- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-198-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26688-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas
- Nuteistasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Anatolijus Svila, Valdas Kersnauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Aleno Piesliako, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 - 4 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiojo V. K., viename iš (duomenys neskelbtini) dienraščių skelbimo forma patalpinant atsiprašymo tekstą; tęsti darbą UAB (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą; įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos žinios. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 68 straipsnio pagrindu S. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teisės atėmimas vairuoti transporto priemones, dvejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. S. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gegužės 30 d., apie 22.15 val., garažų masyvo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), aikštelėje, vairuodamas automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą J. V. vardu, kuris buvo atvažiavęs su L. K., pamatęs link jų ateinantį pastarosios sutuoktinį V. K. su vaikais, apie 8 metrus atsistūmė atgal nuo V. K. ir, didindamas greitį, tyčia pasuko automobilį į V. K., kurį kliudydamas automobilio priekine dalimi, parbloškė ant žemės, dėl ko pastarasis griuvo ir galva trenkėsi į žemę, taip nukentėjusiajam V. K. padarydamas dauginius odos nubrozdinimus abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose, dešinio momenkaulio lūžį, nusitęsiantį į smilkinkaulio piramidę, pleištakaulio piramidę, apatinio žandikaulio dešinio sąnario duobę ir dešinio pleištakaulio ančio sienelę, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo ir virš dešinės momeninės-pakaušinės skilčių sferinio paviršiaus, pavienes kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, sumušimą židinius kairėje kaktinėje skiltyje ir dešinės ausies būgnelio centrinę perforaciją, ko pasėkoje dėl kaukolės pamato lūžių ir kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. K. sveikata.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį - panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams.
3. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas aiškiai pažeidė baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas nemotyvavo sprendimo skirti baudžiamojo poveikio priemonę tokiam ilgam terminui. Teismas taip pat nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis buvo teisiamas pirmą kartą, neįrašytas į narkologo įskaitą, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus.
4. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį, netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme numatyti paskyrė per griežtus apribojimus pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Teismas pripažino, jog jis veikė netiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgė į nukentėjusiojo V. K. ir jo tarpusavio santykius, tai, kad jis palaikė artimus ryšius su nukentėjusiojo V. K. sutuoktine L. K. ir juos kartu automobilyje pastebėjo nukentėjusysis V. K. bei priėjęs siekė aiškintis santykius.
5. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams, yra neveiksminga ir neproporcinga, ir visiškai nepadedanti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas jam paskyrė penkias baudžiamojo poveikio priemones, jos yra neproporcingos (perteklinės). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi, baudžiamosiose bylose proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.
6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Bausmė - individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas bausmę teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų. Taip pat pažymėtina, kad šių imperatyvų taikymui įtakos turi ir konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime nurodyta, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas. Teismo pareiga paskirti teisingą bausmę įtvirtinta ir BK 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriame nurodyta, kad bausmė turi užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą.
7. Jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik taikant baudžiamajame įstatyme numatytas sankcijas. Baudžiamojo poveikio priemonė -uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams yra akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė varžanti labiau nei reikia, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kadangi vien draudimas vairuoti transporto priemonę jam sukelia didelius netekimus. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). Jis nusikalto pirmą kartą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvykio metu buvo blaivus.
8. Teismo posėdžio nuteistasis S. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis V. K. ir jo atstovas, prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Apeliaciniu skundu nuteistasis kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
10. Skundžiamu nuosprendžiu S. S. pagal 135 straipsnio 1 dalį paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus – 1) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiojo V. K., viename iš (duomenys neskelbtini) dienraščių skelbimo forma patalpinant atsiprašymo tekstą; 2) tęsti darbą UAB (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą; 4) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos žinios. Apeliantui paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teisės atėmimas vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
11. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės skyrimo šioje byloje ir laiko jį teisingu. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Jokių papildomų imperatyvių sąlygų įstatyme nėra numatyta.
12. Nors apeliantas nėra pripažintas kaltu ir nuteistas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau padarytos nusikalstamos veikos kontekste teismas atsižvelgia į aplinkybę, kas teisingai konstatuota ir pirmosios instancijos teismo, kad S. S. padarė sunkų nusikaltimą, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, todėl pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Skunde nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusysis V. K. prieš įvykį priėjęs siekė aiškintis santykius, niekaip nepateisina apelianto veiksmų ir nėra aplinkybė, švelninanti jo atsakomybę.
13. Kaip minėta, teismas pagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nustatė per ilgą jos terminą. Apeliantas anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino aplinkybę, kad susitarė su nukentėjusiuoju dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų, dalis žalos yra atlyginta. Įvertinus ir tai, kad apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus, taip pat ir į nukentėjusiojo interesus, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala būtų kuo greičiau atlyginta, teisės vairuoti transporto priemones terminas trumpintinas iki 1 metų.
14. Nukentėjusysis prašo priteisti 220 Eur išlaidų atstovo išlaidoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, nukentėjusiojo prašymas taip pat tenkintinas iš dalies ir jam iš nuteistojo priteistina 110 Eur apeliacinės instancijos teisme dalyvavusio atstovo išlaidų (BPK106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo S. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti.
Nuteistajam S. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones terminą sutrumpinti iki 1 metų.
Priteisti iš nuteistojo S. S. nukentėjusiojo V. K. naudai 110 Eur proceso išlaidų apeliacinėje instancijoje dalyvavusio atstovo paslaugoms apmokėti.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.