Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Skunde nurodyta, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, surinktos iki 2017-12-15, ir joje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog A. Ž. 2017-11-20 8.02 val. telefonu Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog jam važiuojant dviračiu keliu į šoną prispaudė automobilis, kliudė automobilio veidrodėlį, galimai įbrėžė, automobilis nuvažiavo, laukia vietoje. Apie tai, kad įvykio metu buvo apgadintas dviratis, A. Ž. šiuo pranešimu nenurodė (priedas Nr. 5), tačiau jis pakankamai išsamiai nurodė ant D. B. vairuojamo automobilio dviračiu paliktas žymes, nulenktą veidrodėlį, kas leistų teigti, kad šio įvykio metu A. Ž. dviratis iš ties jokių apgadinimų nepatyrė, o policijos pareigūnai buvo kviečiami dėl jį sumušusio vyriškio veiksmų, o ne dėl eismo įvykio, ką patvirtina ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko M. D. 2017-12-29 nutarime atnaujinti administracinę teiseną administracinėje byloje Nr. ROIK(duomenys neskelbtini) išdėstytos aplinkybės, jog patrulių ekipažas „(duomenys neskelbtini)“ nuvykęs į įvykio vietų ir išsiaiškinęs įvykio aplinkybes radio ryšio pagalba pranešė, kad dėl eismo įvykio pretenzijų neturi, dėl sumušimo GMP dviratininkų A. Ž. veža į ligoninę <...>. Kelių policijos tarnybos pareigūnas į eismo įvykio vietų nebuvo kviestas (nutarimo 2 lapas).

Taip pat skunde pažymėta, jog jau sekančią dieną po įvykio, tai yra 2017-11-21 į Klaipėdos kelių policiją besikreipusio A. Ž. pateiktame 2017-11-20 pareiškime nurodoma, kad 2017 -11-20 apie 8.00 val. jis dviračiu vyko į darbą ir jį ties (duomenys neskelbtini) namais kliudė automobilis, dviratis trenkėsi į šaligatvio bortelį ir buvo prakirsta padanga. Kilusio konflikto metu automobilio vairuotoja puolė jį mušti, kaltinti, o po to sėdo į automobilį ir nuvažiavo (priedas Nr. 6). Kaip matyti, aplinkybė dėl tiriamo įvykio metu galimai sugadintos dviračio padangos A. Ž. pareiškime atsirado tik sekančią dieną po įvykio kelių policijai pateiktame pareiškime, galimai išsigandus gresiančios atsakomybės dėl D. B. automobiliui padaryto apgadinimo. Be to, pats dviratininkas A. Ž. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl D. B. neteisėtų veiksmų patyrė žalą, tai yra buvo sugadintas jo dviratis, todėl šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp D. B. veiksmų ir atsiradusios žalos, tai yra sugadintos dviračio padangos. Tuo pačiu pažymėtina, kad dviratis, kaip transporto priemonė, dalyvavusi eismo įvykyje vizualiai buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų, atvykusių į eismo įvykio vietą, ir nenustačius jokių dviračio apgadinimų buvo atiduotas A. Ž. žmonai. Tačiau nei sekančią dieną po įvykio, kuomet A. Ž. pareiškime nurodė, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta dviračio padanga, nei po 2017-12-06 jo skundo, kuriame jis vėlgi nurodė, jog buvo prakirsta dviračio padanga, dviratis nebuvo išreikalautas, nebuvo apžiūrėtas, tam kad patvirtinti ar paneigti A. Ž. nurodomas aplinkybes apie prakirstą dviračio padangą, bet administracinio nusižengimo protokole formuluojant pažeidimo esmę nurodoma. <...> jog eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir dviratis. Visgi, šiuo atveju neaišku, kokiais objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis tiek Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas M. J. administracinio nusižengimo protokole, tiek Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė V. K. formuluodami pažeidimo esmę, įrašė, jog <...> eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir dviratis. Kaip matyti, ši aplinkybė dėl dviračio apgadinimo, tikėtina dėl aplaidaus pareigūnų darbo, tirta nebuvo.

Tai, kad A. Ž. dviračio apžiūra tinkamai procesiškai nebuvo atlikta iki 2018-01-18, patvirtina 2018-01-18 apeliaciniame skunde dėl 2017-12-29 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos viršininko M. D. nutarimo atnaujinti administracinę teiseną administracinėje byloje ROIK(duomenys neskelbtini) panaikinimo išdėstytos aplinkybės, jog susipažinus su administracinės bylos medžiaga, surinkta iki 2017-12-15, byloje nei dviračio apžiūros akto, nei apžiūrėto dviračio nuotraukų nebuvo. Tačiau vėliau, po 2018-01-18, administracinėje byloje atsirado 2018-05-05 dienos Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, užpildytas Klaipėdos apskrities VPK KPT tyrėjo M. J., kuriuo nustatyti dviračio techniniai defektai, tai yra tuščia priekinio rato padanga, nubrėžta kairės pusės rankena bei prie šio akto pridėtos fotonuotraukų kopijos, kurios neva darytos 2017-11-21 po 20.00 val. (priedas Nr. 9). Lieka neaišku, kada iš ties buvo apžiūrėtas dviratis ir kodėl tik 2018-05-05 buvo užpildytas Transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Vienok, jei ir tikėti, kad A. Ž. dviratis policijos pareigūnų buvo nufotografuotas 2017-11-21 po 20.00 val., tai yra praėjus daugiau kaip parai laiko po įvykio, tai per tokį laiką galima imituoti bet kokius dviračio apgadinimus, priderinant juos prie eismo įvykio aplinkybių.

Skunde atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš karto po įvykio į eismo įvykio vietą atvykusio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio specialisto J. M. 2017-11-20 tarnybiniame pranešime nurodoma, jog atvykus į iškvietimo vietą juos pasitiko A. Ž., paaiškino, jog jam važiuojant dviračiu keliu jį prispaudė automobilis, kurio metu užlinko automobilio veidrodėlis. Po įvykio atvykęs automobilio vairuotojos vyras jį sumušė. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad apžiūrėjus dviratį išorinių pažeidimų nesimatė, po įvykio atvykusi pranešėjo žmona pasiėmė dviratį, sėdo ant jo ir nuvažiavo juo namo, nes pranešėją išsivežė GMP (priedas Nr. 6). Iš šio tarnybinio pranešimo matyti, kad A. Ž. atvykusiems pareigūnams jokių dviračio apgadinimo požymių nenurodė, be to, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, jokių dviračio sugadinimo požymių nepastebėjo, nenurodė ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Šiuo atveju dviratis nėra ypatingai didelis ar sudėtingų konstrukcijų daiktas, yra sudarytas iš rėmo, dviejų ratų ir smulkesnių dalių, todėl nepastebėti prakirstos dviračio padangos, kas vizualiai, kaip subliuškusi dviračio padanga, neabejotinai turėjo matytis tiek pačiam A. Ž., tiek į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, tačiau jokių bent menkiausių užuominų ar duomenų apie sugadintą dviračio padangą, nei tarnybiniame pranešime, nei kokiuose nors kituose dokumentuose iš karto po įvykio nėra nurodoma. Šiuo atveju netikėti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kuris betarpiškai įvykio vietoje bendravo su A. Ž., matė patį dviratį, nėra jokio pagrindo. Vienok, policijos pareigūnai yra patyrę savo srities profesionalai, todėl jei įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams būtų kilę abejonių, kad dviratis yra apgadintas, dviratį būtų užfiksavę, tai yra aprašę, nufotografavę ir tikėtina jo A. Ž. artimiesiems nebūtų atidavę. Tik po įvykio praėjus kuriam laikui užfiksuotos ir administracinio nusižengimo byloje atsiradusios dviračio nuotraukos kelia pagrįstu abejonių, jog dviratis buvo apgadintas 2017-11-20 eismo įvykio metu.

Skunde taip pat nurodyta, jog D. B. 2017-11-22 paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai nurodė, kad ji 2017-11-20 apie 8.00 val. automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve važiavo į darbą. Prieš ją gatvės viduriu važiavo dviratininkas. Ji garsiniu signalu pasignalizavo dviratininkui, kad jis pasitrauktų į kelkraštį. Jis nereagavo. Ji pasignalizavo dar kartą ir esant galimybei pradėjo lenkti dviratininką, tačiau jis pasidavė į kairę pusę link jos automobilio ir dviračio rankena perbraukė perjos automobilį bei nulenkė veidrodėlį. Išlipus iš automobilio bei kilus konfliktui, dviračio vairuotojas kumščiu trenkė jai į veidą. Ji išsigando, patyrė šoką, o dviračio vairuotojas šaukė, kad vėluoja ir skuba į darbą. Kadangi jos mobiliojo ryšio telefonas buvo išsikrovęs, niekam negalėjo paskambinti, be to, vėlavo į darbą, bei supratusi, kad dviratininkas skuba, šoko būsenos nuvyko į darbą. Būdama jau darbe streso ir šoko būsenos verkdama paskambino sugyventiniui bei papasakojo apie įvykį. Toliau įvykiai klostėsi taip, jog D. B. sutvarkiusi skubius darbus, nepraėjus nė valandai po įvykio, tai yra apie 9.00 val. nuvyko į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur dėl jos sumušimo parašė pareiškimą, o dėl eismo įvykio paprašė iškviesti kelių policijos pareigūną. Aiškinantis aplinkybes su Kelių policijos pareigūnu M. J., pastarasis paaiškino, kad jei jos automobiliui padaryta žala. ji turėtų 2017-11-22 18.00 val. atvykti pas pareigūną, kadangi jis tuo metu budės. Tuo tarpu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko M. D. 2017-12-29 nutarime atnaujinti administracinę teiseną administracinėje byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nurodomas kitoks D. B. kreipimosi dėl įvykio į policiją laikas, tai yra 17.00 val. Šis nurodytas laikas yra klaidingas ir neteisingas, kadangi kaip ir aukščiau nurodoma. D. B. nepraėjus nė valandai po įvykio, sutvarkiusi svarbius darbinius reikalus, apie 9.00 val. jau buvo atvykusi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur ikiteisminio tyrimo pareigūnui pranešė apie įvykį. Šias aplinkybes patvirtina pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir detalių metaduomenų duomenys, kuriuose matyti, kad jau 2017-11-20 14:13 val. D. B. išsiųstas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (priedas Nr. 7).

Pažymėtina, kad 2017-11-20 po 9.00 val., tai yra po apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, D. B. nuvyko į ligoninę ekspertizei dėl po eismo įvykio jai padaryto A. Ž. sumušimo, kadangi tyrėja jai davė siuntimą atlikti ekspertizę. Jai buvo nustatytas nežymus sveiktos sutrikdymas.

Skunde nurodyta, jog šiuo atveju, remiantis bylos duomenimis, matyti, kad nėra jokių abejonių, jog D. B. vairuotas automobilis „M. L.“ kliudė dviratininką, sukėlė eismo įvykį ir taip ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, už kurį 2017-11-27 jai buvo paskirta 5 eurų bauda, kurią ji 2017-12-06 sumokėjo, ir už kurį ji buvo nubausta antrą kartą 2018- 05-18. Tačiau visiškai nesutiktina su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės V. K. 2018-05-18 priimtame nutarime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. inkriminuotu administraciniu nusižengimu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš įvykio vietos) dėl žemiau išdėstytų motyvų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje (dabar galiojanti ANK 426 straipsnio 1 dalis) numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.. atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-J1-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal anksčiau galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalį (dabar galiojanti ANK 426 straipsnio 1 dalis) akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Anksčiau galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (dabar galiojanti ANK 426 straipsnio 1 dalis) nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blankesnėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą. paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal anksčiau galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalį (dabar galiojanti ANK 426 straipsnio 1 dalis) turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-813-651/2013).

Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad D. B. iš eismo įvykio vietos nepasišalino siekdama išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, po to, kai D. B. vairuodama automobilį, kliudė dviračiu važiuojantį A. Ž., ji iš įvykio vietos nenuvažiavo, o iš karto sustabdė automobilį, išlipusi iš automobilio su dviračio vairuotoju, kuri jį atpažino kaip netoliese gyvenantį kaimyną, pradėjo aiškintis automobilio apgadinimo aplinkybes, tačiau kilus konfliktui, dviračio vairuotojas stovėdamas ant šaligatvio ją stūmė ir tuo pačiu momentu nespėjus jai susivokti staigiu dešinės rankos kumščiu smogė į veido sritį ir iš vidaus prakirto lūpą. Nuo smūgio jai kaito dešinė veido pusė ir pradėjo skaudėti prakirstą lūpą. Ji tuo metu labai pasimetė, pradėjo drebėti, patyrė šoką, kadangi gavo smūgį nuo aukšto ir stambaus vyro, bei supratusi, kad jokios kalbos apie jokį eismo įvykį nebuvo ir dėl agresyvaus bei pradėjusio smurtauti dviratininko veiksmų nebeįmanomos, be to, įvykio vietoje nebuvo net užsiminta apie prakirstą dviračio padangą, o ir pats dviratininkas sakė, kad vėluoja į darbą, ji iš esmės dėl patirto smurto ir gauto šoko sėdo į automobilį ir nuvyko į darbą. Tuo metu ji kitos išeities pasilikti įvykio vietoje nematė, kadangi vyras pradėjo smurtauti, jos telefonas tuo metu buvo išsikrovęs, paskambinti įvykio vietoje ir paprašyti pareigūnų pagalbos negalėjo, niekas iš pravažiuojančių automobilių nesustojo, todėl ji iš įvykio vietos ir nuvažiavo. Manytina. kad esant tokiai situacijai, vargu ar kuri moteris, patyrusi aukšto, stambaus ir agresyviai nusiteikusio vyriškio smurtą ir toliau stovėtų ir liktų įvykio vietoje. Pažymėtina, kad jausdama ypatingą pareigą ir atsakomybę savo darbui, ji visų pirma po įvykio nuvažiavo į darbą, kur sutvarkiusi skubiausius ir būtiniausius darbo reikalus nuvyko tiesiai į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Apie 9.00 val., tai yra praėjus nepilnai valandai po įvykio, ji jau buvo policijos komisariate, kur, kaip jau minėta parašė pareiškimą dėl jos sumušimo ir dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Rašant pas tyrėją pareiškimą dėl sumušimo, žinodama po įvykio, kad dviratininkas liko Jurginų gatvėje, D. B. paprašė tyrėjo, kad jai iškviestų Kelių policijos pareigūną, kad išsiaiškinti įvykio aplinkybes dėl eismo įvykio. Pareigūnas jai pasakė, kad eismo įvykio nebuvo, o jeigu jai yra apgadintas automobilis, ji turėtu atvykti į policijos komisariatą 2017-11-22, kai pareigūnas budės, 18 val. ką D. B. ir padarė. Atvykus pas pareigūną 2017-11-22 jis išmatavo jos automobilio įbrėžimus, o vėliau važiavo į įvykio vietą. (duomenys neskelbtini) gatvę, kur buvo nubraižyta įvykio schema. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad po eismo įvykio ji niekur nesislapstė, savo automobilio niekur nepaslėpė, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad kaip teigiama A. Ž. skunde, jog ji galėjo būti neblaivi ir todėl norėjo išvengti galimos atsakomybės. Taigi, medžiagoje nėra jokių duomenų, kodėl D. B. būtų turėjusi kokį nors motyvą pasišalinti iš įvykio vietos.

Vienok, kad tiek Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. J. 2017-11-27 Tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo, tiek 2017-12-13 jo Tarnybiniame pranešime dėl gauto skundo, rašytų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos viršininkui M. D., nurodoma, jog pavojingo vairavimo požymių D. B. veiksmuose nenustatyta, dviratininkas taip pat jų neįvardino nei raštu, nei žodžiu, bei kadangi D. B. tą pačią dieną apie 17.00 val. (vėlgi, kaip matyti iš viso aukščiau aprašyto įvykio eigos, laikas turi būti apie 9.00 val.) pati kreipėsi į kelių policijos tarnybą, todėl traktuoti, kad automobilio vairuotoja pasišalino iš eismo įvykio vietos, netikslinga. Abu eismo dalyviai buvo supažindinti su D. B. surašytu administracinio nusižengimo protokolu, niekas jokių pretenzijų nepateikė.

Skunde nurodyta, kad 2017-11-27, 13.20 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas M. J. D. B. surašė administracinį nurodymą, kad ji 2017-11-20 apie 8.00 val. Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „M. L.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįvertino atstumo iki lenkiamo dviratininko ir baigdama lenkimą neįsitikino, kad ji galės saugiai grįžti į savo eismo juostą. Grįžtant į savo eismo juostą nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė dviratininką, eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir dviratis. Administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį D. B. buvo paskirta 5 eurų bauda. Administraciniu nurodymu paskirtą baudą D. B. 2017-12-05 sumokėjo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas M. D. 2017-12-29 priėmė nutarimą atnaujinti administracinės bylos ROIK (duomenys neskelbtini) administracinę teiseną, tačiau D. B. 2017-11-27 administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirtos 5 eurų baudos neanuliavo ir sumokėtos baudos negrąžino, kas reiškia jog nuobauda yra galiojanti ir nepanaikinta. Nepaisant to, kad D. B. už šį pažeidimą jau buvo paskirta administracinė nuobauda, kurią ji sumokėjo, jos atžvilgiu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė V. K. 2018-05-18 priėmė nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. B. buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (šiuo atveju už tą patį teisės pažeidimą) - 11 eurų bauda, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį - 725 eurų bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta bauda - 725 eurai. Tai yra, apeliantei sankcija taikyta du kartus už tą patį teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Konstitucinio Teismo 2000-02-10 nutarimas), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009-06-08 nutarimas). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką non bis in idem principas draudžia antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą.

Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos nacionalinės teisės konstitucinis principas. Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas inler alia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau - ir Konvencija). Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą.