- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- 2YT-9965-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00764-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- G. M., R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. J., Raseinių rajono
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. M. ir R. M. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Z. J., Raseinių rajono notarė K. Š., dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašo teismo atnaujinti palikimo priėmimo terminą po jų močiutės O. M. mirties 2017-10-30 likusio palikimo priėmimui. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini)mirė jų mama E. K.. Mama nebuvo sudariusi testamento. Pareiškime nurodoma, kad yra V. M. dukros. Joms esant dar visiškai mažoms, (duomenys neskelbtini)jų tėvai išsituokė. Mama liko gyventi Tauragės mieste, o tėvas išvyko gyventi į Raseinių rajoną. Jas abi augino viena mama, tėvas su jomis visiškai nebendravo, materialinio išlaikymo neteikė. Kai paaugo, mama G. M. pati nuvežė pas tėvą, kad susipažintų. Kai nuvežė pas tėvą, tuo pačiu metu susipažino ir su jo mama – jų močiute O. M. M., nes tėvas pas ją gyveno. Tuomet pasikeitė telefono numeriais. R. M., pas tėvą nėra buvusi, nepažinojo nei tėvo, nei močiutės. (duomenys neskelbtini) tėvas V. M. mirė. G. M., buvo pranešta apie tėvo mirtį ir dalyvavo laidotuvėse. Kas pranešė apie tėvo mirtį, šiuo metu neprisimena. Po tėvo mirties G. M., pas močiutę lankėsi du kartus. Tai buvo apie 2005-2006 metus. Po to ryšiai su močiute nutrūko.
2018-04-02 gavo Raseinių rajono notarės K. Š. pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) mirė močiutė O. M. M. ir paaiškinimą, kad praleido terminą palikimui priimti. Notarė įpareigojo pranešti, ar jos ketina kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir ar prašo, kad palikimą priėmęs įpėdinis sutiktų, jog jos paveldėtų turtą kartu su juo. Jos telefonu susisiekė su notare ir paprašė, kad išsiaiškintų, ar palikimą priėmęs asmuo sutinka, kad jos paveldėtų savo tėvui priklausiusią dalį atstovavimo teise kartu su palikimą priėmusiu įpėdiniu. 2018‑06‑08 gavo notarės rašytinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad palikimą priėmęs įpėdinis nesutinka, jog jos paveldėtų kartu su juo močiutės turtą atstovavimo teise.
Terminą palikimui priimti po močiutės O. M. M. mirties (duomenys neskelbtini) praleido dėl labui svarbios priežasties, nes nežinojo, kad močiutė mirė, nedalyvavo jos laidotuvėse ir nežinojo, kad atsirado teisė paveldėti turtą po močiutės mirties. Nežinodamos, kad močiutė yra mirusi, negalėjo realizuoti savo teisės priimti palikimą atstovavimo teise po močiutės mirties, nes jų tėvas jau buvo miręs. Močiutės vardu yra registruotas 2,4400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0368-9710. Be to, ji turėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, kurie nėra įregistruoti viešajame registre (b. l. 2-3).
Teismo posėdžio metu pareiškėja G. M. prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad į teismą kreipėsi gavusi iš notarės laišką, kad yra teisėtos močiutės O. M. M. paveldėtojos, tačiau per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Apie močiutės mirtį nieko nežinojo. Pasikalbėjusi su seserimi nusprendė, kad reikia kreiptis dėl paveldėjimo. Pranešimą iš notarų biuro gavo 2018-04-02 ir tik iš šio pranešimo sužinojo apie močiutės mirtį. Su giminėmis iš tėvo pusės bendrauja visiškai. Tėčio taip pat nepažįsta, matė jį gyvą tik vieną kartą, dalyvavo jo laidotuvėse. Z. J. yra tėčio sesuo, močiutės duktė. Į teismą kreipėsi tik liepos mėnesį, nes nuo balandžio mėn. iki birželio mėn. sunkiai sekėsi bendrauti su notare, ji nenorėjo pateikti duomenų apie paveldėjimo bylą, todėl susiradusios advokatę ir su ja pasikonsultavusios nusprendė kreiptis į teismą, apie tai informavo notarę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Z. J. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad pareiškėjos su šeima nebendravo, jokio ryšio nepalaikė, nelankė savo tėvo kapo. Jos mama O. M. M. viso turėjo 4 vaikus – ją, R., A., ir pareiškėjų tėvą V.. Sesuo A. į palikimą nepretenduoja, nes mama dar būdama gyva pardavė dalį žemės ir pinigus perdavė jai. Mirus mamai ji pareiškėjoms apie tai nepranešė, nežino, ar kas kitas galėjo joms pranešti.
Suinteresuotas asmuo notarė K. Š. teismui pateiktame rašte nurodė, kad dėl O. M. M. turto paveldėjimo kreipėsi Z. J., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.
Pareiškėjos nurodo, kad įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą praleido, nes nežinojo apie močiutės mirtį, niekas apie tai joms nepranešė. Apie tai, kad mirė jų močiutė sužinojo tik gavusios iš notarės pranešimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos yra V. M. ir D. M. dukros (b. l. 4-5). V. M. ir D. M. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). V. M. yra O. M. M. sūnus (b. l. 6). V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). O. M. M. mirė 2017-10-30 (b. l. 7). Pareiškėjos nuo 2011 m. gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). 2018-06-08 Raseinių rajono notarė K. Š. pranešimais informavo pareiškėjas, kad jos praleido įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti (b. l. 12-13). Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad pirmą pranešimą iš notarės gavo 2018 m. balandžio mėn., tačiau jo pateikti negali, nes jis pasimetė. Po O. M. M. mirties liko nekilnojamas turtas – 2,44 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-0366-9710 (b. l. 14). Dėl O. M. M. turto paveldėjimo po jos mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi Z. J., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 19).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑91/2011; 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos yra mirusios O. M. M. anūkės. Suinteresuotas asmuo Z. J. yra mirusiosios dukra, pareiškėjų mirusio tėvo sesuo.
Kaip nurodė bylos šalys tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu, pareiškėjų mama su jų tėvu išsiskyrė dar pareiškėjų vaikystėje. Nuo to laiko su tėvu praktiškai nebendravo, iki jo mirties pareiškėja G. M. su tėvu buvo susitikusi tik vieną kartą. Pareiškėja R. M. tėvo iš viso nepažinojo, nebuvo jo mačiusi. Su mirusiąja bendravo tik iki tėvo mirties, t. y. 2005-2006 m. Jokių kontaktų tuo to laiko pareiškėjos nei su savo močiute, nei su teta, iš esmės neturėjo. Tą teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuotas Z. J., nurodydama, kad su pareiškėjas matė tik kuomet jos buvo mažos, mirus jos mamai O. M. M. nepranešė apie tai pareiškėjoms, nes jos nesirūpina jų tėvo kapu. Taigi, įvertinęs teismui pateiktus duomenis bei šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos apie močiutės mirtį sužinojo tik gavusios pranešimus iš notarės.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjoms praleistą terminą palikimui po močiutės mirties priimti, svarbu ne tai, ar pareiškėjos tam tikrus veiksmus atliko per įmanomai trumpiausius terminus, o tai, ar pareiškėjos, sužinojusios apie močiutės mirtį, pareiškė norą palikimą priimti, ir ar pareiškėjų kreipimasis dėl praleisto termino atnaujinimo nevertintinas kaip nepagrįstas delsimas įgyvendinti savo teises.
Pareiškėjos gavusios informaciją iš notarės apie močiutės mirtį ir paveldėjimo bylą, kreipėsi į notarę nurodydamos, kad pageidauja priimti mirusiosios palikimą, taip pat prašė informuoti, ar įstatyminis įpėdinis, priėmęs palikimą, sutinka, kad jos paveldėtų kartu su juo. Iš notarės pranešimą apie tai, kad įstatyminis įpėdinis nesutinka, kad jos paveldėtų mirusios turtą, ir dėl jo toms būtina kreiptis į teismą gavo tik 2018 m. birželio mėn. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo teismui pateiktas 2018-07-03.
Nurodytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjos, gavusios informaciją apie močiutės mirtį, be nepagrįsto delsimo (daugiausiai kelių mėnesių, mėnesio intervalais) ėmėsi nuoseklių veiksmų palikimui priimti, bendravo su notare, rinko dokumentus, reikalingus kreiptis į teismą. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti pareiškėjoms terminą priimti palikimą, likusį po pareiškėjų močiutės O. M. M. mirties (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjoms G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškėjų močiutės O. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.