas gyventi santuokoje. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog santuoka nutrauktina, o atsižvelgiant į tai, kad abi šalys veikė neatsakingai ir nerūpestinga, ji nutrauktina dėl abiejų kaltės.

Nutraukiant santuoka pagal CPK 3.59 str. reikalavimus teismas turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus. Kadangi šalys vaikų nesusilaukė, jokio turto neįgijo, todėl šie klausimai nesvarstytini. Dėl išlaikymo vienas kito, tai šalys nenurodė, jog pageidauja išlaikymo vienas iš kito, be to iš bylos aplinkybių galima daryti išvadą, jog toks išlaikymas nepriteistinas, nes šalys nebuvo sukūrę santuokinių šeimyninių santykių.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas siūlo atsakovei palikti „P.“ pavardę. Teismo posėdžio metu atsakovė minėjo, jog ji nenorinti keisti pavardės, nes yra pakeisti visi dokumentai. Teismas mano, kad nenustačius atsakovės kaltės dėl santuokos sudarymo dėl apgaulės, mano, kad atsižvelgiant į atsakovės interesus, jai paliktina „G.“ pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė J. G. yra 100 proc. atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 22), todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos.

Ieškovas J. G. yra 50 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau jo reikalavimas iš esmės patenkintas, teismas mano, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovo neatitiktų protingumo ir teisingumo principų.

Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., 3.123 str., 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., Lietuvos Respublikos CPK 270, 376 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą Šakių Šv. Jono Krikštytojo Rkb, Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS (santuokos liudijimas AA duomenys neskelbtini)), tarp J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinių abipusės kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant pavardes – „G.“ ir „G.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.