- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- e2-2854-996/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33110-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- M. J. M.
- Atsakovas
- POLINS Sp
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. M. ieškinį atsakovui POLINS Sp. Z O. O. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
M. J. M. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–5) POLINS Sp. Z O. O. (toliau – atsakovas, darbdavys, bendrovė, POLINS), prašydamas priteisti jam iš atsakovo 32 252,23 Eur netesybas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. birželio 22 d. dirbo pas atsakovą administracijos direktoriaus pareigose, adresu: (duomenys neskelbtini), darbo sutartis buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikos teisę, darbo santykiai nutraukti nuo 2020 m. birželio 22 d. pasirašant susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kurio 2 punktu šalys susitarė, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su juo jo atleidimo iš darbo dieną, atsakovo jam mokėtiną visiško atsiskaitymo sumą sudarė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir atlyginimas už paskutinį darbo mėnesį, papildomų išeitinių išmokų nebuvo numatyta, tačiau atsakovas su juo atleidimo dieną neatsiskaitė, jis 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu dėl neatsiskaitymo pasibaigus darbo santykiams išieškojimo iš atsakovo, atsakovas 2020 m. spalio 5 d. pavėluotai (pradelsęs 3 mėnesius ir 12 dienų) pervedė jam 22 285,77 Eur, t. y. kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir atlyginimą už paskutinį darbo mėnesį, tą pačią dieną atsakovas pateikė atsiliepimą darbo byloje, nurodydamas, kad mokėtina netesybų suma sudaro 32 252,23 Eur, Darbo ginčų komisija 2020 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-20701 (toliau – sprendimas), kuriuo jo prašymą atsisakė nagrinėti. Pabrėžė, kad atsakovas privalėjo pilnai atsiskaityti su juo jo atleidimo dieną, t. y. 2020 m. birželio 22 d., tačiau pradelsė tą padaryti beveik 3,5 mėnesius, šalių pasirašytame susitarime nebuvo sutarta dėl vėlesnio atsiskaitymo, atsakovas šio klausimo nekėlė, todėl pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalį, darbdavys turi mokėti netesybas. Teigė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas su juo laiku neatsiskaitė, nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje darbdavys nenurodė jokių konkrečių jo (ieškovo) veiksmų, kurie būtų galėję nulemti pavėluotą atsiskaitymą, tik aptakiai nurodė, kad su juo neva atsiskaityti uždelsė dėl pateisinamų priežasčių – sunkios finansinės padėties, apie kurią jam (ieškovui) buvo žinoma ir prie kurios neva prieita didžiąja dalimi dėl jo paties (ieškovo) veiksmų vadovaujant bendrovei, tačiau su šiais deklaratyviais teiginiais jis nesutinka, nes jie yra melagingi, dėl vėlavimo atsiskaityti nėra ir nebuvo jokios jo kaltės. Pabrėžė, kad jis, ėjęs bendrovės administracijos vadovo pareigas, nedisponavo bendrovės lėšomis, nebuvo atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą ir atsiskaitymą darbo santykių nutraukimo dieną, kadangi šias funkcijas bendrovėje atliko (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) V. V., kuris turėjo ir turi teisę sudaryti sandorius ir veikti atsakovo vardu, taip pat ir valdyti atsakovo sąskaitas, be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jo atleidimo metu atsakovas neturėjo lėšų (ar neturėjo jokio turto) ir todėl negalėjo atsiskaityti su juo, dar daugiau, dirbant atsakovo direktoriumi, bendrovė uždirbo virš 28 mln. PLN (virš 6 mln. Eur) pelno 2017–2018 m., 2020 m. jo pastangų dėka buvo papildomai išsiderėta iš partnerio Danijoje 1,26 mln. PLN (apie 0,3 mln. Eur) nuolaida, jis savo funkcijas vykdė tinkamai, niekada neturėjo jokių drausminių nuobaudų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsiskaitymą pavėluotai galėjo įtakoti jo, kaip darbuotojo, veiksmai. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti priskaičiuotų netesybų, netesybų dydis yra protingas, apskaičiuotas vadovaujantis teisės aktais ir siejasi su jo darbo užmokesčio dydžiu, o netesybų sumažinimas, remiantis vien absoliučia skaitine netesybų pinigine išraiška, būtų visiška kvalifikuotų darbuotojų diskriminacija, lyginant su mažiau kvalifikuotais ir mažiau uždirbančiais asmenimis, be to, atsakovas nesitarė dėl ilgesnio atsiskaitymo termino, apie vėlavimą ir jo priežastis neinformavo, nepervedė bent dalies darbo užmokesčio, o atsiskaitė tik po kreipimosi į Darbo ginčų komisiją, todėl toks darbdavio elgesys rodo jo piktnaudžiavimą savo padėtimi ir atsainų požiūrį į įsipareigojimų darbuotojams vykdymą, jo žiniomis, atsakovas laiku įvykdė mokestines prievoles, susijusias su jo atleidimu, todėl preziumuotina, kad nekilo jokių nesklandumų apskaičiuojant atsiskaitymo sumą ir vykdant mokėjimus. Pastebėjo ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl savo sunkios finansinės padėties – nedidelis kiekis pinigų sąskaitoje nėra to įrodymu, kadangi atsakovas pastaraisiais metais dirbo itin pelningai, todėl privalėjo vykdyti įsipareigojimus darbuotojams, atsakovo 2018 m. balanse buvo sukurtas beveik 1 mln. Eur rezervas įsipareigojimų vykdymui, atsižvelgiant į šiuos duomenis, netesybų suma nėra laikytina neprotingai didele.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė sumažinti ieškovo prašomas priteisti netesybas iki 1 VDU, kurį sudaro 9 412,47 Eur, bei priteisti jam iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 66–69).
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad jo ir ieškovo darbo santykiai pasibaigė 2020 m. birželio 22 d., bendrovė 2020 m. spalio 5 d. ieškovui sumokėjo 22 285,77 Eur kaip kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir atlyginimą už paskutinį darbo mėnesį, su ieškovu atsiskaityti uždelsė dėl pateisinamų priežasčių – sunkios finansinės padėties, apie kurią ieškovui, kaip buvusiam bendrovės direktoriui, buvo puikiai žinoma. Nurodė, kad bendrovė nuo veiklos pradžios iki 2020 m. kovo 25 d. veikė kaip draudimo agentas ir Lenkijoje platino Danijos draudimo bendrovės GEFION produktus, nuo 2020 m. kovo 25 d. draudimo agento veiklos nebevykdo dėl to, kad jo atstovaujamai bendrovei GEFION nuo 2020 m. kovo 25 d. buvo uždrausta platinti draudimo produktus ir 2020 m. birželio 24 d. GEFION neteko licencijos užsiimti draudimo veikla, todėl nuo 2020 m. kovo 25 d. bendrovė vykdo tik veiklą, susijusią su įsipareigojimų platinant GEFION produktus užbaigimu, tačiau pajamų iš įprastos draudimo agento veiklos negauna, be to, kadangi šiuo metu bendrovės veikla tik palaikomoji, buvo nutraukta ir ofiso patalpų nuomos sutartis, dirbama nuotoliniu būdu. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į bendrovės veiklos teisinio reguliavimo ypatumus, bendrovė gali platinti tik vieno draudiko tos pačios rūšies draudimo produktus, todėl turėdamas informacijos apie GEFION veiklos problemas, 2019 m. pabaigoje pradėjo derybas su kitu draudiku – Maltos draudimo bendrove ACCREDITED, tačiau derybos su šia bendrove nutrūko ieškovui (kartu su kitais bendrovės darbuotojais) įsteigus konkuruojančią bendrovę, jai perdavus darbdavio komercines paslaptis ir perėmus derybas su ACCREDITED, dėl šių veiksmų yra pareikštas ieškinys Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-4039-432/2020, kurioje ieškovas, kartu su kitais atsakovais, kaip vieną iš savo atsiliepimo argumentų naudojo POLINS nemokumo argumentą, konkrečiai nurodė, kad buvo požymių, leidžiančių teigti, kad POLINS yra nemoki arba artimiausiu metu tokia bus, tuo tarpu šiame ieškinyje, priešingai, tvirtina, kad bendrovės finansinė padėtis gera ir negalinti pateisinti neatsiskaitymo su ieškovu. Teigė, kad dėl galutinio atsiskaitymo su ieškovu buvo tartasi žodžiu, taip pat elektroniniu paštu, taip ieškovui buvo pranešta, kad su juo bus atsiskaityta, kai tik bendrovė turės pakankamai lėšų atsiskaitymui, vadinasi, jokio darbdavio piktybiškumo neatsiskaitant su ieškovu nebuvo ir negalėjo būti, be to, prie dabartinės sudėtingos situacijos bendrovėje prisidėjo ir ieškovas savo neteisėtais veiksmais, kurių išdavoje bendrovės verslas buvo perkeltas į ieškovo kartu su kitais asmenimis įsteigtą įmonę, tokius paties ieškovo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus patvirtina ir tai, kad jis iki pat 2020 m. spalio 22 d. negrąžino bendrovei tarnybinio kompiuterio. Atsakovo vertinimu, netesybos esant atitinkamoms aplinkybėms gali būti sumažintos. Mano, kad ieškovo prašomos priteisti 32 252,23 Eur netesybos yra neprotingai didelės ir pažeistų darbo santykio šalių teisių proporcingumo principą, todėl priteistinų netesybų dydis turėtų būti mažinamas iki 1 VDU, kurį sudaro 9 412,47 Eur. Teigė, kad kaip netesybos prašoma priteisti neprotingai ir neproporcingai didelė suma, kuri bendrovei neturint galimybės vykdyti pagrindinės draudimo agento veiklos ir esant sunkiai finansinei padėčiai taptų sunkia našta, sutrikdytų einamąją bendrovės veiklą, mokėjimus kitiems darbuotojams ir kreditoriams, o ieškovas, kuris prisidėjo prie tokios bendrovės būklės, nepagrįstai praturtėtų, tokio dydžio netesybos atliktų ne kompensacinę, o baudinę funkciją, nes ieškovas dėl pavėluoto atsiskaitymo nepatyrė ir negalėjo patirti tokio dydžio nuostolių, be to, nors ir pavėluotai, bet bendrovė atsiskaitė su ieškovu jam išmokėdama 22 285,77 Eur, t. y. kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir atlyginimą už paskutinį darbo mėnesį, bendrovė uždelsė atsiskaityti su ieškovu dėl pateisinamų priežasčių, dalis jų susijusios su ieškovu, kuris neteisėtais veiksmais panaudojo ir perdavė bendrovės komercines paslaptis, perėmė bendrovės verslą ir jį perkėlė į savo įsteigtą įmonę, todėl, būtent dėl ieškovo veiksmų, nukreiptų į darbdavio sužlugdymą ir jo suplanuotos draudimo agento veiklos perėmimą, bendrovė šiuo metu negali vykdyti šios veiklos ir atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje. Nurodė ir tai, kad ieškovo ieškinyje nurodomas bendrovės pelnas 2017–2018 metais nieko nepasako apie dabartinę bendrovės finansinę situaciją po to, kai bendrovės atstovaujamas draudikas Danijos bendrovė GEFION neteko licencijos užsiimti draudimo veikla, o derybos su nauju draudiku – Maltos draudimo bendrove ACCREDITED nutrūko dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų. Pabrėžė, kad šiuo metu jis nevykdo draudimo agento veiklos ir iš jos negauna pajamų, tik vykdo veiklą, susijusią su prievolių, atsiradusių dėl GEFION produktų platinimo, užbaigimu, bendrovės 2020 m. rugsėjo 1 d. pelno–nuostolių ataskaita rodo, kad bendrovės nuostoliai pirmus devynis 2020 m. mėnesius sudarė daugiau kaip 2,5 mln. zlotų, todėl, atsakovo vertinimu, esant tokiai situacijai akivaizdu, kad 32 252,23 Eur netesybų priteisimas ieškovui reikštų pernelyg didelę disproporciją ir nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp darbdavio pavėluoto atsiskaitymo ir sankcijos už tokį pavėlavimą, o pavėluotą atsiskaitymą su ieškovu tinkamai kompensuotų 1 VDU, kurį sudaro 9 412,47 Eur, netesybos.
Šalies argumentai
Ieškovas 2021 m. sausio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas teismui selektyviai pateikė tik 2020 m. rugsėjo 1 d. pelno–nuostolių ataskaitą, kuri rodo paskutinių mėnesių bendrovės veiklos rezultatus; jo žiniomis, 2019 m. bendrovė gavo 1 154 346,80 zlotų grynojo pelno, tai reiškia, kad bendrovė ilgą laiką veikė itin pelningai, todėl veiklos masto mažėjimas 2020 m. pradžioje negali pateisinti neatsiskaitymo laiku su atleidžiamu darbuotoju; atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių sunkią finansinę padėtį jo atleidimo metu, pavyzdžiui banko sąskaitos išrašo, patvirtinančio, kad atleidimo dieną bendrovė neturėjo lėšų atsiskaitymui su juo, pateiktas susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo taip pat nepatvirtina sunkios atsakovo padėties ir realaus negalėjimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, juolab, kad susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo yra sudarytas tik 2020 m. lapkričio 13 d., t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams nuo jo atleidimo; be to, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu, dėl to atsakovo nurodomi faktai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl prievolės atsiskaityti laiku pažeidimo ir iš to kylančių pasekmių. Pabrėžė, kad bendrovė, sudarydama susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, net nekėlė klausimo dėl atsiskaitymo išdėstymo ar vėlesnio atsiskaitymo, nepervedė bent dalies jam priklausančių išmokų, nieko apie tai nepaaiškino; nepaisant to, kad jis ne kartą kėlė klausimą dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumokėjimo, tokius prašymus bendrovė ignoravo, o nedelsiant atsiskaitė tik jam inicijavus ginčą Darbo ginčų komisijoje. Ieškovo įsitikinimu, darbdavys neįrodė, kad darbo sutarties nutraukimo dieną egzistavo objektyvios priežastys, pateisinančios neatsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju. Kartu paaiškino, kad jis neperėmė atsakovo veiklos ir neatliko jokių veiksmų, kurie užkirstų kelią bendrovei vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą. Teigė, kad netesybų mažinimui pagrindo nėra, nes jis dirbo bendrovėje pakankamai ilgą laiką, jo veiksmuose nebuvo jokių nerūpestingumo požymių, kompensacija jo gaunamo darbo užmokesčio (9 412,47 Eur) kontekste nėra didelė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl netesybų mokėjimo už uždelstą atsiskaityti laiką po darbuotojo – bendrovės vadovo – atleidimo iš darbo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nuo 2017 m. lapkričio 7 d. dirbo bendrovėje, iš bendrovės direktoriaus pareigų jo prašymu buvo atleistas 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. birželio 22 d. šalys sudarė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo (el. b. apyrašo t. I, l. 6–9), ieškovas su 2020 m. rugsėjo 17 d. prašymu dėl pilno neatsiskaitymo pasibaigus darbo santykiams kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. apyrašo t. I, l. 28–29), kuri sprendimu jo prašymą atsisakė nagrinėti kaip nepriskirtą jos kompetencijai (el. b. apyrašo t. I, l. 14–16).
Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo prašymu dėl atleidimo iš darbo (iš bendrovės direktoriaus pareigų) šalys 2020 m. birželio 22 d. sudarė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2020 m. birželio 22 d. DK 55 straipsnio pagrindu, susitarimo 2 punktu šalys aiškiai susitarė, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną (el. b. apyrašo t. I, l. 8–9), tačiau, kaip tvirtina ieškovas, tą pripažįsta ir pats atsakovas, darbdavys su darbuotoju atsiskaitė tik 2020 m. spalio 5 d., tą patvirtina ir bylos medžiaga (el. b. apyrašo t. I, l. 40). Nors atsakovas teigia, kad dėl galutinio atsiskaitymo su ieškovu tarėsi žodžiu, tačiau tokių savo teiginių neįrodė, priešingai, atsakovas – juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, rašytiniu 2020 m. birželio 22 d. susitarimu įsipareigojo su darbuotoju atsiskaityti tą pačią dieną (2020 m. birželio 22 d.), tačiau to nepadarė, darbuotojas dar 2020 m. rugsėjo 8 d. rašė bendrovei elektroninį laišką, primindamas, kad su juo vis dar neatsiskaityta, į ką bendrovė atsakė neturinti pinigų atsiskaitymui (el. b. apyrašo t. I, l. 71), tačiau vos tik darbuotojui kreipusis į Darbo ginčų komisiją su 2020 m. rugsėjo 17 d. prašymu dėl atsiskaitymo iš bendrovės išieškojimo (el. b. apyrašo t. I, l. 28–29), bendrovė rado reikiamą sumą atsiskaitymui su darbuotoju ir su juo atsiskaitė (el. b. apyrašo t. I, l. 40). Pastebėtina, kad pats atsakovas atsiliepime Darbo ginčų komisijai nurodė, kad netesybų suma sudaro 32 252,23 Eur (el. b. apyrašo t. I, l. 37–38), būtent šios sumos priteisimo ieškiniu prašo ieškovas. Nors atsakovas teigia sutinkantis su 1 VDU, t. y. 9 412,47 Eur, išmokėjimo ieškovui netesybų suma, tačiau įrodymų, kad šią sumą, kurią pats sutinka sumokėti, ieškovui būtų sumokėjęs, nėra pateikęs. Taipogi atsakovas neginčija ieškovo teiginių, kad ieškovas nedisponavo bendrovės lėšomis, nebuvo atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą ir atsiskaitymą darbo santykių nutraukimo dieną, kadangi šias funkcijas bendrovėje atliko faktinis vadovas – valdybos primininkas Vincentas Vaivada, kuris turėjo ir turi teisę sudaryti sandorius ir veikti atsakovo vardu, taip pat ir valdyti atsakovo sąskaitas.
Taigi, byloje įrodyta, kad darbdavys su darbuotoju susitarė dėl konkrečios galutinio atsiskaitymo datos, tačiau darbdavys atsiskaitė su darbuotoju pavėlavęs – galutinį atsiskaitymą turėjo sumokėti 2020 m. birželio 22 d., o sumokėjo tik 2020 m. spalio 2 d., be to, tai atliko tik darbuotojui kreipusis į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl galutinio atsiskaitymo išieškojimo. Žinodamas apie sunkią finansinę padėtį, susitarimo su darbuotoju sudarymo dieną darbdavys turėjo galimybę derinti atsiskaitymo sąlygas su darbuotoju, tačiau to nedarė, susitarimu pats prisiėmė pareigą atsiskaityti su darbuotoju tą pačią dieną, todėl savo įsipareigojimo privalėjo laikytis. Darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta.
Byloje nustatyta, jog darbdavys pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jam turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką jis privalo darbuotojui sumokėti netesybas. Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojo darbo bendrovėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, bendrovės finansinę padėtį, todėl sprendžia, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavio darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 20 000 Eur (atskaičius mokesčius).
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas iš dalies, todėl tenkinamas iš dalies – darbuotojui iš darbdavio priteisiamos 20 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovo jo patirtas jį atstovavusiai advokatei sumokėtas 1 335,84 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovui iš atsakovo 1 335,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 450 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).
Teismas šioje byloje patyrė 5,26 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 5 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovo M. J. M. ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui M. J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo POLINS Sp. Z O. O. (į. k. 363102363) 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) (atskaičius mokesčius) netesybas, 1 335,84 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt penkių eurų ir aštuoniasdešimt keturių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškovo M. J. M. ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-20701 laikyti netekusiu galios.
Priteisti valstybės naudai iš POLINS Sp. Z O. O. (į. k. 363102363) 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį bei 5 Eur (penkių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.