Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Utenoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į Vokietiją, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, teistas:

1) 2019 m. rugpjūčio 6 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teismo baudžiamuoju pagal BK Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 12 MGL (600 eurų) dydžio bauda;

2) 2020 m. sausio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto ir 12 MGL (600 eurų) dydžio bauda;

3) 2020 m. birželio 18 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 24 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. sausio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 50 parų arešto ir 12 MGL (600 eurų) dydžio bauda;

4) 2020 m. liepos 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 58 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto ir 12 MGL (600 eurų) dydžio bauda;

5) 2020 m. rugpjūčio 19 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 24 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto ir 12 MGL (600 eurų) dydžio bauda;

6) 2020 m. rugpjūčio 21 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 12 MGL (600 eurų) dydžio bauda; 2020 m. lapkričio 25 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 12 MGL (600 eurų) dydžio bauda;

7) 2020 m. rugsėjo 25 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. vasario 11 d.;

8) 2020 m. spalio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (4 nusikalstamos veikos) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

9) 2020 m. spalio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 40 parų arešto bausme;

10) 2020 m. lapkričio 3 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnį 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

11) 2020 m. lapkričio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams ir 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda; 2021 m. sausio 12 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu 2020 m. lapkričio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. J. 2020 m. sausio 26 d. 10.31 val., būdamas UAB „Ermitažas“ parduotuvėje, esančioje adresu Plento g. 3, Jonava, iš prekybos salės pagrobė akumuliatorinį suktuvą – gręžtuvą „MAKITA DF333DWAE“ 99,99 eurų vertės, bei pasišalino iš parduotuvės. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, netrukus grįžo į prekybos salę, iš kurios 10.57 val., pagrobė elektrinį tiesinį pjūklą „MAKITA JR3050T“ 122 eurų vertės – tokiu būdu, veikdamas vieninga tyčia, pagrobė svetimą, UAB „Ermitažas“ priklausantį bendros 221,99 eurų vertės turtą.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu P. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2021 m. sausio 26 d. atvažiavo į Jonavą ir užėjo į parduotuvę „Ermitažą“. Į Jonavą važiavo ketindamas vogti. Maždaug buvo numatęs ką vogti. Pasiėmė akumuliatorinį suktuvą – gręžtuvą 100 Eur vertės, įsidėjo į kuprinę ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs. Netrukus grįžo, paėmė elektrinį tiesinį pjūklą „MAKITA“ 122 Eur vertės ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs. Buvo suplanavęs eiti vogti vieną kartą, bet taip gavosi, kad ėjo du kartus. Grįžęs namo prekes pardavė už pusę kainos ir pinigus išleido savo reikmėms. Šiai dienai žalos neatlygino, nes atlieka bausmę ir neturi iš ko atlyginti. Ketina pataisos namuose įsidarbinti ir po truputį dengti civilinį ieškinį, kurį pripažįsta pilnai. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Stengsis keisti požiūrį į gyvenimą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo P. J. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu paskelbtų bei išvardintų įrodymų visuma.

Liudytojos O. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji dirba UAB „Ermitažas“ parduotuvėje, esančioje Plento g. 3, Jonava, revizore. Iki 2020 m. spalio 1 d. dirbo prekių kontroliere. 2020 m. sausio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, ji atėjo į darbą ir parduotuvės „Ermitažas“ personalo darbuotojai ją informavo, kad parduotuvėje lankėsi du įtartini asmenys. Peržiūrėjus vaizdo kameromis fiksuojamus vaizdo įrašus nustatė, kad 2020 m. sausio 26 d. ryte, parduotuvėje „Ermitažas“ lankėsi jiems jau žinomas Utenos miesto gyventojas P. J., kuris sistemingai vykdo vagystes iš parduotuvių „Ermitažas“ Utenoje ir Ukmergėje. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatė, kad P. J. prekių paslėpimui turėdamas kuprinę, į ją susidėjo prekes ir išėjo iš parduotuvės už jas nesusimokėję. Pagrobtos prekės įvardintos pareiškime kartu su inventorizacijos aktu, kuriuos pateikė UAB „Ermitažas“ įgaliotas atstovas. Minėti asmenys į parduotuvę buvo atėję tris kartus. Jie pakaitomis vaikščiojo į parduotuvę, galimai tai buvo bendrininkai, nes buvo su vienodomis kuprinėmis. Vaizdo įrašus peržiūrėjo kelis kartus ir užfiksavo minėtas vagystes. Pagal standartą ji surašo tarnybinį pranešimą ir siunčia jį netekčių specialistui R. V., kuris surašo pareiškimus dėl įvykdytų vagysčių. Tarnybiniame pranešime ji surašo kada asmuo įeina į parduotuvę, kada paima prekę ir kada išeina iš parduotuvės. Lygiai taip pat ji surašė tarnybinį pranešimą dėl trijų vagysčių, įvykdytų 2020 m. sausio 26 d. Peržiūrėdama vaizdo kameromis fiksuojamus vaizdo įrašus ji mato, iš kurios vietos yra paimama prekė, tuomet nueina į tą vietą, iš kur buvo paimta prekė, ir pagal prekės brūkšninį kodą perskaičiuoja likutį, kuris sužiūrimas su buhalteriniu likučiu. Tuomet užfiksuojama, kad tikrai tos prekės nėra, kad tos prekės pirkimas neįvykęs per kasas ir taip yra nustatoma kokią prekę išnešė pro kasas nesumokėjus. Kiekvienos vagystės atveju yra kelis kartus patikrinama informacija – peržiūrimi vaizdo įrašai, nueinama į vietą, iš kur paimta prekė, sužiūrimas prekių likutis. Lygiai taip pat buvo padaryta ir minėtu atveju dėl sausio mėnesį įvykdytų vagysčių (1 t., b. l. 39-41, 42-44).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2020 m. vasario 4 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu Plento g. 3, Jonavoje, parduotuvės „Ermitažas“ prekybos salė. Prekybos salė ir jos prieigos yra filmuojamos vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 34-36).

2020 m. sausio 28 d. UAB „Ermitažas“ pareiškimu nustatyta, kad 2020 m. sausio 26 d. P. J. su nežinomu asmeniu, pasikeisdami iš parduotuvės pagrobė prekių. P. J. apie 10.31 val. išnešė akumuliatorinį suktuvą – gręžtuvą „MAKITA DF333DWAE“ 99,99 eurų vertės, ir 10.57 val. – elektrinį tiesinį pjūklą „MAKITA JR3050T“ 122 eurų vertės, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 10.47 val. pagrobė du akumuliatorinius suktuvus – gręžtuvus „MATRIX AKN“ bendros 69,98 eurų vertės. Prie pareiškimo pateiktas vaizdo įrašas ir prekių momentinės inventorizacijos aktas (1 t., b. l. 1-4).

2020 m. sausio 27 d. prekių momentinės inventorizacijos aktu nustatyta, kad jame nurodytas prekių trūkumas: akumuliatorinis suktuvas – gręžtuvas „MAKITA DF333DWAE“ 99,99 eurų vertės – 1 vnt., elektrinis tiesinis pjūklas „MAKITA JR3050T“ 122 eurų vertėsm1 vnt., akumuliatorinis suktuvas – gręžtuvas „MATRIX AKN“ – 2 vnt. (1 t., b. l. 3).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2020 m. vasario 10 d. apžiūrėta penkiolika vaizdo įrašų, kuriuos su 2020 m. sausio 28 d. pareiškimu pateikė UAB „Ermitažas“. Vaizdo įrašų eiliškumas protokole nenurodytas, todėl, pagal vaizdo įrašų aprašymo seką, kaltinamajame akte jie įvardinami numeriais nuo 1 iki 15. 1-5 vaizdo įrašuose užfiksuotas į prekybos salę įeinantis vyras (P. J.), vilkintis mėlynos spalvos striukę, kuris paima nuo lentynos prekę ir išeina už ją nesumokėjęs. 6-10 vaizdo įrašuose užfiksuotas vyras, kurio asmenybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, vilkintis juodos spalvos striukę, kuris įeina į prekybos salę, nuo lentynos paima dvi prekes ir išeina pro kasas už jas nesumokėjęs. 11-15 vaizdo įrašuose užfiksuotas į prekybos salę įeinantis vyras (P. J.), vilkintis juodos spalvos striukę, kuris paima nuo lentynos prekę ir išeina už ją nesumokėjęs. Apžiūros metu padarytos sustabdyto įrašo kadrų nuotraukos (1 t., b. l. 61-76).

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, o jo įgijimo metu yra valstybės ar asmens nuosavybė, ar teisėtai valdomas. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas P. J. dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo, pasitvirtino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t). Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Nusikaltimų nuosavybei bylose paprastai teismai kaip tęstinę nusikalstamą veiką kvalifikuoja tokią veiką, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams. Be to, nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis P. J. tą pačią dieną, 26 minučių skirtumu, iš tos pačios parduotuvės pagrobė du įrankius. Kaltinamasis nurodė, kad į Jonavą atvyko, turėdamas tikslą vogti. Paaiškino, kad neturėjo konkretaus apibrėžto tikslą kokios vertės daiktus ir per kiek kartų pagrobs, tačiau faktiškai nustatytos aplinkybės parodo, kad jis per du kartus analogišku būdu iš tos pačios parduotuvės per trumpą laiko tarpą pagrobė du įrankius ir, kaip nurodo pats kaltinamais, išvyko iš Jonavos. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia. Taigi, nurodytų aplinkybių ir išanalizuotos teismo praktikos kontekste, darytina išvada, kad P. J. abudu turto pagrobimo epizodai pagrįstai kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Neabejotina, kad P. J. baudžiamąjį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Kaltinamasis P. J. pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „Ermitažas“ priklausantį turtą. Pagrobto turto vertė yra didesnė nei 3 MGL (150 Eur) ir mažesnė nei 5 MGL (250 Eur), todėl kaltinamojo veika remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, kaip baudžiamasis nusižengimas, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, įvertina tai, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis už turtinius nusikaltimus teistas eilę kartų, šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui; už analogiškus nusižengimus eilę kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 92-194), šie duomenys leidžia teigti, kad kaltinamojo elgesyje egzistuoja nusikalstamų veikų modelis – jis linkęs vogti. Ankstesniais teismų nuosprendžiais P. J. paskirtos valstybės poveikio priemonės (bauda, areštas, laisvės atėmimas) jo tinkamai neauklėjo ir nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Įvertinus nuteistojo sistemingai daromus teisės pažeidimus (tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus), tai, kad jis iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo niekur nedirbo, akivaizdu, kad teisės pažeidimų darymas tapo jo gyvenimo dalimi. Taigi, P. J. tampa vis pavojingesnis visuomenei, o jo daromų nusikalstamų veikų skaičius auga. Nurodytų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant P. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, jo asmenybę, negatyvų požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias teisingo elgesio ir geros moralės normas P. J. skirtina arešto bausmė, nustatant jos dydį artimą šios rūšies bausmės maksimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Pagal BK 64¹ straipsnį išnagrinėjus baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis P. J. taip pat buvo nuteistas nuosprendžiais, kurie šio nuosprendžio priėmimo dienai nėra subendrinti: 2020 m. rugsėjo 25 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. vasario 11 d.); 2020 m. lapkričio 3 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnį 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; 2020 m. lapkričio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu (kuris pakeistas 2021 m. sausio 12 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu bausmių subendrinimo dalyje) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirtu 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu ir 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtu 1 metų laisvės atėmimu ir to paties teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtu 40 parų areštu, šias bausmes apimant ir po to jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams ir 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė ir aukščiau nurodytais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės vadovaujantis BPK 347 straipsniu turi būti subendrintos. Šiuo nuosprendžiu ir 2020 m. rugsėjo 25 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu P. J. nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, tuo tarpu ankstesniais nuosprendžiais, su kuriais tikslinga subendrinti skiriamą bausmę, jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, tai yra nesunkius nusikaltimus. Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmių apėmimą teismas taiko, kai, be kita ko, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal kodekso 10 ar 11 straipsnius (2 punktas). BK 10 straipsnyje yra nurodyta, kad nusikalstamų veikų rūšys yra nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Atsižvelgiant į tai, teismas P. J. paskirtas bausmes turi bendrinti apėmimo ir sudėjimo būdu. Apėmimo būdu bendrinama bausmė paskirta už baudžiamuosius nusižengimus (šiuo ir 2020 m. rugsėjo 25 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiais), griežtesnėms paskirtoms bausmėms apimant švelnesnes bausmes, ir už nusikaltimus paskirtos bausmės iš dalies sudedamos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių. Įvertinus anksčiau aptartą P. J. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, taip pat nusikalstamų veikų skaičių, teismas sprendžia, kad bausmes sudedant, prie griežčiausios 2020 m. lapkričio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu (kuris pakeistas 2021 m. sausio 12 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu bausmių subendrinimo dalyje ir subendrintas su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m spalio 2 d. nuosprendžiu, ir 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu) paskirtos galutinės bausmės laisvės atėmimo 3 metams 4 mėnesiams ir 12 MGL (600 Eur) baudos, pridėtina 2020 m. lapkričio 3 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnį 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį paskirtos galutinės 1 metų laisvės atėmimo bausmės 6 mėnesių dalis. Nurodytų aplinkybių kontekste, P. J. skirtina galutinė subendrinta bausmė 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda.

UAB „Ermitažas“ pateikė civilinį ieškinį dėl 221,99 eurų sumos priteisimo iš kaltinamojo P. J. (1 t., b. l. 53). Kaltinamasis ieškinį pripažino, UAB „Ermitažas“ žala padaryta dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, todėl ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilna apimtimi.

2020 m. gruodžio 11 d. prokurorės nutarimu P. J. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į lėšas, esančias banko sąskaitose – 221,99 Eur sumoje, pratęstinas ir taikytinas iki kol bus išieškota civiliniame ieškinyje nurodyta suma.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su liudytojos O. K. apklausos garso įrašu ir CD diskas su vaizdo įrašu, kuriuos pateikė UAB „Ermitažas“ su pareiškimu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti kartu su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteisti 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. J. galutinę bausmę – 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę subendrinti su 2020 m. lapkričio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu (kuris pakeistas 2021 m. sausio 12 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu bausmių subendrinimo dalyje ir subendrintas su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m spalio 2 d. nuosprendžiu, ir 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu) paskirta 3 metų 4 mėnesių ir 12 MGL (600 Eur) bauda, 2020 m. lapkričio 3 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 2020 m. rugsėjo 25 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme, bausmes apimant ir po to jas iš dalies sudedant, ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 12 MGL (600 Eur) dydžio baudą.

Bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2020 m. rugsėjo 25 d., 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2020 m. lapkričio 12 d. teismo nuosprendžius.

2020 m. gruodžio 11 d. prokurorės nutarimu P. J. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į lėšas, esančias banko sąskaitose – 221,99 Eur sumoje, pratęsti ir taikyti iki kol bus išieškota civiliniame ieškinyje nurodyta suma.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – CD diską su liudytojos O. K. apklausos garso įrašu ir CD diską su vaizdo įrašu, kuriuos pateikė UAB „Ermitažas“ su pareiškimu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Priteisti iš P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „Ermitažas“ juridinio asmens kodas 300090381, 221,99 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 99 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam (atliekančiam laisvės atėmimo ar arešto bausmę) kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.