Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-04 · Administracinė byla Nr. I-3211-279/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-04
Bylos Nr.
I-3211-279/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00093-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Administracinė byla Nr. I-3211-279/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00093-2019-8
Procesinių sprendimų kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 4 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant Ingridai Petuškinienei,vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui E. V.,

viešo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. V. (toliau – ir E. V., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. buvo perkeltas iš Alytaus pataisos namų, kuriuose atliko laisvės atėmimo bausmę, į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją. Pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių, prašydamas palikti jį Alytaus pataisos namuose. Manė, kad Alytaus pataisos namai neturėjo pagrįsto pagrindo pareiškėją perkelti į kitus pataisos namus, nes Alytaus pataisos namuose buvo laisvų vietų, į kurias pareiškėją buvo galima perkelti. Dėl tokių atsakovės veiksmų pareiškėjas patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, nuovargį, fizinį skausmą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 12-14) nurodė, kad Alytaus PN 2018 m. kovo 16 d. buvo baigtas tyrimas Nr. 16-176 dėl nuteistųjų perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) ir vadovaujantis LR BVK 69 straipsnio 1 dalimi, pasiūlyta Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pareiškėją bei kitus nuteistuosius perkelti iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK tolimesniam bausmės atlikimui. Nuteistieji perkeliami dėl Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 remonto darbų. Teigė, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią pareiškėjas turi pareigą įrodyti ir konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog prašoma priteisti žala kilo dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų galimai neteisėtų veiksmų perkeliant jį į Pravieniškių PN-AK.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo neteisėtai perkeltas iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 4 dalis).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. balandžio 6 d.) 3 punkte nurodyti sekantys nuteistųjų perkėlimo pagrindai: dėl ligos pagal gydytojo (gydytojų) išvadą (Aprašo 3.1 p.); dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (Aprašo 3.2 p.); tęsti bausmės atlikimo į kalėjimą perkeliamo nuteistojo sutikimu (Aprašo 3.3 p.); iš pataisos įstaigos į kitos pataisos įstaigos Pusiaukelės namus, esant Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos nutarimui ir laisvai vietai Pusiaukelės namuose (Aprašo 3.4 p.); iš pataisos įstaigos Pusiaukelės namų į kitą pataisos įstaigą, nuteistajam negalint tęsti bausmės atlikimo Pusiaukelės namuose (Aprašo 3.5 p.); iš nepilnamečių pataisos namų – nuteistuosius nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių metų, pakartotinai pažeidusius bausmės atlikimo režimą, arba jų prašymu (Aprašo 3.6 p.); nuteistuosius, atlikusius ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko kalėjime ir kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams (Aprašo 3.7 p.); nuteistuosius, pataisos namuose perkeltus į kamerų tipo patalpas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, atlikti nuobaudą kalėjime (Aprašo 3.8 p.); nuteistuosius, nuteistus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kalėjime atlikusius pirmuosius dešimt metų (Aprašo 3.9 p.); pataisos namuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančius nuteistuosius, kurie kelia pavojų pataisos namų personalui ar kitiems asmenims arba dėl kitų išimtinių aplinkybių (Aprašo 3.10 p.).

Minėtu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kurio metu galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir tokiu būdu siekiama bausmės vykdymo tikslų. Nuteistojo perkėlimas tęsti bausmės atlikimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą, įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės. Įstatymų leidėjas nustatė vieną konkretų atvejį, kuriuo leidžiama perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (dėl ligos), o įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą. Administravimo subjekto naudojimasis įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecija turi būti motyvuotas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, kad Alytaus PN priėmė galimai nepagrįstą tarnybinio tyrimo išvadą dėl jo perkėlimo į Pravieniškių PN-AK. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumo svarbu nustatyti, ar pagrįstai Alytaus PN pareiškėjo atvejį vertino kaip išimtinį, ko pasėkoje buvo pasiūlyta pareiškėją perkelti į kitus pataisos namus.

Pažymėtina, kad atliekant nuteistųjų perkėlimą išimtiniais atvejais Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga. Išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą (Aprašo 3.2.3 p.). Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada (Aprašo 3.2.5 p.). Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl pataisos įstaigos veiksmų galėtų būti tenkinamas tik įrodžius, jog susiklosčiusios laisvės atėmimo vietoje aplinkybės nedavė pagrindo pataisos įstaigai parengti ir pateikti Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą dėl pareiškėjo perkėlimo.

Teismas vertina Alytaus pataisos namų 2018-02-22 raštą „Dėl bendrabučio Nr.2 rekonstrukcijos darbų vykdymo“ ( b.l. 51), prie jo pridėtą Nuteistųjų priėmimo, perkėlimo iš Alytaus pataisos namų dėl numatomo bendrabučio Nr. 2 remonto planą ( b.l.52-53) , bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-03-05 raštą Nr. 1S-814 ( b.l. 54). Iš Alytaus PN 2018 m. kovo 16 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. 16-176 (b. l. 19-22) matyti, jog 37 nuteistuosius (įskaitant pareiškėją E. V.) siūloma perkelti į Pravieniškių PN-AK dėl numatomo bendrabučio Nr. 2 remonto. Pažymėta, jog visi išvardinti nuteistieji nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. buvo perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN, kai Pravieniškių PN-AK buvo atliekami remonto darbai. Minėta išvada 2018 m. kovo 23 d. buvo suderinta su Pravieniškių PN-AK direktoriumi (b. l. 22). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Alytaus PN pradedamas remontuoti bendrabutis Nr. 2, t. y., iš jo turi būti iškeldinti visi nuteistieji, sudaro pagrindą konstatuoti išimtinių aplinkybių egzistavimą, kurioms esant BVK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo galima pareiškėją perkelti į kitą pataisos įstaigą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas neskundė teismui Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo perkelti pareiškėją iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, nuovargį, fizinį skausmą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė