Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-05-22 · Administracinė byla Nr. eA-581-662/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2023-05-02Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-05-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-22
Bylos Nr.
eA-581-662/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00177-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Soliris“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-581-662/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00177-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Soliris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Soliris“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – bankrutuojanti viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Soliris“ (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria panaikinami pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai – 2014 m. sausio 30 d. patvirtinimas apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013 metus Nr. 1314VI0024-5513-4610, 2015 m. vasario 19 d. patvirtinimas apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2014 metus Nr. 1414VI0001-5513-4610, 2016 m. vasario 4 d. patvirtinimas apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-4610 (toliau – ir Patvirtinimai). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas yra įvykdęs visas jam įstatymų, be kita ko, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas, susijusias su pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu (2013 m. gegužės 7 d. sudarė sutartį Nr. PTO/13/532 „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo“ su viešąja įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO)), licencijuota gamintojų ir importuotojų organizacija, sumokėjo jai visus mokesčius už suteiktas pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo paslaugas ir kt.) ir nėra padaręs jokių teisės aktų pažeidimų. Nei Vilniaus RAAD, nei kitos valstybės institucijos už 2013–2015 m. nėra nustačiusios pažeidimų, susijusių su pareiškėjo pareigos tvarkyti pakuočių atliekas įgyvendinimu. Todėl Sprendimas panaikinti pareiškėjui mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, nepadarius jokio pažeidimo, neturi jokio faktinio pagrindo.

2.2. Su Sprendime nurodyta uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Metrail“, teikusia atliekų tvarkymo paslaugas PTO, pareiškėjas neturi ir neturėjo jokių teisinių santykių. Nei pareiškėjas, nei kiti gamintojai ir importuotojai – PTO nariai ar pavedimo davėjai, net nežino, kokia įmonė kokį atliekų kiekį ir kokias atliekų rūšis tvarko PTO naudai.

2.3. Sprendime numatytos priemonės taikymas, kai de jure ( teisiškai) panaikinama mokesčio lengvata (įgyta teisė), yra teisinio poveikio priemonė arba, kitaip tariant, sankcija. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo mokestis dėl Sprendimo yra mažiausiai 83 000 Eur, Sprendimas daro esminį poveikį pareiškėjo ūkinei veiklai ir sukelia neigiamas turtines pasekmes.

2.4. Susidariusi situacija, kai pareiškėjas vykdė visus įstatymų reikalavimus ir nepadarė jokio pažeidimo, o trečiųjų asmenų, su kuriais jis neturi jokio teisinio santykio, padaryti pažeidimai jam sukelia teisines pasekmes – mokestinės lengvatos praradimą, de facto (faktiškai) suponuoja jo atsakomybę be kaltės, o tai yra nesuderinama su teisinės valstybės principais ir Lietuvos Respublikos Konstitucija.

2.5. Pareiškėjas nieko nežinojo apie Vilniaus RAAD priimtus sprendimus dėl UAB „Metrail“ (2015 m. gegužės 12 d. Nr. VR-17.5-35, 2015 m. liepos 13 d. Nr. VR-14.7-413 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. Nr. VR-17.5-59) ir jų priėmimo procedūroje nedalyvavo, negalėjo apginti savo teisių, teikti paaiškinimų ir kt., o tai prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek Europos Komisijos ir Europos Tarybos, kurios narė yra Lietuvos Respublika, priimtiems dokumentams.

2. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:

3.1. Vilniaus RAAD jau 2013 m., t. y. UAB „Metrail“ vykdant neteisėtas atliekų eksporto operacijas, turėjo kontroliuoti ir patikrinimų metu nustatyti, kad UAB „Metrail“ pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) reikalavimus, tačiau to nepadarė, o leido šiai bendrovei tęsti neteisėtas eksporto operacijas iki 2015 metų (imtinai). Pagal teisės aktų reikalavimus jau 2014 m., iki rugsėjo 1 d., Vilniaus RAAD atliko arba privalėjo atlikti UAB „Metrail“ patikrinimą dėl bendrovės veiklos, susijusios su atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu. Šio patikrinimo metu Vilniaus RAAD turėjo pareigą nustatyti, ar UAB „Metrail“ laikosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gamtinių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimų. Tačiau Vilniaus RAAD, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, nesiėmė jai priskirtų pareigų ir nesustabdė UAB „Metrail“ neteisėtų veiksmų. Tai lėmė, kad Vilniaus RAAD tinkamai ir laiku nevykdė jam priskirtų funkcijų, o kilusias pasekmės dėl netinkamai vykdytų funkcijų perkėlė pareiškėjui. Toks Sprendimas tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nėra ir negali būti laikomas teisėtu.

3.2. Nei Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. VR-19-2-54 (toliau – ir Patikrinimo aktas), nei Sprendime juos surašiusios ir priėmusios institucijos nėra nurodžiusios nei vieno pareiškėjo padaryto teisės aktų pažeidimo, susijusio su jo, kaip apmokestinamosios pakuotės gamintojo-importuotojo, pareigų vykdymu. Sprendimas buvo priimtas trečiojo asmens UAB „Metrail“ atžvilgiu priimtų sprendimų pagrindu.

3.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 bylos faktinių aplinkybių ir ginčui aktualaus teisinio reguliavimo nekeičia bei šiam ginčui neturi esminės įtakos, kadangi: nepaneigia pareiškėjo išdėstytų argumentų dėl Vilniaus RAAD klaidų pasekmių perkėlimo gamintojams-importuotojams (šiuo atveju pareiškėjui), nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nekonstatavo, kad Vilniaus RAAD tinkamai atliko savo funkcijas kontroliuoti atliekas tvarkančias įmones; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė jokios pareiškėjo kaltės, dėl ko buvo priimtas Sprendimas, Patikrinimo aktas; Lietuvos vyriausiais administracinis teismas nenagrinėjo Vilniaus RAAD formaliai taikomų sankcijų gamintojams-importuotojams (šiuo atveju mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. taikymo) nors būtent valstybinės institucijos neužtikrina gamintojų importuotojų atsakomybės sistemos įgyvendinimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

5.1. Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, surašytas patikrinus PTO, todėl Sprendimas pareiškėjui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių. Pareiškėjas savo materialinį teisinį suinteresuotumą kildina iš sutartinių prievolių tarp jo ir PTO. Pareiškėjas neturi ir negali turėti materialinio teisinio suinteresuotumo dėl ginčo objekto, nes jo pateiktų reikalavimų nagrinėjimas nesukels jam tiesioginių teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeis.

5.2. Aprašas reglamentuoja sprendimų dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais priėmimo, informavimo apie tokio sprendimo priėmimo tvarką ir kitus klausimus. Kadangi Vilniaus RAAD atliko ne pareiškėjo, o PTO patikrinimą, apie kurį PTO buvo informuota, jos atstovui pasirašytinai buvo įteiktas Patikrinimo aktas, atsakovas įvykdė visus teisės aktuose nustatytus procedūrinius reikalavimus, be kita ko, susijusius su informavimo procedūromis apie priimtą sprendimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo pažeistų teisių dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose laikytini nepagrįstais.

5.3. Patikrinimo akte yra pripažįstami išrašyti neteisėtai PTO išduoti patvirtinimai dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo dėl UAB „Metrail“ išrašytų įrodančių dokumentų panaikinimo. Panaikinus UAB „Metrail“ įrodančius dokumentus apie sutvarkytas atliekas, išduotus PTO, PTO išduoti patvirtinimai gamintojams ir importuotojams, remiantis negaliojančiais UAB „Metrail“ įrodančiais dokumentais, taip pat negalioja.

5.4. Nors pareiškėjas skunde teigia, jog neturėjo galimybės pasirinkti PTO pasirinkto atliekų tvarkytojo (šiuo atveju UAB „Metrail“), tačiau šio pasirinkimo atsakovas taip pat neįtakojo. Būtent PTO sutartiniais pagrindais pasirinko atliekų tvarkytoją UAB „Metrail“ ir būtent PTO UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu bei sutarties pagrindu su pareiškėju išrašė jam patvirtinančius dokumentus Nr. 1314VI0024-5513-4610, Nr. 1414VI0001-5513-4610 ir Nr. 1514VI0001-5513-4610 apie pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą. PTO, gamintojus ir importuotojus atstovaujanti organizacija, pasirinko kuriems gamintojams ir importuotojams ir kokia apimtimi (tonomis) paskirstyti patvirtinimus remiantis UAB „Metrail“ įrodančiais dokumentais.

5.5. Pagal susiklosčiusią faktinę situaciją pareiškėjas turi ne prašyti panaikinti Sprendimą, priimtą dėl PTO Patikrinimo akto, bet sutartinių civilinių santykių pagrindu kreiptis į PTO ir iš pastarojo turėtų išsireikalauti visus nuostolius, susijusius su UAB „Metrail“ netinkamu pakuočių atliekų tvarkymu ar neteisėtų dokumentų, įrodančių pakuočių atliekų sutvarkymą, išdavimu, t. y. netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Vilniaus RAAD pagal kompetenciją vykdė savo funkcijas, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo PTO atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

7.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija PTO 2012 m. rugpjūčio 24 d. išdavė pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją Nr. 003, suteikiančią teisę organizuoti stiklinių, plastikinių, PET (polietileno tereftalato), kombinuotųjų, metalinių, popierinių ir kartoninių bei kitų pakuočių atliekų tvarkymą. Pareiškėjas su PTO sudarė sutartį, kuria PTO įsipareigojo organizuoti pareiškėjo užsakymuose nurodytų pakuočių atliekų rūšies ir kiekio sutvarkymą, užtikrinti, kad teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui ir (ar) kompetentingai institucijai būtų pateiktas patvirtinantis dokumentas apie pareiškėjo naudai sutvarkytas pakuotės atliekas ir atlikti kitas pareigas, susijusias su sutarties tikslu – siekiu įgyvendinti gamintojų ir importuotojų atsakomybės už pakuočių atliekų tvarkymą principą bei siekiant sudaryti galimybę pavedimo davėjams, kurie pakuoja gaminius į apmokestinamąją pakuotę ir / ar importuoja gaminius, supakuotus į apmokestinamąją pakuotę bei išleidžia juos (supakuotus gaminius) į Lietuvos Respublikos vidaus rinką, pasinaudoti teisės aktuose numatytomis mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatomis. Kadangi PTO yra ne atliekų tvarkytoja, o tik organizuoja pakuočių atliekų sutvarkymą, pakuočių atliekų surinkimui ir tvarkymui (perdirbimui), ji sutartiniais pagrindais pasitelkia paslaugos subteikėjus – konkurso būdu atrinktus atliekų tvarkytojus, teisės aktų nustatyta tvarka turinčius teisę surinkti ir tvarkyti pakuočių atliekas bei teisę išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Viena iš PTO konkurso būdu pasitelktų pakuočių atliekų surinkėjų ir tvarkytojų – UAB „Metrail“.

7.2. Vilniaus RAAD pareigūnams atlikus atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ patikrinimus, buvo priimti sprendimai: 2015 m. gegužės 12 d. Nr. VR-17.5-35, 2015 m. rugsėjo 16 d. Nr. VR-17.5-63 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. Nr. VR-17.5-59, dėl kurių teisėtumo yra inicijuoti teisminiai ginčai. Nors minėtų sprendimų teisėtumo klausimai dar nėra išspręsti ir paties Vilniaus RAAD iniciatyva bei prašymais administracinės bylos yra sustabdytos, Vilniaus RAAD pradėjo PTO neplaninį patikrinimą dėl jos išrašytų patvirtinimų, išduotų UAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, gamintojams ir importuotojams, taip pat ir pareiškėjo, teisėtumo. Atlikęs PTO patikrinimą, Vilniaus RAAD surašė Patikrinimo aktą ir, išnagrinėjęs PTO pastabas dėl šio akto, priėmė Sprendimą, kuriuo PTO patvirtinimus, išrašytus gamintojams ir importuotojams už 2013–2015 m., pripažino išrašytais neteisėtai. PTO dėl šio Sprendimo taip pat inicijavo administracinį ginčą.

7.3. PTO sutinka su pareiškėjo argumentais, kad nei PTO, nei pareiškėjas, nei kiti gamintojai ar importuotojai nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, todėl sankcijos taikymas (PTO išduotų patvirtinimų panaikinimas) yra neteisėtas. Priėmus Sprendimą, susidarė paradoksali ir teisiškai nepateisinama situacija, kai sankcija – PTO išduotų patvirtinimų, taigi ir lengvatos gamintojams ir importuotojams panaikinimas, buvo pritaikyta nesant nei PTO, nei gamintojų ir importuotojų neteisėtų veiksmų ir kaltės, o buvo pritaikyta išimtinai dėl trečiojo asmens, atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ galbūt padarytos nusikalstamos veikos.

7.4. Tiek Aplinkos apsaugos agentūra, tiek Vilniaus RAAD turėjo pareigą tikrinti UAB „Metrail“ veiklą, t. y. privalėjo tikrinti, ar šis atliekų tvarkytojas veikia teisėtai, ar tinkamai vykdo atliekų apskaitą, ar turi visus reikalingus dokumentus, ar nedaro jokių pažeidimų. Tačiau nei Aplinkos apsaugos agentūra, nei Vilniaus RAAD šios pareigos nevykdė arba ją vykdė netinkamai. Atsakovas, matydamas, kad dėl galbūt neteisėtų ar net nusikalstamų UAB „Metrail“ veiksmų teko panaikinti UAB „Metrail“ išrašytus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus kaip išrašytus neteisėtai, nepagrįstai šių UAB „Metrail“ veiksmų pasekmes perkėlė PTO bei gamintojams ir importuotojams. Gamintojai ir importuotojai jau yra sumokėję PTO už pakuočių atliekų sutvarkymo organizavimą, o PTO jau yra sumokėjusi UAB „Metrail“ už pakuočių atliekų surinkimą ir sutvarkymą.

7.5. PTO sutinka su pareiškėjo argumentu, kad, priimant Sprendimą, nebuvo užtikrinta jo teisė būti išklausytam. Vilniaus RAAD Sprendimu pripažino neteisėtai išrašytais PTO patvirtinimus gamintojams ir importuotojams, taigi ir panaikino gamintojams ir importuotojams suteiktą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatą. Toks mokesčio lengvatos panaikinimas savo pobūdžiu laikomas teisinio poveikio priemone, todėl Sprendimui turi būti taikomos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą be kita ko, nustatytos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36⁸ straipsnyje. Vilniaus RAAD pareigūnai, UAB „Metrail“ patikrinimo metu nustatę šios įmonės veiklos pažeidimų ir nusprendę panaikinti PTO išrašytus patvirtinimus gamintojams ir importuotojams, turėjo pareigą sudaryti sąlygas visiems asmenims (taip pat ir pareiškėjui), kurių interesus gali paveikti priimami administraciniai aktai, būti išklausytiems, t. y. pateikti savo poziciją pagrindžiančius dokumentus, duoti paaiškinimus, atsikirtimus ar kitą reikšmingą informaciją ir pan.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Soliris“ skundą.

8. Teismas, be kita ko, nustatė, kad Vilniaus RAAD Sprendimu panaikino PTO pareiškėjui išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą Nr. 1314VI0024-5513-4610, Nr. 1414VI0001-5513-4610 ir Nr. 1514VI0001-5513-4610. Ši Sprendimo dalis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, pripažinta teisėta ir pagrįsta. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nustatyti faktai, konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje ir iš naujo nebeįrodinėjamos.

9. Teismas nurodė, kad Patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui priskaičiuotas mokestis – mažiausiai 83 000 Eur, nelaikytina sankcija. Pakuotės liko nesutvarkytos, todėl pareiškėjui atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Teismas vertino, jog pareiškėjas tinkamai nesilaikė pareigos tvarkyti pakuočių, o tokios pareigos nesilaikymo rezultatas yra minėtas mokestis už aplinkos teršimą. Pareiškėjas teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai.

11. Teismas papildomai pažymėjo, kad, jeigu pareiškėjas mano, kad jam yra padaryta žala dėl trečiųjų asmenų galimų neteisėtų veiksmų ar valstybės institucijų netinkamo (nepakankamo) veikimo, t. y. nepakankamos kontrolės, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nedaro jokios įtakos, nes byloje yra vertinamas būtent Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nežinojo apie atsakovo priimtus sprendimus dėl UAB „Metrail“ (2015 m. gegužės 12 d. Nr. VR-17.5-35, 2015 m. liepos 13 d. Nr. VR-14.7-413 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. Nr. VR-17.5-59) ir jų priėmimo procedūroje nedalyvavo, negalėjo apginti savo įgytų teisių, teikti paaiškinimų, teismas pažymėjo, kad Vilniaus RAAD Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyrius atliko juridinio asmens PTO patikrinimą, o ne pareiškėjo. PTO apie patikrinimą buvo informuotas. Remiantis AAVKĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliekant juridinio asmens veiklos patikrinimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai privalo paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus. Teisės aktai nenumato jokių įpareigojimų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams informuoti kitus juridinius ar fizinius asmenis apie tam tikro juridinio asmens patikrinimus. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, jog priimant Sprendimą nebuvo pažeistos jokios pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, taip pat nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų apriboję pareiškėjo teises.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui priėmus Sprendimą (kuris yra susijęs su pareiškėju) dėl patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, apie tai gamintojai ir importuotojai (taip pat ir pareiškėjas), kuriems šie patvirtinimai buvo išrašyti, informuoti ir Apraše nustatyta tvarka Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 ir 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9629.

14. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas mini priimtus Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. Nr. VR-17.5-35, 2015 m. liepos 13 d. Nr. VR-14.7-413 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. Nr. VR-17.5-59 sprendimus ir kad jis nedalyvavo jų priėmimo procedūrose, dėl ko buvo pažeistos jo teisės, tačiau šioje byloje yra ginčijamas Sprendimas, todėl dėl prieš tai nurodytų sprendimų teismas plačiau nepasisakys (jie nėra ginčo dalykas). Pareiškėjas buvo įtrauktas į administracinės bylos Nr. eA-927-525/2022 nagrinėjimą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, todėl pareiškėjui buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su ginčijamais reikalavimais. Tokiu būdu pareiškėjas turėjo galimybę realizuoti savo teisę į galbūt pažeistų teisių ir (ar) teisėtų interesų teisminę gynybą sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalies argumentai

15. Pareiškėjo teiginius, kad Vilniaus RAAD jau 2013 m. turėjo pareigą pagal teisės aktų nuostatas stabdyti UAB „Metrail“ daromus pažeidimus, tačiau to nedarė ir leido neteisėtas eksporto operacijas tęsti iki 2015 m., t. y. nevykdė privalomos kontrolės, teismas laikė deklaratyviais. Teismas akcentavo, kad iš bylos duomenų matyti, jog UAB „Metrail“ atžvilgiu 2013 m. išrašytų dokumentų patikrinimas buvo atliktas 2015 m., atitinkamai buvo priimti sprendimai, kurie buvo skundžiami teismui. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas kitais metais, t. y. 2016 m., vėl atliko UAB „Metrail“ 2015 m. patikrinimą. Atlikus patikrinimą, paaiškėjo minėtos įmonės padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos pareiškėjo mokėtiniems mokesčiams. Teismas nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio ar pareigų nevykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas konstatavo, kad Sprendimas (skundžiama jo dalis) atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo.

17. Teismas nurodė, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

18. Pareiškėjas UAB „Soliris“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) pareiškėjo argumentus, kuriais pareiškėjas grindė savo poziciją byloje, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą:

20.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kad Vilniaus RAAD (Departamentas) neatliko savo pareigų užkirsti kelią pažeidimams ir iš esmės savo padarytų klaidų pasekmes perkėlė pareiškėjui. Vilniaus RAAD, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija, kontroliuoja ar teisėtai eksportuojamos ir / arba perdirbamos atliekos (Aprašo 37, 41 p.). Vilniaus RAAD jau 2013 m., t. y. UAB „Metrail“ vykdant neteisėtas atliekų eksporto operacijas, žinojo arba privalėjo žinoti (kontroliuoti eksporto operacijas), jog ši bendrovė pažeidė kompetentingos institucijos, t. y. Vilniaus RAAD, informavimo apie planuojamus vežimus terminus. Pagal teisės aktų reikalavimus jau 2014 m., iki rugsėjo 1 d., Vilniaus RAAD atliko arba privalėjo atlikti patikrinimą dėl UAB „Metrail“ veiklos, susijusios su PTO atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu. Šio patikrinimo metu Vilniaus RAAD turėjo pareigą nustatyti, ar UAB „Metrail“ laikosi Aprašo reikalavimų, tačiau nesiėmė jam priskirtų pareigų ir nesustabdė UAB „Metrail“ neteisėtų veiksmų. Formalus poveikio priemonių (sankcijų) taikymas priimant Sprendimą leidžia konstatuoti, kad Sprendimas yra neteisingas ir tuo pačiu neteisėtas, nes: pareiškėjas laikėsi įstatymuose įteisintų „gamintojo atsakomybės“ principo įgyvendinimo reikalavimų; valstybė, sukūrusi atitinkamą sistemą, pagal kurią pareiškėjas buvo įpareigotas veikti, neužtikrino jos funkcionavimo ir savalaikės trečiųjų asmenų kontrolės.

Žemesnės instancijos teismas

20.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo kaltės nebuvimo klausimas yra neaktualus, nes pareiškėjo kaltė nėra šios bylos dalykas. Pareiškėjo teigimu, pareiškėjo neįrodyta kaltė, nepagrįstai pritaikius mokesčius už atliekų tvarkymą, yra glaudžiai susijusi su Sprendimo neteisėtumu. Atsakovo Sprendimas buvo priimtas, remiantis UAB „Metrail“ ir PTO atžvilgiu priimtais sprendimais. Tačiau pareiškėjas nėra padaręs nei vieno teisės aktų pažeidimo ir savo pareigas, susijusias su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė ir vykdo nepažeisdamas įstatymų nuostatų. Pareiškėjui dėl trečiųjų asmenų veiksmų kilo pakartotinė pareiga sumokėti mokestį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad pagal bendrąjį teisės principą nėra atsakomybės be kaltės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1128/2014).

Atsiliepimas

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

22.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kaip turinčia prejudicinę reikšmę išnagrinėtoje byloje, t. y. teismas iš esmės išnagrinėjo kilusį ginčą. Pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, teikė paaiškinimus (Nutarties 18 p.), kuriuose nurodė apeliacinio skundo motyvus, dėl kurių išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė (Nutarties 128 p.). Šios bylos ribos – Sprendimo dalies, kuria laikomi išrašytu neteisėtai nurodyti patvirtinimai, teisėtumas, tačiau bylos nagrinėjimo dalyku nėra pareiškėjo apmokestinimas mokesčiu už aplinkos teršimą. Mokestinį patikrinimą ir paskaičiuotą mokestinę nepriemoką pareiškėjas apskundė kitoje Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje (Nr. eI3-114-764/2023, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02821-2018-7), toje byloje pareiškėjo skundas grindžiamas analogiškais apeliacinio skundo argumentais. Analogiškų skundo argumentų teikimas trijose bylose prieštarauja teisminio proceso ekonomiškumo, teisingumo ir efektyvumo principams.

22.2. Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35, 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. VR-17.5-63 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. VR-17.5-59, kuriais buvo panaikinti UAB „Metrail“ išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2013–2015 m., ir remiantis šiais sprendimais buvo priimtas nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovo Sprendimas, įsiteisėjo Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui priėmus 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021, 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2127-502/2021 bei 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1724-520/2021 ir 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022. Šiose bylose taip pat buvo kelti nurodyti klausimai. Todėl nagrinėjamoje byloje nurodyti argumentai neturėtų būti nagrinėjami.

22.3. Pareiškėjui sankcija neskirta ir jis nėra nubaustas. Mokestinė prievolė – pareiga sumokėti mokestį – gali kilti tik mokesčių mokėtojui, t. y. pareiškėjui. Mokesčio lengvatą suteikia dokumentai, kurie įrodo atliekų sutvarkymą, todėl tokie dokumentai, jų negaliojimo pagrindai, institucija, įgaliota juos panaikinti, yra reglamentuota įstatymais. Atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais galimybė, taip pat ir ne dėl gamintojo / importuotojo ar organizacijos veiksmų, bet dėl atliekų tvarkytojo veiksmų, reglamentuota įstatyme, ir gamintojams / importuotojams turėtų būti žinoma. Priešingu atveju (tikint, kad panaikinus atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą nekils jokių pasekmių) atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo institutas būtų betikslis.

Šalies argumentai

22.4. Pareiškėjo skunde nėra nurodyta argumentų dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų neveikimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Departamentas savo padarytų klaidų pasekmes perkėlė pareiškėjui ir teismas šių aplinkybių nevertino, tačiau nedetalizuojama, kokias konkrečiai klaidas atsakovas padarė. Vilniaus RAAD už 2013 m. UAB „Metrail“ pradėjo planinį patikrinimą 2014 m. vasario mėn. (visa patikrinimo eiga išdėstyta atsakovo teismui pateiktame 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo akte Nr. VR-147-101). Atlikus UAB „Metrail“ planinius patikrinimus, buvo nustatyti pažeidimai, įtarus padarytus nusikaltimus, patikrinimo medžiaga perduota Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (kaltinimai pasitvirtino). Atsiradus pagrindui, nedelsiant kreiptasi dėl išbraukimo iš atliekų tvarkytojų, turinčių teisę išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, sąrašo (įmonė buvo išbraukta iš šio sąrašo).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ dalies, kuria panaikinami pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai – 2014 m. sausio 30 d. patvirtinimas apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013 metus Nr. 1314VI0024-5513-4610, 2015 m. vasario 19 d. patvirtinimas apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2014 metus Nr. 1414VI0001-5513-4610, 2016 m. vasario 4 d. patvirtinimas apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-4610, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Soliris“ skundą, konstatavęs, kad skundžiama Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo. Teismas, priimdamas sprendimą, be kita ko, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kaip turinčia prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) pareiškėjo argumentus, kuriais pareiškėjas grindė savo poziciją byloje, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą. Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino pareiškėjo argumentų, jog Vilniaus RAAD (Departamentas) tinkamai nevykdė kontrolės, vėlavo ją atlikti, o padarytų klaidų pasekmės buvo perkeltos pareiškėjui; teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo kaltės nebuvimo klausimas yra neaktualus, nes pareiškėjo kaltė nėra šios bylos dalykas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad būtent jo kaltės nebuvimas yra esminis bylos dalykas ir lėmė tai, kad pareiškėjui be jo nustatytos kaltės buvo pritaikyta atsakomybė (poveikio priemonė).

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamu Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54, kuriame nustatyta, jog PTO už 2013–2016 metus gamintojams ir importuotojams išrašyti patvirtinimai apie metalinių, PET ir popieriaus bei kartono pakuočių atliekų sutvarkymą, kurie buvo išrašyti UAB „Metrail“ ir UAB „Sauduva“ išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, yra neteisėti. Šį Sprendimą apskundė viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022). Skundą dėl Sprendimo panaikinimo teismui padavė ir pareiškėjas (nagrinėjama byla).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, išnagrinėjusi ginčą dėl Sprendimo panaikinimo, 2022 m. lapkričio 23 d. priėmė nutartį pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir pareiškėjo PTO skundą tenkinti iš dalies, t. y. 1) panaikinti atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) Sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; 2) panaikinti atsakovo Vilniaus RAAD Sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; 3) pakeisti atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; 4) likusią atsakovo Vilniaus RAAD Sprendimo dalį palikti nepakeistą.

28. Taigi, dokumentai, patvirtinantys pakuočių atliekų perdirbimą, kuriuos išrašė PTO, buvo panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, o ginčas dėl šio Sprendimo teisėtumo jau yra galutinai išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. priimta nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kurioje kaip proceso šalis (trečiasis suinteresuotas asmuo) dalyvavo ir UAB „Soliris“.

29. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 128 punkte pasisakyta ir dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų klausimų dėl gamintojų ir importuotojų kaltės nebuvimo. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, kad „<... pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę.“ Išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje taip pat pažymėjo, kad „<... šioje byloje nesprendžiamas gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą klausimas, o vertinamas Sprendimo, kuriuo patvirtinus Patikrinimo aktą atitinkami VšĮ „PTO“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie metalinių pakuočių bei popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą buvo pripažinti išduotais neteisėtai ir negaliojančiais, teisėtumas bei pagrįstumas. Nors minėti patvirtinimai yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (MUATĮ 6 str. 4 d.), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019, be kita ko, pažymėjo, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir, remdamasis aplinkos ministerijos atstovės paaiškinimais, nurodė, kad būtent sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Taigi tokiose bylose ir turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo, o nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio argumentai nevertintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021, 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2127-502/2021).“

30. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1360-415/2023).

31. Šios Nutarties 31 punkte nurodyti teisės aiškinimai suponuoja, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, turi prejudicinę galią ir iš naujo neįrodinėjami.

32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog, Sprendimu panaikinus pareiškėjui išrašytus Patvirtinimus, buvo atliekamas atskiras pareiškėjo patikrinimas už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius ir priimtas savarankiškas sprendimas, kuriuo apskaičiuotas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Mokestinį patikrinimą ir paskaičiuotą mokestinę nepriemoką pareiškėjas apskundė kitoje Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. eI3-114-764/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02821-2018-7). Šiuo metu minėta byla apeliacine tvarka nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (bylos Nr. eA-880-525/2024). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šioje byloje, kurioje ginčijamas pareiškėjui apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, pareiškėjas gali tinkamai realizuoti savo teisę į galbūt pažeistų teisių ir (ar) teisėtų interesų gynybą, o nagrinėjamu atveju, kaip minėta, klausimas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022.

33. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas tinkamai nevykdė kontrolės, vėlavo ją atlikti, o padarytų klaidų pasekmės buvo perkeltos pareiškėjui, teisėjų kolegija pažymi, kad mokesčio mokėtojas (pareiškėjas), manantis, kad dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę) jis patyrė žalą, gali kreiptis į administracinius teismus dėl šios žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 63 p.).

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Soliris“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėMilda Vainienė