Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. I. ir S. I. dėl skolos už būsto nuomą ir šilumos energiją bei delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys N. M. ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai atstovauja biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2150,81 Lt skolą ir 141,90 Lt delspinigius už būsto nuomą; 5914,06 Lt skolą už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas; 5 procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 16 d. Laima I. I. ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria L. I. I. išnuomota gyvenamoji patalpa Vilniuje, Zanavykų g. 4-21. Anot ieškovo, 2011 m. sausio 19 d. mirus pagrindinei buto nuomininkei L. I. I., nurodyta patalpa naudojosi atsakovai. Kadangi nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir nuomininkas, tai, ieškovo nuomone, atsakovai pagal ieškinio reikalavimus atsako kaip L. I. I. šeimos nariai. Ieškovas pažymėjo, kad nors atsakovas nuo 2011 m. liepos 13 d. apgyvendintas socialinės globos namuose, tačiau po atsakovo apgyvendinimo socialinės globos namuose į ieškovą nesikreipta dėl ginčo būsto perdavimo, todėl atsakovui ir po nurodytos datos išliko prievolė pagal nuomos sutartį, kuri nutraukta tik 2012 m. kovo 20 d. (kai pasirašytas buto perdavimo ir priėmimo aktas).

Atsakovė A. I. prašė ieškinį atmesti. Atsakovė pabrėžė, kad skolų susidarymo laikotarpiu ji ginčo bute negyveno, nes nuo dešimties metų amžiaus persikėlė gyventi pas N. M. (Vilniuje, Zanavykų g. 7-28). Anot atsakovės, jos motina L. I. I. nurodydavo kartu su ja gyvenančius vaikus (atsakovus) tik „prisidengdama“ tam, kad iš jos nebūtų atimtas socialinis būstas ir būtų nurašomos didžiulės skolos už nuomą ir komunalines paslaugas. Atsakovė pažymėjo, kad ji tapo pilnametė ir veiksnumą įgijo tik 2012 m. kovo 30 d., t. y. po skolų susidarymo. Be to, atsakovė nepriėmė motinos palikimo, todėl ir paveldėjimo santykių pagrindais negali atsakyti pagal jos prievoles.

Atsakovas S. I. prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad nors po motinos mirties jis faktiškai ir užėmė ginčo patalpas, kuriose gyveno iki išsikėlimo į socialinės globos namus (2011 m. liepos 15 d.), tačiau negalima teigti, jog atsakovas suprato savo veiksmus. Atsakovo nuomone, jo negalima vertinti kaip nuomininko; sunku teigti, kad atsakovas ir jo motina vedė bendrą ūkį. Atsakovo teigimu, po L. I. I. mirties ieškovui buvo suteikta informacija dėl likusio be priežiūros būsto ir ieškovas turėjo imtis veiksmų sutarčiai nutraukti ir nebeskaičiuoti skolų, t. y. skola susidarė ir dėl ieškovo kaltės.

Trečiasis asmuo N. M. prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė ginčo bute negyveno, o dėl skolų yra ir ieškovo kaltės (nes po L. I. I. mirties uždelsė imtis atitinkamų veiksmų).

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo iš esmės palaikė ieškovo argumentus.

2004 m. gruodžio 16 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ (nuomotojas) ir Laima I. I. (nuomininkė) sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria išnuomotas butas Vilniuje, Zanavykų g. 4-21 (b. l. 9-10). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 724 vieno kambario butas Vilniuje, Zanavykų g. 4-21, perduotas Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 7-8).

Ieškovas 2010 m. balandžio 21 d., dalyvaujant L. I. I., surašė ginčo buto patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad patikrinimo tikslas – įteikti įspėjimą dėl skolos; pagrindinė buto nuomininkė – L. I. I., S. I.– sūnus, A. I.– duktė (b. l. 23). Šiame akte taip pat nurodyta, kad sūnus (S. I.) II grupės invalidas.

2150,81 Lt skola už buto nuomą susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. kovo 20 d.; už šį laikotarpį priskaičiuota 141,90 Lt delspinigių (b. l. 14). Už šildymą ir karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas skola susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. kovo 20 d. (b. l. 19, 36).

L. I. I. mirė 2011 m. sausio 19 d. (b. l. 11). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu S. I. skirtos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, paslaugų teikėju nurodyti Utenos socialinės globos namai (b. l. 89). Vilniaus miesto savivaldybės administracija, S. I. ir Utenos socialinės globos namai 2011 m. birželio 30 d. sudarė trišalę sutartį dėl mokėjimo už teikiamas ilgalaikes socialinės globos paslaugas (b. l. 126-129). Nuo 2011 m. liepos 15 d. S. I. gyvenamoji vieta deklaruota Utenos rajone (apsigyveno socialinės globos namuose) (b. l. 12, 88). Iki apsigyvendamas socialinės globos namuose S. I. gyveno Vilniuje, Zanavykų g. 4-21 (b. l. 115-118). Teismas laiko nustatyta ir tą aplinkybę, kad gyvendamas nurodytame bute S. I. su motina L. I. I. (iki jos mirties) turėjo bendrą ūkį. Teismo vertinimu, šių asmenų bendro ūkio nepaneigia trečiojo asmens N. M. paaiškinimai ir liudytojų parodymai, kuriais teigiama apie tai, kad S. I. rūpinosi, jį maitino ir kiti asmenys, kaimynai. Atsakovų atstovams, trečiajam asmeniui N. M. ir apklaustiems liudytojams iškėlus abejones dėl atsakovo S. I. sveikatos būklės ir (arba) gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, suteikdamas galimybę pateikti papildomų įrodymų, tačiau byloje nepateikta pakankamai įrodymų, kurie teiktų pagrindą konstatuoti atsakovo S. I. sunkią sveikatos būklę ir (arba) negalėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytą trišalę sutartį 2011 m. birželio 30 d. S. I. pasirašė savarankiškai (b. l. 129). Taigi byloje nėra pagrindo konstatuoti S. I. ribotą veiksnumą ar neveiksnumą.

Atsakovės A. I. atstovo ir trečiojo asmens N. M. paaiškinimais, L. I. 2005 m. kovo 14 d. pareiškimu (b. l. 80), liudytojų parodymais, taip pat prijungtos civilinės bylos Nr. 2-616-845/2012 duomenimis nustatyta, kad ginčo skolų susidarymo laikotarpiu A. I. negyveno ginčo bute, t. y. negyveno kartu su L. I. I., o maždaug nuo 2003-2004 metų persikėlė gyventi pas N. M. Vilniuje, Zanavykų g. 7-28. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartimi A. I. nustatyta nuolatinė rūpyba ir jos rūpintoja paskirta N. M. (b. l. 25-27). A. I. sulaukė pilnametystės 2012 m. kovo 30 d., t. y. po ginčo skolų susidarymo (b. l. 13).

N. M., kaip A. I. rūpintoja, 2012 m. kovo 20 d. raštu ieškovui nurodė, kad atsisako gyvenamųjų patalpų Zanavykų g. 4-21 ir vienašališkai nutraukia visus sutartinius įsipareigojimus su Vilniaus miesto savivaldybe (b. l. 28). 2012 m. kovo 20 d. ieškovas ir atsakovė, atstovaujama N. M., pasirašė buto perdavimo ir priėmimo aktą, kuriuo atsakovė perdavė ginčo butą ieškovui (b. l. 29).

Nagrinėjamoje byloje, paisydamas rungimosi ir dispozityvumo principų (Civilinio proceso kodekso 12, 13 straipsniai), teismas nesprendžia dėl 2012 m. kovo 20 d. buto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo aplinkybių, be kita ko, ar N. M. turėjo pakankamai teisių ar juolab pareigų nuomotojui perduoti butą, kuriame tuo metu jos rūpintinė A. I. negyveno. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl prašomų priteisti sumų dydžio, todėl ieškinio sumą teismas vertina kaip pakankamai įrodytą (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Esminis ginčas byloje susijęs su atsakovų, kaip nuomininkų ar nuomininko šeimos narių, pareiga atsakyti pagal pareikštus ieškinio reikalavimus.

Civilinio kodekso 6.583 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį (buto nuompinigius). Pagal CK 6.584 straipsnio 1 dalį mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. CK 6.589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. CK 6.588 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pagal 6.588 straipsnio 2 dalį pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.

Nurodytų CK normų kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo skolų susidarymo laikotarpiu atsakovė negyveno Vilniuje, Zanavykų g. 4-21, t. y. negyveno kartu su L. I. I., neįsikėlė gyventi į nurodytą butą po L. I. I. mirties. Dėl to atsakovė negali būti pripažįstama nuomininko šeimos nariu CK 6.588, 6.589 straipsnių prasme. Pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo niekaip nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad 2012 m. kovo 20 d. buto perdavimo ir priėmimo aktą, kuriuo nuomotas butas perduotas nuomotojui, pasirašė N. M., kaip A. I. atstovė. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad vien tik nurodyto akto pasirašymas neteikia pagrindo išvadai, jog A. I. neva gyveno Vilniuje, Zanavykų g. 4-21, ir (todėl) laikytina šio nuomininke ar nuomininko šeimos nariu. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovei ieškinys pareikštas nepagrįstai, juolab kad pagal pareikštus ieškinio reikalavimus atsakovė negali atsakyti ir todėl, kad ji skolų atsiradimo laikotarpiu neturėjo civilinio veiksnumo (CK 2.5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad ieškinys abiems atsakovams pareikštas būtent kaip nuomininko šeimos nariams (arba kaip nuomininkams), tačiau ne kaip nuomininkės L. I. I. įpėdiniams.

Nustatęs, kad atsakovas iki 2011 m. liepos 12 d. gyveno ginčo bute ir turėjo bendrą ūkį su L. I. I. (iki jos mirties), taip pat neturėdamas duomenų apie atsakovo ribotą veiksnumą ar neveiksnumą, teismas sprendžia, kad atsakovui pareikšti ieškinio reikalavimai pagrįsti ir tenkintini, t. y. atsakovui, kaip nuomininkui ir (arba) kaip nuomininko šeimos nariui (iki L. I. I. mirties), atsirado CK 6.583, 6.584 straipsniuose įtvirtinta pareiga mokėti nuomos mokesčius, taip pat mokesčius už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas (CK 6.588 straipsnio 2 dalis, 6.589 straipsnis). Pažymėtina, kad būtent atsakovas, kaip pilnametis pagrindinio nuomininko šeimos narys arba kaip nuomininkas (po L. I. I. mirties), neketindamas tęsti nuomos sutarties, turėjo bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – imtis veiksmų siekiant nutraukti nuomos sutartį, perduoti-grąžinti patalpas nuomotojui (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovo atstovas, taip pat trečiasis asmuo N. M. ir apklausti liudytojai nurodė apie atsakovo neįgalumą, tačiau aptariamų žodinių paaiškinimų-parodymų, taip pat pateiktų rašytinių duomenų apie atsakovo sveikatos būklę ir socialinę globą teismas nevertina kaip atleidžiančių atsakovą nuo pareigos tinkamai įforminti egzistavusių nuomos santykių nutraukimą – įstatymuose įtvirtintų pareigų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės už šių pareigų nevykdymą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad vien tik atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimas nuo 2011 m. liepos 15 d. Utenos rajone, t. y. įrašas viešame registre apie atsakovo išsikėlimą iš ginčo buto (ir netgi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių dalyvavimas veiksmuose, susijusiuose su atsakovo iš(si)kėlimu gyventi iš buto Vilniuje, Zanavykų g. 4-21, į socialinės globos namus), neatleidžia atsakovo nuo nurodytų nuomininko ar nuomininko šeimos nario pareigų vykdymo – ieškovas, kaip socialinio būsto nuomotojas, neturi pareigos „tikėtis“, kad nuomininkai ar jų šeimos nariai neinformuos nuomotojo apie jų išvykimą iš nuomojamo būsto ir, atitinkamai, apie būtinybę nutraukti nuomą; nuomotojas taip pat neturi pareigos „stebėti“ viešojo registro duomenų apie (visų) socialinio būsto nuomininkų, nuomininko šeimos narių naujai deklaruojamas gyvenamąsias vietas. Nuo aptariamos atsakovo pareigos neatleido ir ta trečiojo asmens N. M. ir apklaustų liudytojų nurodyta aplinkybė, kad po L. I. I. mirties Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojams buvo (žodžiu) pranešta apie pagrindinės nuomininkės mirtį ir būtinybę savivaldybei spręsti nuomos nutraukimo reikalus – neturėdami duomenų apie S. I. ribotą veiksnumą ar neveiksnumą, savivaldybės darbuotojai (nesant nuomojamame bute likusių gyventi asmenų atitinkamo kreipimosi) neturėjo pareigos reaguoti į kitų asmenų (ne nuomininkų ar nuomininko šeimos narių) žodinius pareiškimus dėl būsto nuomos nutraukimo.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, atmetant atsakovei pareikštus ir patenkinant atsakovui pareikštus ieškinio reikalavimus. Tenkinant ieškinio reikalavimus dėl nuompinigių, skolos už komunalines paslaugas ir delspinigių priteisimo, tenkintinas ir ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinant iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų-atmestų ieškinio reikalavimų santykį, t. y. visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, o visos atsakovės patirtos išlaidos – iš ieškovo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi ieškovui iš atsakovo priteistina 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir 48,70 Lt už Gyventojų registro išrašus (b. l. 7-8, 11, 12, 13, 120, 121, 122, 123). Ieškovas ir atsakovai atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 99 straipsnis), todėl valstybei iš šalių nepriteisiamas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Atmetant atsakovei pareikštus ieškinio reikalavimus, iš ieškovo priteistina 880 Lt išlaidų už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 174; CPK 96 straipsnio 5 dalis, 96¹ straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu teismas vertina kaip svarbią aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu pateikus duomenis, jog atsakovė nuomotame socialiniame būste faktiškai negyveno ir negyveno kartu su L. I. I., ieškovas (net ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės) ieškinio reikalavimų netikslino, neatsiėmė arba neatsisakė atsakovei pareikštų reikalavimų (CPK 139 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 12, 13 straipsniais, 96 straipsnio 5 dalimi, 96¹ straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsniu, Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.583 straipsnio 1 dalimi, 6.584 straipsnio 1 dalimi, 6.588 straipsnio 2 dalimi, 6.589 straipsniu,

nuspren džia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, iš atsakovo S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 2150,81 Lt (du tūkstančius šimtą penkiasdešimt litų 81 ct) nuompinigių, 141,90 Lt (šimtą keturiasdešimt vieną litą 90 ct) delspinigių, 5653,95 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt tris litus 95 ct) skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas, 260,11 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų 11 ct) delspinigių, taip pat penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8206,77 Lt (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų šešių litų 77 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei A. I..

Priteisti ieškovui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, iš atsakovo S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 51,70 Lt (penkiasdešimt vieną litą 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, 880 (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt) Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.