Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R. Valentinienė Teisėjas V. AlškaBaudžiamoji byla Nr. 1A–12-106/2010Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.2, 1.2.10.1, 2.1.7.4, 2.4.6.2.1, 2.4.6.4.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2010 m. kovo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 165 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., nesant jų veikoje nusikaltimų požymių.

Priteista iš R. K. po 500 Lt M. G., R. T., V. K. proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G., V. K. ir R. T. buvo kaltinami tuo, kad jie 2009 m. vasario 8 d., apie 00.30 val. įsibrovė į R. K. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir rankomis bei kojomis sudavė jam smūgius į galvos ir kūno sritį ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsikirtime į apeliacinį skundą išteisintųjų gynėjas nurodo, kad su nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir prašo juos atmesti.

Nukentėjusysis ir jo atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintieji ir jų gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kaltinimo pagal BK 165 str.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 12 d., išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nukentėjusiojo E. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, M. G. ir R. T. pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 165 str. 1 d. už tai, kad jie 2009 m. vasario 8 d. naktį, apie 1 val., veikdami kartu, neteisėtai ir atvirai prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus – nukentėjusiojo E. K. – namą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo neteisėtai pažeisdami asmens būsto neliečiamumą. Minimu nuosprendžiu apeliacinis skundas dėl V. K. išteisinimo tuo pačiu kaltinimu pagal BK 165 str. 1 d. atmestas (b. l. 172-175).

Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. G., R. T. bei V. K. yra įsiteisėjęs Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nuosprendis, kuris kaip minėta apeliacine tvarka iš dalies buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-12 nuosprendžiu, todėl jų atsakomybės klausimas dėl veikos pagal BK 165 str. 1 d., padarytos 2009 m. vasario 8 d. naktį, apie 1 val., yra išspręstas.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad inkriminuojamas kaltinimas dėl padarytos veikos pagal BK 165 str. 1 d. išteisintiesiems yra 2009 m. vasario 7 d. apie 0.30 val. Tačiau iš privataus kaltinimo skundo bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nusikaltimo padarymo laikas yra ne vasario 7 d., o vasario 8 d. Todėl teisėjų kolegija tai laiko technine klaida. Atitinkamai teisėjų kolegija daro išvadą, kad inkriminuojamas kaltinimas išteisintiesiems yra dėl tos pačios veikos, kurios padarymu išteistinieji M. G. ir R. T. jau yra nuteisti, o V. K. išteisintas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas išteisintiesiems dėl to paties kaltinimo jau išspręstas kitoje minėtoje baudžiamojoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 165 str. 1 d. naikintina ir baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 3 str. 1 d. 8 p., 327 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų kaltinančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis M. G. ir R. T. dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija nustato, kad M. G. ir R. T. 2009 m. vasario 07 d., apie 00.30 val. įsibrovė į R. K. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir rankomis bei kojomis sudavė jam smūgius į galvą bei pilvą ir taip jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nustatyta, kad M. G. ir R. T. 2009 m. vasario 8 d. naktį, apie 1 val., veikdami kartu, neteisėtai ir atvirai prieš savininko valią įsibrovė į nukentėjusiojo E. K. namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad jis savo namuose pastūmė M. G. , kad šis nesiartintų prie A. Š. ir pareikalavo išeiti iš namo. Tada M. G. trenkė jam į skruostą. Jis stūmė M. G. pro duris ir šis jam įkando į pirštą. Tada su M. G. susigrūmė prieškambaryje. Iš antro aukšto nulipo brolis ir liepė M. G. eiti lauk. Vėliau M. G. atidarė laukines duris. Tada M. G. ir R. T. paėmė jį už rankų ir ištempė į lauką. Laiptai buvo slidūs ir jis nugriuvo nuo laiptų į kiemą. Jis gulėjo kniūpsčias ir visi trys jį spardė kojomis. Jis buvo užsidengęs veidą, tik jautė, kad spardo trise. Spardė į galvą, pilvą. Po to, pasigirdo šūviai ir visi trys kaltinamieji taksi automobiliu išvažiavo (b. l. 40).

Nukentėjusiojo parodymus patvirtino jo žmona A. K.. Ji parodė, kad M. G. jų namo viduje ieškojo savo sugyventinės A. Š., todėl A. K. pradėjo šauktis vyro pagalbos. Pastarasis bandė iš pradžių gražiuoju M. G. išprašyti, tačiau pastarasis sudavė smūgį R. K., tačiau nepamena kur pataikė. R. K. susigrūmė su M. G., grumtynių metu M. G. įkando R. K.. Tada laukines duris atdarė M. G. ir jis kartu su kitais išteisintaisiais išsitempė jos vyrą į lauką ir kojomis jį spardė (b. l. 42). Analogiškai aplinkybes nurodė ir liudytojai A. Š. (b. l. 42), E. K., L. K. (b. l. 43).

Liudytojas L. S. parodė, kad jis vežė taksi automobiliu tris jaunuolius į (duomenys neskelbtini), vėliau į Kurmaičius, o po to vėl į (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), iš taksi išlipo M. G. ir dar vienas vaikinas, o V. K. liko automobilyje. Matė prie namo susistumdymą ir iš namo kiemo buvo mėtomi akmenys, todėl jis automobiliu pavažiavo toliau. Atvažiavo apsaugos darbuotojai ir grįžo vienas iš vaikinų. Trečią vaikiną paėmė Vytauto gatvėje (b. l. 41-42).

Liudytojas V. Ž. parodė, kad jis dirba apsaugos tarnyboje ir 2009-02-07 naktį jis pagal iškvietimą vyko į (duomenys neskelbtini). Atvykę pamatė stovintį toliau nuo (duomenys neskelbtini) namo taksi automobilį ir einančius link taksi du jaunuolius. Vieną iš jaunuolių sulaikė, nes jis buvo kruvinas. Mano, kad sulaikė M. G., nes jis nedidelio ūgio. Iš namo kiemo pradėjo mėtyti akmenis į jį, todėl jis jaunuolį paleido. Jaunuoliai bėgo link taksi automobilio. Tokias aplinkybes patvirtino ir H. L. (b. l. 77).

Išteisintieji M. G. ir R. T. neneigia kaltinime nurodytu laiku buvę pas R. K., šios aplinkybės nustatytos ir minėtu Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu.

Išteisintasis M. G. savo kaltės dėl R. K. mušimo nepripažino ir parodė, kad taksi automobiliu kartu su R. T. bei V. K. atvažiavo pas R. K. į (duomenys neskelbtini) ieškoti savo sugyventinės A. Š. ir jų vaiko. Jis kartu su R. T. nuėjo į K. namą, o V. K. liko taksi automobilyje. Į vidų įėjo jis vienas, R. T. taip pat norėjo eiti kartu, tačiau jo A. K. neįleido ir jis pasiliko lauke. Jis įėjo į prieškambarį ir pamatė sėdinčią A. Š. kambaryje ant lovos, o kur tuo metu buvo R. K. nematė. Jam kalbantis su A. Š., iš nugaros priėjo R. K. ir ranka trenkė į galvą bei paėmęs rankomis už kaklo, pradėjo jį smaugti. Tada jis įkando R. K. į pirštą ir šis jį paleido. Tada R. K. sudavė jam ranka į galvą, pilvą, prakirto lūpą. Nuo smūgių jis apvirto. Atsigavęs jis nubėgo prie durų, jas atsirakino ir išbėgo į lauką. Iš paskos bėgo R. K., kuris jį pastūmė ir jis pagriuvo. R. K. užšoko jam ant nugaros ir jį daužė. R. T. bandė R. K. nustumti ir tada pasigirdo šūviai. Jis nubėgo prie taksi automobilio ir išvažiavo (b. l. 40-41).

Išteisintasis R. T. dėl R. K. mušimo taip pat neprisipažino bei nurodė analogiškai kaip ir M. G.. Jis neigia buvęs R. K. namo viduje, tvirtina likęs namo kieme. Po 5 min. iš namo pro duris išbėgo kruvinas M. G., o jį išsivijo R. K.. M. G. kieme nugriuvo ir R. K. ant jo užgriuvo ir sudavė M. G. į veidą. Jis abiem rankom nustūmė R. K. nuo M. G.. Tuo metu R. K. brolis pradėjo šaudyti. Jis išsigando ir pabėgo. Gatvėje jį sulaikė apsaugos darbuotojas, tačiau jis ištrūko ir nubėgo prie taksi automobilio (b. l. 41).

Išteisintasis V. K. taip pat neprisipažino dėl R. K. mušimo. Jis parodė, kad M. G. su R. T. nuėjo į R. K. namus, o jis liko taksi automobilyje. Buvo išlipęs iš taksi ir rūkė. Matė, kaip iš namo išbėgo M. G. ir jį vijosi R. K.. R. K. trenkė M. G. ir abu jie nugriuvo R. T. bandė juos išskirti, bet iš namo išėjo R. K. brolis ir pradėjo šaudyti. Jis įlipo į taksi automobilį ir taksistas pavažiavo toliau, po to į taksi įlipo R. T., o dar vėliau ir M. G..

Specialisto išvada Nr. G 228/09(03) patvirtina, kad R. K. padaryti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinio smilkinio (užausio) srityje, dešinės plaštakos II bei IV pirštų krumplių odos nubrozdinimai, ir V piršto kastinės žaizdos, odos nubrozdinimai kairio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje bei poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir paviršiais: dešinės plaštakos V piršto paviršinės žaizdos atsirado kandant dantimis, kiti sužalojimai gavosi nuo sumušimo bei atsitrenkimo (b. l. 6).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir byloje esančius įrodymus vertina kitaip. Nors M. G. teigia, kad pirmas sudavė R. K., tačiau tokias aplinkybės nepatvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Kaip minėta, M. G. į nukentėjusiojo namo vidų pateko neteisėtai – įsibraudamas prieš namo savininkų valią. Jis buvo neblaivus ir siekė išsiaiškinti santykius su savo sugyventine dėl jos išsikraustymo. R. K., jo žmona bei M. G. sugyventinė patvirtino, kad nukentėjusysis siekė išprašyti M. G., tačiau jis neklausė, o pradėjo muštynes. Vėliau atidarė laukines duris ir R. T. padėjo nukentėjusįjį ištemti į lauką. Lauke nukentėjusįjį spardė iki E. K. pradėjo šaudyti pistoletu.

Pažymėtina, kad apsaugos tarnybos darbuotojai į įvykio vietą atvyko sureagavę į pavojaus signalą ir atvyko prie nukentėjusiojo namų. Apsaugos darbuotojai V. Ž. ir H. L. matė du einančius jaunuolius, kurie įsėdo į taksi. Vieną iš jų, kuris buvo kruvinas, buvo sulaikę, tačiau paleido, nes į juos buvo mėtomi akmenys. Kad grumtynės buvo ir jas matė patvirtino ir taksi automobilio vairuotojas L. S..

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti ar abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie iš esmės, priešingai negu nurodyta išteisinamajame nuosprendyje, yra nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti liudytojų parodymai, todėl jais netikėti vien dėl to, kad visi liudytojai yra nukentėjusiojo giminaičiai, nėra pagrindo.

Ištirtų įrodymų visetas įrodo, kad R. K. buvo suduoti smūgiai ne tik namo viduje, bet ir lauke. Kad buvo grumtynės neneigia nei M. G., nei R. T.. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad M. G. ir R. T. tyčia sudavė smūgius R. K. sudavė į galvą bei pilvą, dėl to jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atitinkamai M. G. ir R. T. veika turi būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes M. G. ir R. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tyčinį jos pobūdį, tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. M. G. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat atsižvelgtina ir į M. G. vaidmenį nusikaltimo padaryme - jis buvo konflikto iniciatorius. Abu teisiami pirmą kartą, charakterizuojami neigiamai, bausti už administracinius teisės pažeidimus, todėl jiems skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant tikslingus draudimus ir apribojimus.

Pagal BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Civilinio kodekso 6.263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Privatus kaltintojas prašo priteisti 1100 Lt turtinę žalą. Nors byloje yra duomenys, kad tikrai padaryta žala privačiai nuosavybei, nes buvo suplėšyti, išpurvinti nukentėjusiojo drabužiai, grumtynių metu išteplioti kambario tapetai ( b. l. 35), tačiau toks žalos dydis nepagrįstas jokiais dokumentais. Todėl atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija žalos dydį mažina iki 500 Lt, konstatuodama, kad tokia suma, atsižvelgiant į gyvenimišką patirtį, turi būti pakankama perklijuoti kambaryje tapetus bei išvalyti suteptus nukentėjusiojo drabužius. Kad kokie nors nukentėjusiojo drabužiai buvo suplėšyti ir dėl to atsirado žala, nukentėjusysis įrodymų nepateikė.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką konkretų jam padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieškininiame pareiškime.

Padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neabejotinai nukentėjusysis patyrė skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą tiek dėl sužalotos sveikatos, tiek ir dėl įsibrovimo į gyvenamąją patalpą. Taip pat atsižvelgtina ir į Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nustatytą neturtinę žalą, nes šie padaryti nusikaltimai glaudžiai susiję, faktiškai padaryti tuo pačiu metu, tokiomis pat aplinkybėmis. Taip pat atsižvelgtina į kaltininkų vaidmenį nusikaltimo padaryme.

Priteistinos nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos (b. l. 36, 177) (BPK 106 str.).

Nuosprendis dėl V. K. išteisinimo pagrįstas.

Byloje ištirti įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, kad V. K. taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajam R. K.. Taksi automobilio vairuotojas L. S. paneigė aplinkybę, kad V. K. išlipo iš automobilio kartu su M. G. ir R. T.. Jis parodė, kad V. K. liko sėdėti automobilyje, o išlipęs buvo tik parūkyti. Duomenų, kad L. S. gali būti šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi, šioje byloje nėra. Į įvykio vietą atvykę apsaugos tarnybos darbuotojai V. Ž. ir H. L. taip pat negalėjo patvirtinti, kad iš kiemo išbėgo trys jaunuoliai. Nukentėjusysis nors ir nurodė, kad kieme buvo visi trys išteisintieji, tačiau kas tiksliai spardė nematė, kad jį spardė trise, sprendžia iš suduotų smūgių kiekio. Kiti name buvę liudytojai taip pat negalėjo įvardinti, kas konkrečiai spyrė nukentėjusiajam, be to įvykio metu buvo susijaudinę, lauke buvo tamsu, todėl galėjo netiksliai įsidėmėti užpuolikų skaičių. Taip pat paminėtina, kad įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu V. K. dėl įsibrovimo į R. K. gyvenamąjį namą, išteisintas.

Todėl teisėjų kolegija privataus kaltintojo kaltinimą V. K. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d. laiko kaip prielaidą, nepagrįstą neginčijamais įrodymais. Todėl visos abejonės vertintinos išteisintojo V. K. naudai. Atitinkamai esant tokioms apeliacinio teismo nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinimas V. K. nepasitvirtino, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 8 p., 326 str. 1 d. 2 p., 3, 4 d., 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d. 2 p.

nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį dėl M. G. ir R. T. išteisinimo pagal BK 140 str. 1 d panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo ir pramogų įstaigose, esančiose Kretingos mieste ir rajone bei Palangos mieste; per nurodytą bausmės laikotarpį įpareigoti būti namuose – gyvenamojoje vietoje – nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto;

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 1 d., 4 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2009 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę nustatyti vienerių metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo ir pramogų įstaigose, esančiose Kretingos mieste ir rajone bei Palangos mieste; per šį vienerių metų ir 2 mėnesių laikotarpį įpareigoti būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, įpareigoti per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose.

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir paskirti aštuonių mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis pardavinėjančiose alkoholinius gėrimus viešojo maitinimo ir pramogų įstaigose, esančiose Kretingos mieste ir rajone bei Palangos mieste; per nurodytą bausmės laikotarpį įpareigoti būti namuose – gyvenamojoje vietoje – nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto;

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 1 d., 4 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2009 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę nustatyti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo ir pramogų įstaigose, esančiose Kretingos mieste ir rajone bei Palangos mieste; per šį 10 mėnesių laikotarpį įpareigoti būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, įpareigoti per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose.

Nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundą dėl V. K. išteisinimo pagal BK 140 str. 1 d. atmesti.

Sprendimą dėl gynybos išlaidų priteisimo iš R. K. M. G. ir R. T. panaikinti.

Priteisti R. K. 500 Lt turtinę žalą solidariai iš M. G. ir R. T..

Priteisti R. K. neturtinės žalos atlyginimo: 2000 Lt iš M. G., 1000 Lt iš R. T..

Priteisti R. K. atstovavimo išlaidų iš M. G. ir R. T. po 1000 Lt.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį dėl M. G., R. T. ir V. K. išteisinimo pagal BK 165 str. 1 d. panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.