Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-07-12 E. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013-07-12, apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą P. Š. vardu, ir sukdama į kairę, nepasirinko saugaus važiavimo atstumo nuo šalia automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčio automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to jį kliudė ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Tokiais veiksmais E. Š. pažeidė KET 9, 132, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeisimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Š. sutinka su jos veiksmų teisiniu vertinimu pagal ATPK 127 str. 2 d., tačiau ginčija jai inkriminuotą teisės pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Remiantis bylos duomenimis matyti, jog nėra jokių abejonių, kad E. Š. vairuotas automobilis „Opel Zafira“ kliudė aikštelėje stovėjusį nukentėjusiosios L. V. automobilį BMW 530, t. y. kad buvo sukeltas eismo įvykis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. Š., suvokdama sukėlusi eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos. Iš liudytojo M. U., kuris važiavo automobilyje kartu su E. Š., parodymų nustatyta, kad jis nejuto ir negirdėjo, jog E. Š. vairuotas automobilis būtų kliudęs kitą automobilį. Be to, liudytojas parodė, kad tą dieną stipriai lijo lietus, girdėjosi, kaip lietus barbena į stogą, taip pat automobilyje grojo muzika. Liudytojas A. B. tiek paaiškinime, duotame iš karto po įvykio, tiek teismo posėdyje parodė, jog automobilių stovėjimo aikštelėje prie kultūros centro išgirdo trenksmą, pamatė, kaip iš aikštelės išvažiuoja tamsiai mėlynos spalvos automobilis. Minimas liudytojas paties įvykio nematė, girdėjo tik trenksmą, todėl jis negalėtų patvirtinti ar paneigti, kad vairuotojas, išvažiavęs iš aikštelės, suprato sukėlęs eismo įvykį. Liudytojas paaiškino, kad mojo šalia sėdėjusiam jaunuoliui, tačiau liudytojas M. U. parodė, jog nematė, kad jam kas būtų mojavęs ranka. Be to, liudytojas A. B. patvirtino, kad ranka mojo keleiviui, o ne vairuotojui, todėl negalima daryti išvados, kad iš liudytojo gestų vairuotoja turėjo suprasti, kad jai yra mojuojama taip norint sustabdyti dėl sukelto eismo įvykio. Pati administracinėn atsakomybėn patraukta E. Š. nuo pat pradžių nurodė, kad nesupratusi, jog sukėlė eismo įvykį, apgadintą automobilį pamatė tik nuvykusi pas draugę. Iš fotonuotraukų, darytų eismo įvykio vietoje, bei nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas nežymiai. Nukentėjusioji parodė, kad, kai įvykio vietoje buvo įstatytas buferis į vietą, jo daugiau ir nebereikėjo remontuoti, o dažai, likę ant jos automobilio, buvo paprasčiausiai nuvalyti. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji jokių pretenzijų E. Š. neturėjo, prašė jos griežtai nebausti, be to, jos nuomone, E. Š. galėjo negirdėti susidūrimo garso dėl stipraus lietaus ir automobilyje grojusios muzikos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, t. y. kad jokio skuboto pasišalinimo iš eismo įvykio nebuvo, kad automobilių apgadinimai nėra itin žymūs, kad žala nukentėjusiajai atlyginta, darytina išvada, jog E. Š. nesuvokė sukėlusi eismo įvykį ir iš eismo įvykio nepasišalino siekdama išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. Š. eismo įvykį sukėlė turėdama tik vieno mėnesio vairavimo stažą, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vairuotojos nepatyrimas taip pat galėjo turėti įtakos, jog ji nesuvokė sukėlusi eismo įvykį. Juo labiau, kaip nurodė bylos dalyviai, tą dieną stipriai lijo, todėl ir dėl pašalinių garsų nepatyrusi vairuotoja galėjo nesuprasti kliudžiusi kitą transporto priemonę. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ji buvo neblaivi ir todėl norėjo išvengti galimos atsakomybės. Taigi nėra nustatyta, kodėl ji būtų turėjusi kokį nors motyvą pasišalinti iš įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tokius bylos duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju E. Š. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 str. 1 d. prasme, todėl bylos teisena E. Š. pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

E. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarimo dalį, kuria E. Š. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarimo dalį, kurioje vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudas subendrintos, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. (trejiems metams).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.