Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-515-737/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-515-737/2021 P. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas galutine subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 23 d.

2021 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant teisinę pagalbą P. J.. Teikime prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų – 189 Eur priteisimo klausimą (reg. Nr. DOK-38442).

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu, be kita ko, turi teisę išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais dokumentais, nustatė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-515-737/2021 kaltinamąjį P. J. gynė advokatas A. V.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba vadovaudamasi už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, apskaičiavo ir teismui pateikė 2021 m. kovo 10 d. pažymą „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ Nr. (12.33Mr) PT-1794, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos P. J. sudaro 189 Eur.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nes P. J. teisminio nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Pastebėtina, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 straipsnio 1 dalis).

Pagal naująją šiuo metu galiojančią BPK 106 straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad P. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taigi jo laisvė suvaržyta, galimybės gauti lėšų išlaidoms atlyginti ribotos, teismas neturi duomenų, jog nuteistasis šiuo metu gauna pajamas. Viešųjų registrų duomenimis nuteistasis neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, P. J. atžvilgiu vykdoma itin daug priverstinių išieškojimų, o minėtu nuosprendžiu civiliniui ieškovui buvo priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš P. J., atsižvelgiant į konkretų būtinojo gynėjo skyrimo pagrindą, jo ribotą galimybę gauti lėšų išlaidoms atlyginti dėl buvimo pataisos įstaigoje, bei turimas prievoles išieškotojams bei valstybei, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 106 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš P. J. priteisimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.