Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-806-651/2014

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01003-2014-9

2014 m. lapkričio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. (S. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

Taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatant 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu c papunkčiu, bausmė subendrinta su 2013-03-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, tai yra jis 2014-06-13, apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini), sugriebęs sugyventinei R. B. už plaukų, pargriovė ją ant žemės ir gulinčiai rankomis sudavė į dešinę kaklo pusę ir kairę ranką bei veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo S. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo peržiūrėti jo bylą ir sumažinti bausmę. Todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog S. K. teistas, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, be to, atliekant bausmę už analogišką nusikaltimą prieš tą patį asmenį. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, nerodo noro pasikeisti. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad yra dirbantis, išlaiko šeimą, turi mokėti kreditą, be to, jo sveikata bloga. Šiuo atveju pažymėtina, jog nuteistojo nurodomos aplinkybės jam buvo žinomos, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo, jis nebuvo suinteresuotas pasikeisti po ankstesnių teistumų. Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Pažymėtina ir tai, jog teismas skirdamas bausmę atsižvelgė tiek į atsakomybę sunkinančias, tiek į lengvinančias aplinkybes ir skyrė jam žymiai mažesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatyta už šios bausmės vidurkį. Be to, nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ str., skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.