Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-05-12 · Civilinė byla Nr. e2A-441-265/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-12
Bylos Nr.
e2A-441-265/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
S. G., M. G.
Ieškovas
M. P., V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-441-265/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01343-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.2.6.12.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. G. ir M. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. P. ir V. P. ieškinį atsakovams S. G. ir M. G. dėl kokybės trūkumų šalinimo išlaidų, nuostolių priteisimo, bei pagal atsakovų S. G. ir M. G. priešieškinį M. P. ir V. P. dėl papildomai atliktų darbų apmokėjimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. P. ir V. P. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. G. ir S. G. 9 476,54 Eur sumą statybos darbų kokybės trūkumams pašalinti, 1 185 Eur nuostoliams atlyginti, 303,78 Eur permokėtos sumos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad 2018 m. lapkričio 8 d. ieškovai ir atsakovai sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis), kuria ieškovai asmeninės nuosavybės teise (po 1/2 dalį) įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas) ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), esančius (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp M. P. ir S. G. 2018 m. rugsėjo 1 d. sudarytos preliminariosios gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 01-09-18 (toliau – Preliminarioji sutartis) pagrindu, kurios pagrindu atsakovė, pasitelkusi asmenis, įsipareigojo pastatyti 135,25 kv. m ploto vienbutį gyvenamąjį namą Sklype ir po to parduoti, o ieškovai įsipareigojo atsakovės pastatytą namą nupirkti už Preliminarioje sutartyje nurodytą kainą bei nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ieškovams 2018 m. lapkričio 8 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijus Sklypą su Namu tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 2018 m. lapkričio 19 d. darbų atlikimo sutartis (toliau – Darbų atlikimo sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo atlikti visą Namo vidaus apdailą pagal pateiktas preliminarias lokalines sąmatas. Prie pirkimo–pardavimo sutarties buvo pridėta pasiūlymo komercinė dalis, kurioje pateiktos reikalingos medžiagos apdailai su nurodytomis kainomis. Pagal Sutarties 2.1 punktą darbų atlikimo įvykdymo terminas - iki 2019 m. sausio 10 d. Ieškovų teigimu, šalys taip pat susitarė, kad atsakovai įdės ieškovų įsigytas duris. 2019 m. kovo 12 d. atsakovas sudarė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 01, kuriame nurodė, jog atliko darbus, nurodytus Darbų atlikimo sutartyje, ir perduoda juos užsakovui. Šį aktą pasirašė atsakovė ir ieškovas. Ieškovai nurodė, kad buvo sumokėtas 3 030 Eur avansas, todėl ieškovas 2019 m. balandžio 1 d. sumokėjo atsakovei 9 507,82 Eur.

3. Ieškovai nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. įsikėlė į Namą, pradėjus po remonto jį tvarkyti nuo statybinių šiukšlių ir dulkių pradėjo ryškėti defektai – ieškovai pastebėjo, kad pagal Darbų atlikimo sutartį darbai atlikti nekokybiškai. Ieškovai teikė pretenzijas atsakovams, tačiau atsakymuose į pretenzijas atsakovai neigė savo kaltę dėl darbų defektų ir neprisiėmė atsakomybės, paprašė sumokėti už papildomus darbus, pateikdami „Patikslintą 2019 m. gegužės 6 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 01“. Ieškovai šio akto nepasirašė. Atsakovams neigiant savo atsakomybę ieškovai kreipėsi į UAB „West Expert“, siekdami specialistų pagalba nustatyti Namo vidaus bei išorės defektus bei neužbaigtus darbus. 2019 m. birželio 5 d. antstolė R. V. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio metu UAB „West Expert“ ekspertas A. S. ir inžinierius J. S. nustatė, kad: 1) Namo grindų danga padaryta ne pagal gamintojo rekomendacijas, neišlyginti pagrindai, dėl ko yra duobės ir nelygumai; 2) plytelės suklijuotos netvarkingai, kitur skiriasi jų spalva, supjautos netinkamai; 3) nekokybiškas tinkavimas, kai kur tinkuotos sienos nelygios; 4) nebaigti palangių darbai, lango rėmai suvesti netolygiai, lauko palangės padarytos netinkamai; 5) kai kurios durų staktos kreivos ir blogai sumontuotos, durys įdėtos kreivai. Ekspertas A. S. sudarė defektų pašalinimo kaštų lokalinę sąmatą pagal 2019 m. kovo mėn. kainas. Ieškovai nurodė, kad siekiant atitaisyti nekokybiškai atliktą darbą reikia papildomų darbų, tokių kaip grindjuosčių ardymas, durų staktų, varčių išėmimas, apvadų demontavimas ir kt. Visų darbų kaina sudaro 8 237, 55 Eur. Ekspertas A. S. taip pat sudarė medžiagų žiniaraštį pagal 2019 m. kovo mėn. kainas, t. y. nustatė, kad durų varčios, staktų, apvadų vertė 1 238,99 Eur. Ieškovai nurodė, kad bendra kokybės trūkumų pašalinimo kaina sudaro 9 476,54 Eur (8237,55 Eur + 1 238,99 Eur). Ieškovai nurodė, kad ekspertas A. S. taip pat perskaičiavęs nustatė, kad atliktų darbų kiekiai, nurodyti 2019 m. kovo 12 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 01, yra nurodyti neteisingai, neatitinka realių faktinių kiekių. Ieškovai nurodė, kad permokėjo 303,78 Eur.

4. Atsakovai M. G. ir S. G. pateikė priešieškinį, juo prašė priteisti solidariai iš ieškovų M. P. ir V. P. 4 007,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

5. Atsakovai nurodė, kad priešieškinio reikalavimai betarpiškai kyla iš papildomų statybos darbų, kuriuos atsakovai atliko ieškovų prašymu jų Name, ir už kuriuos ieškovai neatsiskaitė. Papildomi darbai nebuvo įtraukti į atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus (2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. kovo 12 d.), bet jie buvo realiai atlikti atsakovų pastangomis ieškovų prašymu. Papildomi darbai buvo atlikti po 2018 m. lapkričio 8 d. Namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovai nurodė, kad ieškovų prašymu jie nupirko pastogių pakalimus, kurių kaina – 748,88 Eur, jų montavimas kainavo 1 500 Eur, lietaus sistemos montavimo darbai kainavo 500 Eur. Be to, ieškovų prašymu buvo atlikti aikštelės betonavimo darbai (įėjimas į Namą) ir tai kainavo 350 Eur. Tie darbai buvo išvardyti 2019 m. kovo 12 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte, tik tada dar nebuvo atlikti, todėl akte už juos nebuvo pažymėta suma. Atsakovai nurodė, kad ieškovų prašymu buvo atlikti ir papildomi darbai, išvardyti 2019 m. gegužės 28 d. atliktų darbų akte, jų vertė – 908,92 Eur. Minėtas aktas buvo išsiųstas elektroniniu paštu ieškovams po darbų atlikimo, bet ieškovai delsia jį pasirašyti ir apmokėti. Atsakovai nurodė, kad iš viso už minėtus atliktus papildomus darbus, kartu su medžiagomis, ieškovai atsakovams skolingi 4 007,80 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti; priteisti solidariai iš atsakovų M. G. ir S. G. 6 251,80 Eur statybos darbų kokybės trūkumams pašalinti, 1 185 Eur nuostolių atlyginimo, 303,78 Eur permokėtos sumos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (7 740,58 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 976,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovų M. P. ir V. P. naudai; likusią ieškinio dalį atmesti. Taip pat nurodyta sprendimui įsiteisėjus ir atsakovams jį įvykdžius Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9189-1025/2019 taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovams S. G. ir M. G. panaikinti.

7. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, nustatė, kad ieškovai 2018 m. lapkričio 19 d. su atsakovais sudarė Darbų atlikimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti visą gyvenamojo namo vidaus apdailą pagal pateiktas preliminarias lokalines sąmatas; pridėta pasiūlymo komercinė dalis, kurioje pateiktos reikalingos medžiagos apdailai su nurodytomis kainomis. 2019 m. kovo 12 d. atsakovas sudarė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 01, kuriame nurodė, jog atliko darbus už 12 387,82 Eur, nurodytus Darbų atlikimo sutartyje. Nustatyta, kad ieškovai sumokėjo 30 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 1 155 Eur UAB „West Expert“ už žodinę eksperto konsultaciją su išvykimu į objektą bei už defektų pašalinimo sąmatos sudarymą. Teismas padarė išvadą, kad ieškiniu iš esmės siekiama trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Teismas nustatė, kad dalis darbų buvo atlikta su trūkumais, tačiau įvertinęs jų apimtį (dalis visų atliktų darbų), pripažino, jog nėra pagrįsta priteisti visas ieškovų prašomas išlaidas, susijusias su atsakovų neteisėtais veiksmais. Teismas atsižvelgė į atsakovų atliktų darbų apimtis, UAB „West Expert“ eksperto A. S. (kuris bendrą kokybės trūkumų pašalinimo kainą nurodė 9 476,54 Eur + 303,78 Eur piniginę permoką) konstatuotų defektų, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, teismo ekspertizės akto įrodomąją reikšmę, ekspertizės akte numatytą aplinkybę, kad nekokybiškai atliktų darbų trūkumų (defektų) ištaisymo kaina yra 6 251,80 Eur (bendra vertė su PVM), o defektų šalinimo darbų lokalinėje sąmatoje įvertinti tik tokie darbai, kurių atlikimas yra būtinas, norint pašalinti defektus laikantis normatyvinių dokumentų bei technologinių reikalavimų dėl tolimesnės pastato (namo) eksploatacijos. Teismas sutiko su eksperto išvada, jog 2019 m. kovo 12 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 01 nurodyti darbų kiekiai beveik atitinka faktiškai atliktus, nes dauguma neatitikimų (kaip į mažesnę, taip ir į didesnę pusę) neviršija 4,5 procentų. Įvertinęs eksperto išvados bei kitų į bylą ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų visumą teismas nustatė, kad didžioji dalis atsakovų vykdytų darbų buvo atlikti su trūkumais. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl nekokybiškai atliktų darbų kokybės trūkumų pašalinimo atlyginimo yra iš dalies pagrįstas ir iš dalies tenkintinas, t. y. priteisiant 6 251,80 Eur. Teismas nustatė, kad faktiškai atlikti kiekiai neatitiko realių kiekių pagal rangovo M. G. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. 01 duomenų analizę ir jų įvertinimą pinigais, todėl ieškovų pareikštą 303,78 Eur reikalavimą dėl permokos pripažino pagrįstu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.247 straipsniais, 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pagrįstu pripažino ir ieškovų reikalavimą dėl 1 185 Eur, kuriuos jie sumokėjo specialistams už defektų nustatymą, priteisimo.

8. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, pažymėjo, kad priešieškinio reikalavimams pagrįsti atsakovai į bylą nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kurie būtų patvirtinti vieno iš ieškovų parašu. Įvertinęs atsakovų argumentus, 2018 m. lapkričio 15 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvite užfiksuotus duomenis, taip atsakovų 2019 m. kovo 17 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 1 nurodytą kainą, ir padaręs išvadą, kad atsakovai įsipareigojo aikštelę ieškovams įrengti neatlygintinai, teismas pripažino, kad priešieškinyje nurodydami, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra atlikę papildomus statybos darbus už 4 007,80 Eur, atsakovai šiuos savo teiginius įrodinėja išimtinai savo pačių paaiškinimais. Teismas nustatė, kad šalys sudarė Darbų atlikimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti visą ginčo gyvenamojo namo vidaus apdailą pagal pateiktas preliminarias lokalines sąmatas, tad tarp šalių susiformavo faktiniai statybos rangos teisiniai santykiai. Darbų apimtis ir kaina už juos yra būtinos tokios sutarties sąlygos. 2019 m. kovo 12 d. atsakovas sudarė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 01, kuriame nurodė, kad rangovas atliko darbus, kurie atitinka sutarties sąlygas bei normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Teismas atsakovės S. G. atsiliepime į ieškovės 2019 m. gegužės 23 d. pretenziją nurodytus duomenis įvertino kaip atsakovės rašytinį įrodymą, kuriame nurodyta atliktų darbų pagal 2019 m. kovo 12 d. perdavimo aktą kaina ir patvirtintas ieškovų atsiskaitymo faktas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus apie tai, jog už atliktus papildomus darbus (kartu su medžiagomis) ieškovai atsakovams skolingi 4 007,80 Eur. Pažymėta, kad atsakovas sutikdamas atlikti vidaus apdailos darbus pagal normatyvinius statybos dokumentų reikalavimus, turėjo pareigą tinkamai įforminti sutartinius santykius ir atitinkamai teikti išsamią informaciją apie atliekamus darbus, naudojamas medžiagas ir jų kainas, todėl kylančios abejonės tiek dėl šalių suderėtos kainos apdailos darbų medžiagoms pirkti, tiek dėl atliktų darbų apimties, kokybės, aiškintos atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir į eksperto A. S. konstatuotus faktus bei 2020 m. birželio 10 d. teismo eksperto akte pateiktas išvadas. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovas atliko papildomus darbus, taip pat, kad ieškovai nėra visiškai atsiskaitę už visus atsakovų atliktus darbus, todėl pripažino esant labiau tikėtina, jog už atliktus darbus ieškovai su atsakovu visiškai atsiskaitė, dėl to priešieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovai M. G. ir S. G. prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti visiškai ir priimti naują sprendimą: ieškovų M. P. ir V. P. ieškinį atmesti visiškai; atsakovų S. G. ir M. G. priešieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš ieškovų M. P. ir V. P. solidariai atsakovams M. G. ir S. G. 4 007,80 Eur; visas bylinėjimosi išlaidas, atsakovų patirtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, priteisti solidariai iš ieškovų atsakovams. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

9.1. Apeliantų vertinimu, pirmos instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 6.662, 6.663 ir 6.665 straipsnių nuostatas. Be to, teismas pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai jas pritaikė: vienus įrodymus vertino, kitų nevertino visiškai, bei neobjektyviai darė išvadas prieštaringų įrodymų pagrindu. Pažymi, kad sprendimo turinyje teismas neteisingai nurodė, kad atsakovai įsipareigojo ieškovams pastatyti 135,25 kv.m namą ir po to jį parduoti ieškovams, tokios aplinkybės byloje nėra nustatytos, atsakovai namą statė sau ir tik po to nutarė parduoti jį ieškovams. Be to, teismas, aprašydamas aplinkybes, taip pat neteisingai nurodė, kad šalys susitarė, jog atsakovai įdės ieškovų įsigytas duris. Apeliantai pažymi, kad atsakovai durų nemontavo ir atlygio už tai negavo, ieškovai patys įsigijo duris ir organizavo jų įdėjimą.

9.2. Apeliantų teigimu, ieškovai (užsakovai) visiškai nesilaikė tvarkos, numatytos CK 6.662 straipsnio l–3 dalyse, o teismas šių įstatymo nuostatų visiškai neaiškino ir netaikė. Ieškovai 2019 m. kovo 12 d. atliktų darbų priėmimo aktą gavo ir pasirašė jį be jokių pastabų tiktai po kelių dienų. Atsakingai priimant darbą ieškovai galėjo ir turėjo pastebėti tai, kas jiems nepatiko, ir apie tai nurodyti akte, bet būdami nerūpestingi taip nepadarė, todėl, atsakovų vertinimu, neteko teisės remtis darbo trūkumų faktais. Teismas turėjo taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalies normą ir pripažinti, kad ieškovai neteko teisės remtis darbo trūkumų faktais bei ieškinį atmesti.

9.3. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.663 straipsnio reikalavimus dėl darbų kokybės. Sutartyje, sudarytoje tarp ieškovų ir atsakovų, jokios kokybės sąlygos nebuvo numatytos. Statybos ekspertas S. Z. (S. Z.) davė išvadą, kad darbo rezultatas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Pažymi, kad nurodomi trūkumai yra menki ir visiškai, anot eksperto, netrukdo darbo rezultatais naudotis pagal paskirtį, todėl juos netikslinga perdarinėti, o tai reiškia, kad ieškinys neturi būti patenkintas.

9.4. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.665 straipsnį. Apeliantų vertinimu, nėra nė vienos iš CK 6.665 straipsnio l dalyje numatytų sąlygų. Apeliantai nurodo, kad ekspertas padarė išvadą, jog darbo rezultatas gali būti naudojamas pagal paskirtį ir dėl minėtų trūkumų nėra pablogėjęs tiek, kad jo naudojimas būtų apsunkintas. Be to, sutartyje tarp ieškovų ir atsakovų nebuvo nurodyta paskirtis, buvo nurodyti tik darbai. Apeliantų teigimu, atsižvelgiant į tokią eksperto išvadą, nėra sąlygų taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytus gynybos būdus, todėl teismas negalėjo tenkinti ieškinio dėl priteistų iš atsakovų 6 251,80 Eur statybos darbų kokybės trūkumas pašalinti. Be to, neaišku, kokiu pagrindu teismas sutiko su eksperto S. Z. teiginiu, kad būtų tikslinga atskirų darbų kainą mažinti apie 30 procentų jų netaisant. Nei ekspertas, nei teismas nenurodė kainos mažinimo argumentų.

9.5. Apeliantų nuomone, 303,78 Eur suma ieškovams priteista nepagrįstai. Pažymi, kad teismas, motyvuodamas 303,78 Eur priteisimą iš atsakovų, pats sau prieštarauja, vertindamas įrodymus dėl nurodytos sumos priteisimo. Viena vertus, teismas daro išvadą, kad apmokėtų, bet nepadarytų darbų nėra, nežiūrint į tai toliau teismas teigia, jog faktiškai atlikti darbų kiekiai neatitiko.

9.6. Apeliantų teigimu, teismas taip pat pats sau prieštarauja vertindamas įrodymus dėl 1 185 Eur nuostolių ieškovams priteisimo, ir nurodyta suma ieškovams iš atsakovų priteista be teisėto pagrindo. Nurodo, kad UAB „West Expert“ specialistų išvada, už kurią buvo prašoma atlyginti 1 185 Eur, prieštarauja teismo ekspertizės išvadai, dėl to teismas nesivadovavo UAB „West Expert“ išvada. Taip pat, apeliantų nuomone, ieškovų kreipimasis iki bylos iškėlimo į UAB „West Expert“ buvo beprasmiškas ir perteklinis.

9.7. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje. Teismas, vertindamas ekspertizės aktą, visiškai nevertino tos aplinkybės, kad metrologinė patikra prietaisų, kuriais ekspertas matavo atsakovų darbo rezultatą, labai abejotina, daugeliu atvejų prietaisai jos visai neturėjo, todėl tokių matavimų rezultatai nepatikimi. Be to, apeliantų vertinimu, eksperto nekonkretūs teiginiai Teismo ekspertizės akte, kad darbų defektai neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų bei tokiems darbams įprastai keliamų reikalavimų, nenurodant konkrečiai, kokios normos neatitinka, negali turėti įrodomosios reikšmės ir būti pagrindu tenkinti ieškinį. Dalis eksperto aprašytų darbų nebuvo įtraukti į 2018 m. lapkričio 19 d. darbų atlikimo sutartį, be to, ekspertas nepagrįstai 1 kv.m parketo lentų įvertino apie 20 Eur, kai bylos duomenimis kaina buvo apie 10 Eur, todėl visų darbų ir parketo lentų kaina išvis negalėjo būti įtraukta į 6 251,80 Eur sumą, kurią nustatė ekspertas statybos darbų kokybės trūkumams pašalinti. Atsakovams neaišku, kodėl teismas sprendime nurodė klaidingą teiginį, kad teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba 2020 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. KT‑100 eksperto Etikos kodekso nuostatų pažeidimų nekonstatavo.

9.8. Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį, nukrypo nuo teismų praktikos dėl sutarčių aiškinimo taisyklių. Apeliantai nurodo, kad nėra ginčo, jog darbų pagrindinė sutartis buvo sudaryta. Kadangi atsakovai nėra profesionalūs verslininkai, jie galėjo iš anksto nenumatyti kai kurių darbų, kurie buvo reikalingi užbaigti namo statybą. Ieškovai neginčijo, kad tie papildomi darbai iš tikro buvo atlikti. Tie darbai nėra įrašyti į 2019 m. kovo 12 d. perdavimo–priėmimo aktą kaip atlikti. Apeliantų teigimu, tai reiškia, kad atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus (valią), vertinant manomų sąlygų tarpusavio ryšį, pagrindinės sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo ir vykdymo pobūdį, šalių elgesį po pagrindinės sutarties sudarymo, 4 007,80 Eur vertės darbai iš tikro buvo atlikti kaip papildomi darbai, už kuriuos ieškovai su atsakovais neatsiskaitė.

9.9. Teismas sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos atsakovams, turi būti paliktos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės jau buvo panaikintos pagal atsakovų atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S‑1571‑513/2019 ir negalioja.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai M. P. ir V. P. prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1. Atsakovai nenurodo, kaip jų pažymėtos kaip teismo neteisingai nurodytos aplinkybės konkrečiai turėjo įtakos teisingam/neteisingam bylos išsprendimui. Ieškovai pažymi, kad tarp šalių susiformavo vartojimo rangos santykiai ir ieškovas pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, kadangi preliminariai susipažinęs su darbų rezultatu nenustatė esminių trūkumų, kurie būtų aiškiai matomi, nes neturi specialių žinių. Pažymi, kad pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių bei statinio (darbų) kokybės reikalavimus. Teismo ekspertas S. Z. nustatė defektus ir neatitikimus, nurodė, kad nors išvardinti defektai ir neatitikimai nepavojingi, neturintys tendencijos plisti, bet nepageidautini estetikos ir higienos sumetimais (išskyrus garažo laiptus). Ieškovai nurodo, kad daugelis defektų ir neatitikimų viršija normatyvinių dokumentų reikalavimus net daugiau nei po 2 kartus. Ieškovai nesutinka, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.665 straipsnio nuostatas.

Šalies argumentai

10.2. Ieškovai dėl priteistos sumos už permokėtus darbus nurodo, kad apeliantų teiginys, jog teismo išvados prieštarauja viena kitai, yra nepagrįstas. Ieškovai dėl priteistų 1 185 Eur pažymi, kad šios išlaidos buvo prašomos priteisti kaip nuostoliai. Šie nuostoliai pagrįstai priteisti, kadangi susidarė dėl nekokybiškai atliktų darbų. Ieškovai yra vartotojai, neturi specialių žinių, todėl kilus įtarimams dėl darbų kokybės kreipėsi į specialistus. Nustačius defektus ieškiniui parengti reikėjo sudaryti sąmatą, todėl visos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos. Teismo ekspertas S. Z. nustatė ne tik tuos pačius darbų trūkumus, kuriuos nustatė UAB „West Expert“, bet ir dar daugiau, tačiau išvadoje nurodė, jog kai kuriuos darbus netikslinga perdaryti, todėl tikslinga sumažinti šių darbų kainą 30 proc. Ieškovai nesutinka su apeliantų argumentais dėl teismo eksperto prietaisų metrologinės patikros. Taip pat ieškovai nurodo, jog apeliantai nepateikė jokio normatyvinio teisės akto, kuris paneigtų teismo eksperto nustatytų nukrypimų atitiktį leistiniems reikalavimams.

10.3. Ieškovų vertinimu, apeliantai nepateikė konkrečių apeliacinio skundo argumentų, kuriais remiantis sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo turėtų būti pakeista.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

12. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

13. Byloje ginčas tarp šalių kilo iš rangos sutartinių santykių. Ieškovai ieškiniu reiškė reikalavimus atsakovams dėl darbų kokybės trūkumų šalinimo išlaidų ir nuostolių priteisimo, o atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovų papildomai atliktų darbų apmokėjimą.

14. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. atsakovė S. G. (pardavėja) ir ieškovas M. P. (pirkėjas) sudarė preliminariąją būsimo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01-09-18. Preliminariosios sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pagal šios sutarties sąlygas pardavėja, pasitelkusi asmenis, nurodytus sutarties 14.5 punkte, įsipareigoja pastatyti Namą (pagal Preliminariosios sutarties 1.2.3–1.2.5 papunkčius, 135,25 kv. m ploto vienbutį gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)), ir po to parduoti turtą (Namą su žemės sklypu), o pirkėjas įsipareigoja nupirkti už šioje sutartyje nurodytą kainą bei šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis turtą, sudarant pagrindinę sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas Preliminariosios sutarties 2.1 punkto sąlygos turinys, apeliantai nepagrįstai nurodo, kad tokie duomenys teismo sprendime nurodyti neteisingai. Prie Preliminariosios sutarties pridėtame Priede Nr. 2 nurodyti atliekami darbai pagal sutartį Nr. 01-09-18.

15. Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 8 d. ieškovai M. P. ir V. V. (santuokinė pavardė – P.), kaip pirkėjai, bei atsakovai S. G. ir M. G., kaip pardavėjai, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovai bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo po 1/2 dalį žemės sklypo ir pastatą–gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 19 d. ieškovė (užsakovė) su atsakovu (vykdytoju) sudarė Darbų atlikimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti visą gyvenamojo namo vidaus apdailą pagal pateiktas preliminarias lokalines sąmatas. 2019 m. kovo 12 d. sudarytas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 01, kuriame nurodyta, kad atlikta darbų už 12 387,82 Eur, nurodytų 2019 m. lapkričio 19 d. darbų atlikimo sutartyje. Šiame akte pažymėta, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas bei normatyvių statybos dokumentų reikalavimus. Byloje pateiktas 2019 m. gegužės 28 d. atsakovo sudarytas patikslintas 2019 m. gegužės 6 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 01 pasirašytas tik M. G. (rangovo).

Dėl ieškinio

16. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo motyvus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje ieškovų nurodytos aplinkybės, jog šalys susitarė, kad atsakovai įdės ieškovų įsigytas duris, neteisingos. Atsakovai nurodo, kad jie durų nemontavo ir atlygio už tai negavo, o ieškovai patys įsigijo duris ir organizavo jų įdėjimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai pažymi, kad jie mokėjo už durų sumontavimą atsakovo samdytiems asmenims – t. y. atsakovų subrangovams. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad dėl šalių byloje pareikštų materialinių reikalavimų pirmosios instancijos teismas sprendė įvertinęs visumą tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius pagrindžiančių duomenų. Apeliantai nenurodė konkrečių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas konkrečias aplinkybes neteisingai įvertino priimdamas skundžiamą teismo sprendimą.

17. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neaiškino ir netaikė CK 6.662 straipsnio 1–3 dalių nuostatų. Apeliantai nurodo, kad ieškovai (užsakovai) visiškai nesilaikė minėtose įstatymo nuostatose numatytos tvarkos, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalies normą, pripažinti, kad ieškovai neteko teisės remtis darbo trūkumų faktais bei ieškinį atmesti.

18. CK 6.662 straipsnyje nustatytos atliktų darbų priėmimo taisyklės. CK 6.662 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą); užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Svarbu pažymėti, kad CK 6.662 straipsnio 3 dalyje nurodyta taisyklė nėra absoliuti. Net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai ar nukrypimai yra neakivaizdūs (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju, remiantis CK 6.662 straipsnio 4 dalies reglamentavimu, užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, turi apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.

19. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovas neturi specialių žinių ir pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, nes preliminariai susipažinęs su darbų rezultatu nenustatė esminių trūkumų, kurie būtų aiškiai matomi. Ieškovai nurodė, kad į Namą įsikėlė 2019 m. balandžio 1 d., ėmė ryškėti defektai, ieškovai pastebėjo, jog durys vis blogiau atsidarinėja, krypsta, grindys girgžda, todėl atidžiai peržiūrėjo remonto darbus ir pastebėjo nekokybiškai atliktų darbų: nekokybiškai atlikti sienų, grindų, durų, plytelių, langų, namo fasado ir kiti darbai, kai kuriose vietose tinkas pradėjo byrėti nuo sienos jau po kelių savaičių.

20. Svarbu pažymėti, kad pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Įvertinus antstolės R. V. 2019 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F19-20 ir 2020 m. birželio 10 d. Teismo ekspertizės akte užfiksuotus atliktų darbų trūkumus, taip pat tai, kad jie užfiksuoti specialių žinių turinčių specialistų (eksperto ir inžinieriaus; teismo eksperto), o ieškovai yra fiziniai asmenys, neturintys specialių statybos žinių, taip pat ir duomenis, kad dalis trūkumų išryškėjo po darbų priėmimo, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai netaikyta CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostata.

21. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.663 straipsnio reikalavimus dėl darbų kokybės, o taip pat ir CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes, apeliantų teigimu, nėra nė vienos minėtoje nuostatoje numatytų jos taikymo sąlygų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus toliau nurodytų motyvų pagrindu.

22. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Pažymėtina, kad kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). CK 6.665 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

23. Nagrinėjamu atveju Darbų atlikimo sutartyje rangovo (atsakovo) atliekamų darbų kokybės sąlygos nebuvo numatytos. Ieškovų pateiktame antstolės 2019 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F19-20 nurodyti duomenys, kad Namo apžiūrą atliko ekspertas ir inžinierius, jie užfiksavo Namo vidaus ir išorės atliktų darbų defektus (t. y. grindų dangos įrengimo, plytelių klijavimo, sienų tinkavimo, langų įrengimo, durų montavimo, palangių, namo fasado ir kitų darbų) ir neužbaigtus darbus. Byloje tarp šalių kilus ginčui dėl atliktų rangos darbų kokybės ir darbų trūkumų byloje buvo paskirta statybos techninė ekspertizė. Byloje pateiktas 2020 m. birželio 10 d. Teismo ekspertizės aktas.

24. Iš 2020 m. birželio 10 d. Teismo ekspertizės akto turinio nustatyta, kad teismo ekspertas pateikė išvadą (dėl pirmojo klausimo), kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovų atlikti statybos darbai yra su teismo eksperto padarytoje išvadoje nurodytais pagrindiniais defektais ir neatitikimais normatyviniams statybos techninių dokumentų bei tokiems darbams įprastai keliamiems reikalavimams bei nurodyti tokie darbai: namo grindų laminuotos dangos įrengimas, vonios ir sanitarinio mazgo patalpoje plytelių klijavimas, namo vidaus durų montavimas, garažo grindų plytelių klijavimas, katilinės grindų plytelių klijavimas, per mažas garaže sumontuotų sulenkiamųjų laiptų į pastogę ilgis. Taigi, Teismo ekspertizės aktas patvirtina, kad buvo nustatyti atliktų darbų defektai ir kokybės trūkumai.

25. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ekspertizės aktą, nevertino aplinkybės, jog metrologinė patikra prietaisų, kuriais ekspertas matavo atsakovų darbo rezultatą, labai abejotina, daugumoje atvejų prietaisai jos visai neturėjo, todėl, apeliantų nuomone, tokių matavimų rezultatai nepatikimi. Vertinant šiuos apeliantų argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantų argumentai yra deklaratyvūs. Nustatyta, kad byloje yra teismo eksperto pateikti duomenys apie ekspertizės metu naudotus prietaisus, jų dokumentacija. Apeliantai nepateikė konkrečių įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių jų keliamas abejones ir teiginius, jog teismo ekspertizės akte užfiksuoti matavimų rezultatai nepatikimi. Vien apeliantų deklaratyvūs argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės akte užfiksuotų matavimų rezultatais.

26. Apeliantai teigia, kad dalis ekspertizės akte nurodytų darbų (nurodytų ekspertizės akto 47 lape esančios sąmatos l, 4, 5, 8, 9, 14, 15, 16, 17, 18 eilutėse) nebuvo įtraukti į 2018 m. lapkričio 19 d. darbų atlikimo sutartį bei 2019 m. kovo 12 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, be to, ekspertas nepagrįstai parketo lentų kainą įvertino dvigubai brangiau, dėl to, apeliantų nuomone, visų darbų ir parketo lentų kaina nepagrįstai įtraukti į sumą, kurią nustatė ekspertas statybos darbų kokybės trūkumams pašalinti. Vertinant šiuos argumentus iš Teismo ekspertizės akto turinio nustatyta, kad dėl laminuotų grindų montavimo darbų pažymėta pastaba, jog dėl netinkamo įrengimo grindų dangą reikia pakloti iš naujo. Įvertinus teismo ekspertizės akte nurodytą pastabą, kad atliktų vidaus apdailos darbų defektų šalinimo skaičiuojamosios kainos nustatymas atliktas skaičiuojant teismo ekspertizės atlikimo metu galiojusiomis vidutinėmis rinkos kainomis (t. y. 2020 m. balandžio mėn. kainomis), matyti, kad laminuotų grindų dangos kaina nustatyta teismo ekspertizės atlikimo metu. Be to, teismo ekspertizės akte apskaičiuota Name atliktų vidaus apdailos darbų defektų šalinimo kaina, o apeliantų nurodyti sąmatoje esantys darbai iš esmės yra susiję su teismo eksperto nustatytų defektų šalinimu. Esant tokioms aplinkybėms nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl eksperto netinkamai nustatytos sumos atmestini kaip nepagrįsti.

27. Apeliantai nurodo, kad ekspertas, nurodydamas Teismo ekspertizės akte matavimo parametrus, kurie skiriasi nuo normatyvinės medžiagos, nenurodė konkrečiai nė vienos teisės akto normos, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovai pažeidė tą konkrečią teisės normą atlikdami darbus. Nustatyta, kad Teismo ekspertizės akte nurodyti teisės aktai, kuriais vadovautasi atliekant ekspertizę. Teismo ekspertizės akte pažymėta, kad pagrindinis dokumentas yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir jo nuostatas detalizuojantys Statybos techniniai reglamentai (STR), jie ekspertizės akte nurodyti, taip pat ekspertizės akte kartu nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog ne visų statybos darbų kokybę reglamentuoja privalomieji normatyviniai statybos techniniai dokumentai, arba jie neišsamiai nustato (aprašo) kokybės reikalavimus tiriamiems apdailos (statybos) darbams, todėl tokiais atvejais atliktų statybos (apdailos) darbų kokybė vertinama atsižvelgiant į įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Teismo ekspertizės akte, be kita ko, pažymėta, kad kai analizuojant ir vertinant rangovo atliktų statybos (apdailos) darbų kokybę ekspertui nėra pateikiama statybos techninė dokumentacija/projektas (statybos darbų projektas ekspertizei nebuvo pateiktas) arba ten nėra tinkamai nustatyti (aprašyti) atliekamų statybos darbų kokybės reikalavimai, o darbų rangovas nėra atestuotas konkretiems darbams ir/ar neturi patvirtintų statybos taisyklių, tuomet atliktų darbų kokybė vertinama (nustatoma) pagal įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) parengtuose ir patvirtintuose atitinkamų statybos (apdailos) darbų atlikimo statybos taisyklėse. Statybos taisyklės yra normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos dalis. Taisykles rengiamos vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais, bei sertifikuotų Lietuvoje medžiagų, gaminių ir konstrukcijų gamintojų rekomendacijomis. Pagrindinis normatyvinis statybos techninis dokumentas, kuris įprastai taikomas vykdant grindų įrengimo, tinkavimo, dažymo ir tapetavimo darbus, paviršių apdailą plytelėmis, fasadų, pertvarų, lubų ir grindų įrengimo iš plokščių darbus bei reglamentuojantis atliekamų minėtų statybos darbų būdus ir įprastai tokios rūšies darbams keliamus kokybės reikalavimus yra Lietuvos statybininkų asociacijos parengtos statybos taisyklės ST121895674.210.01:2014 „Apdailos darbai“. Statybos taisyklėse technologinių procesų kokybės ir kontrolės valdymo sistema, paremta bendraisiais vidaus kokybės vadybos principais, aprašytais LST EN ISO 9001.

28. Apeliantai, remdamiesi Lietuvos statybininkų asociacijos raštu, akcentuoja, kad ekspertas nepagrįstai nurodė, jog atsakovai nesivadovavo statybos taisyklėmis ST 121895674.210.4:2014 ,,Apdailos darbai“, kurias parengė Lietuvos statybininkų asociacija, kadangi tos statybos taisyklės nėra privalomos vykdant statybos darbus. Iš byloje esančio Lietuvos statybininkų asociacijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 12‑KT-052 nustatyta, kad jame nurodoma, jog statybos taisyklės (kaip tokios) yra būtinos visiems rangovams pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą (rangovu gali būti ir fizinis asmuo), pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.02:2016 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ statybos taisykles rangovai gali pasirengti ir patys arba gali jas įsigyti iš kitų asmenų (pvz., Lietuvos statybininkų asociacijos); rinkoje statybos taisykles platina ne tik Lietuvos statybininkų asociacija, tačiau jos parengtos taisyklės yra vienos iš populiariausių dėl jų kokybės. Rašte taip pat pažymima, kad rangovai privalo turėti statybos taisykles; asociacijos parengtos taisyklės pačios savaime nėra niekam privalomos ir tai nepriklauso nuo buvimo ar nebuvimo asociacijos nariu. Vertinant apeliantų akcentuojamą aplinkybę, kad konkrečios Teismo ekspertizės akte nurodytos taisyklės nėra privalomos, įvertintina ir tai, kad atsakovai nepateikė duomenų, kokiomis kitomis statybos taisyklėmis vadovavosi. Pažymėtina, kad 2019 m. kovo 12 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 01 rangovas (atsakovas) deklaravo, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas bei normatyvių statybos dokumentų reikalavimus. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, paneigiančių Teismo ekspertizės akte padarytas išvadas ir patvirtinančių, kad atlikti darbai atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų bei tokiems darbams įprastai keliamus reikalavimus.

29. Apeliantai nurodo, kad teismo ekspertas padarė išvadą, jog darbo rezultatas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir juos netikslinga perdaryti. Vertinant šiuos argumentus nustatyta, kad teismo eksperto išvadoje pirmuoju klausimu dėl sanitarinio mazgo patalpoje plytelių klijavimo darbų bei katilinės grindų plytelių klijavimo darbų, nustačius, jog šie darbai atlikti nesilaikant įprastai tokio tipo aptaisymo plytelėmis norminiuose dokumentuose keliamų reikalavimų, be kita ko, nurodyta, kad nors minėti defektai ir neatitikimai nepavojingi, neturintys tendencijos plisti, bet nepageidautini estetikos ir higienos sumetimais, nes dėl to yra pablogėjęs ne tik apdailos estetinis vaizdas, bet ir patalpos eksploatacija/priežiūra. Įvertintina tai, kad nurodyto pobūdžio išvados padarytos dėl dalies atliktų darbų – katilinės ir garažo plytelių klijavimo darbų bei vonios kambario plytelių įrengimo darbų. Iš nurodytų duomenų matyti, kad nors darbų rezultatas, kaip akcentuoja apeliantai, gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau dėl rangovo atliktų darbų netinkamos kokybės pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos). Atsižvelgiant į tai apeliantų argumentai, kad dėl nurodytų atskirų darbų nėra CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytų šios normos taikymo sąlygų, atmestini kaip nepagrįsti.

30. Iš teismo ekspertizės akto turinio nustatyta, kad teismo ekspertas nustatė, jog atliktų katilinės ir garažo plytelių klijavimo darbų neatitikimas tarp 2019 m. kovo 12 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 01 nurodytų darbų kiekio ir teismo ekspertizės metu nustatyto faktiškai atliktų darbų kiekio sudaro 4,22 proc. Taip pat dėl nurodytų darbų pažymėta, kad 22,98 kv. m – plytelės garaže (reikia perklijuoti dėl netinkamo įrengimo); 7,19 kv.m – plytelės katilinėje (dėl klijavimo kokybės neatitikimo norminių dokumentų reikalavimams būtų tikslinga atliktų darbų kainą mažinti 30 proc., netaisant defektų, nes net ir su nustatytais trūkumais, grindys iš esmės yra tinkamos naudoti pagal paskirtį). Iš teismo ekspertizės akto turinio nustatyta, kad dėl atliktų vonios kambario plytelių įrengimo darbų teismo ekspertas nustatė 1,81 proc. neatitikimą ir nustatyta, kad 23,34 kv. m – sienų plytelės (be esminių pastabų); 6,26 kv. m – grindų plytelės ir 1,91 kv. m plytelės ant GKP (dėl klijavimo kokybės neatitikimo norminių dokumentų reikalavimams būtų tikslinga atliktų darbų kainą mažinti 30 proc., netaisant defektų, suapvalinant tik aštrų metalinių profilių kampą). Teismo ekspertizės akte teismo ekspertas dėl tualetų ir angokraščių apdirbimo plytelėmis su kampeliais darbų nustatė 9,33 proc. neatitikimą, taip pat pažymint, kad dėl klijavimo kokybės neatitikimo norminių dokumentų reikalavimams būtų tikslinga atliktų darbų kainą mažinti 30 proc., netaisant defektų.

31. Teismo ekspertizės akte teismo ekspertas antruoju klausimu padarė išvadą, kad nekokybiškai atliktų darbų trūkumų (defektų) ištaisymo kaina (t. y. investicijų poreikis, įskaitant visas išlaidas ir mokesčius) yra 6 251,80 Eur (bendra vertė su 21 proc. PVM); taip pat išvadoje pažymėta, kad defektų (trūkumų) ištaisymo skaičiuojamosios kainos struktūra pagal išlaidų grupes bei darbų detalizacija pateikta defektų šalinimo darbų lokalinėje sąmatoje bei akcentuota, kad defektų šalinimo sąmatoje įvertinti tik tokie darbai, kurių atlikimas yra būtinas, norint pašalinti defektus laikantis normatyvinių dokumentų bei technologinių reikalavimų ne tik dėl pablogėjusio estetinio vaizdo, bet ir dėl tolimesnės pastato (namo) eksploatacijos, nes atliekant skaičiavimą buvo kompleksiškai įvertinta esama situacija ir atsižvelgta į tai, kad jeigu darbai net ir su nustatytais trūkumais ir neatitikimais iš esmės yra tinkami naudoti pagal paskirtį, o tokių darbų perdarymas yra netikslingas procesas, neturintis nei ekonominės nei techninės prasmės, todėl būtų tikslinga atskirų darbų kainą mažinti apie 30 proc. jų netaisant. Įvertintina tai, kad teismo ekspertas, apskaičiuodamas atliktų darbų trūkumų (defektų) ištaisymo kainą, dalies darbų kainos mažinimo dydį (30 proc.) nustatė įvertinęs atliktų darbų defektų pobūdį, jų įtaką ne tik estetiniam vaizdui, bet ir patalpos higienos, eksploatacijos/priežiūros pablogėjimui. Apeliantai, nesutikdami su teismo eksperto nustatytu dydžiu, kitokių įrodymų nepateikė.

32. Iš nurodytų duomenų matyti, kad Teismo ekspertizės akte nustatyta nekokybiškai atliktų darbų trūkumų (defektų) ištaisymo kaina nustatyta defektų šalinimo sąmatoje įvertinus tik tokius darbus, kurių atlikimas yra būtinas, norint pašalinti defektus laikantis normatyvinių dokumentų bei technologinių reikalavimų ne tik dėl pablogėjusio estetinio vaizdo, bet ir dėl tolimesnės pastato (namo) eksploatacijos (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad Teismo ekspertizės akte, nustatant nekokybiškai atliktų darbų trūkumų (defektų) ištaisymo kainą, buvo atsižvelgta į atliktų darbų defektų pobūdį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų pareikštą ieškinio reikalavimą dėl 9 476,54 Eur priteisimo statybos darbų kokybės trūkumams pašalinti įvertino ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų visumą, įvertino atsakovų atliktų darbų apimtis, UAB „West Expert“ eksperto A. S. nustatytus defektų pašalinimo kaštus (kuris nurodė 9 476,54 Eur bendrą kokybės trūkumų pašalinimo kainą ir nustatė 303,78 Eur permoką), antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis, taip pat Teismo ekspertizės aktą ir jame padarytas išvadas dėl darbų defektų ir jų pobūdžio, įvertino šių įrodymų įrodomąją reikšmę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 6 251,80 Eur ieškovams iš atsakovų priteistiną nekokybiškai atliktų darbų kokybės trūkumų pašalinimo atlyginimo sumą.

33. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba 2020 m. gruodžio 11 d. sprendime NR. KT-100 eksperto S. Z. Etikos kodekso nuostatų pažeidimų nekonstatavo, nes minėtu sprendimu ekspertui taikyta drausminė nuobauda. Nustatyta, kad 2021 m. sausio 26 d. atsakovai į bylą pateikė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. KT-100, kuriuo išnagrinėtas M. G. ir S. G. 2020 m. rugsėjo 14 d. skundas, kuriuo skundžiami teismo eksperto S. Z. veiksmai. Iš minėto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimo turinio nustatyta, kad pareiškėjų skunde iškeltu klausimu dėl teismo eksperto galimo šališkumo Etikos kodekso nuostatų pažeidimas nekonstatuotas, tai iš esmės teisingai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo priimtame skundžiamame sprendime. Nurodytu Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu teismo ekspertui pareikštas įspėjimas iš esmės susijęs su tuo, kad ekspertizės akto išvadoje, pateikiant atsakymą į 3-ąjį klausimą, atliktas teisinis vertinimas pažeidžiant Etikos kodekso nuostatą. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 218 straipsnio reglamentavimu eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Taigi teismo eksperto išvadas, kaip vieną iš įrodymų byloje, vertina teismas pagal civiliniame procese įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177 straipsnio 1–2 dalys, 185 straipsnis).

34. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad 303,78 Eur suma ieškovams priteista nepagrįstai. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ekspertas A. S. perskaičiavo atliktus darbų kiekius ir nustatė, jog atliktų darbų kiekiai, nurodyti 2019 m. kovo 12 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 01, neatitinka realių faktinių kiekių ir pagal į bylą pateiktą „Rangovo M. G. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. 01 duomenų analizę“ ieškovai permokėjo 303,78 Eur. Pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis įvertino. Nors pirmosios instancijos teismas sutiko su teismo eksperto išvada, kad 2019 m. kovo 12 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 01 nurodyti darbų kiekiai beveik atitinka faktiškai atliktus, nes dauguma neatitikimų (kaip į mažesnę, taip ir į didesnę pusę) neviršija 4,5 procentų, tačiau šie duomenys taip pat patvirtina, kad tam tikra neatitiktis iš esmės buvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaringos.

35. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė ieškovams iš atsakovų 1 185 Eur sumą. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovų prašytą priteisti 1 185 Eur sumą sudaro UAB „West Expert“ žodinė eksperto konsultacija su išvykimu į objektą (605 Eur) ir defektų pašalinimo sąmatos sudarymo kaina (550 Eur), taip pat išlaidos už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (30 Eur). Nurodyti įrodymai patvirtina, kad ieškovams buvo suteiktos UAB „West Expert“ ir antstolės paslaugos užfiksuojant reikšmingas faktines aplinkybes dėl darbų kokybės trūkumų, kuriomis jie grindė ieškinio reikalavimus. Nors apeliantai teigia, kad teismas vadovavosi eksperto išvada, dėl to ieškovų kreipimasis iki bylos iškėlimo į UAB „West Expert“ buvo perteklinis, tačiau pažymėtina, kad statybos techninė ekspertizė paskirta bylos nagrinėjimo metu 2020 m. sausio 16 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi. Išnagrinėjus civilinę bylą ir pirmosios instancijos teismui ieškovų pateiktus įrodymus įvertinus kartu su kitais įrodymais byloje, ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies ir nustatyta konkreti atliktų darbų kokybės trūkumų pašalinimo atlyginimo suma. Taip pat įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nurodytas išlaidas vertino ne kaip išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis), o taikė civilinę atsakomybę ir išlaidas pripažino ieškovų patirtais nuostoliais – protingomis išlaidomis, susijusiomis su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.245-6.247 straipsniai, 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo motyvų ir priimto sprendimo prieštaringumo.

36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus.

Dėl priešieškinio

37. Atsakovai byloje pareiškė priešieškinį dėl 4 007,80 Eur sumos už Name atliktus papildomus statybos darbus priteisimo iš ieškovų. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ir nepagrįstai atsakovų priešieškinį atmetė. Atsakovai nurodo, kad jie 4 007,80 Eur vertės papildomus darbus atliko, o ieškovai už šiuos darbus neatsiskaitė.

38. Atsakovai priešieškinyje nurodė, kad papildomus darbus sudarė pastogių pakalimas (pastogių pakalimų kaina 748,88 Eur, jų montavimas – 1 500 Eur), lietaus sistemos montavimo darbai (500 Eur) bei ieškovų prašymu atsakovų atlikti aikštelės betonavimo darbai (350 Eur). Taip pat priešieškinyje atsakovai nurodė, kad ieškovų prašymu buvo atlikti 908,92 Eur vertės papildomi darbai, išvardyti 2019 m. gegužės 28 d. atliktų darbų akte.

39. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Be kita ko, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.653 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.

40. Apeliantai remiasi aplinkybe, kad nėra ginčo, jog buvo sudaryta pagrindinė Darbų atlikimo sutartis, ir nurodo, kad atsakovai nėra profesionalūs verslininkai, dėl to jie galėjo iš anksto nenumatyti kai kurių darbų, kurie buvo reikalingi užbaigti namo statybą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbų atlikimo sutartis sudaryta 2018 m. lapkričio 19 d., tuo tarpu atsakovų pateiktas komercinis pasiūlymas, kuriuo grindžiama 748,88 Eur pastogių pakalimų kaina, pateiktas 2018 m. rugsėjo 25 d., o atsakovei S. G. išrašytas Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas Nr. 6972310, kuriuo atsakovai grindė pastogių pakalimų montavimo bei lietaus sistemų montavimo darbus, išrašytas 2018 m. lapkričio 15 d., t. y. iki Darbų atlikimo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad kvite Nr. 6972310 nurodyti dar ir kiti darbai (langų–durų montavimas, stogo įrengimas, gipso kartono plokščių ir karkaso įrengimas, pastogių pakalimas, skardinimas ir lietaus nuvedimo sistemos), iš esmės susiję su Preliminariojoje sutartyje numatytais atlikti darbais. Be to, atsakovų kaip papildomi nurodyti paminėti darbai neįtraukti ir į 2019 m. kovo 12 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą.

41. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo dėl atsakovų nurodomų papildomai atliktų 4 007,80 Eur vertės darbų, kurie būtų pasirašyti ieškovų. Apeliantai neginčija aplinkybės, kad 2019 m. kovo 12 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 1 už aikštelės betonavimą nurodyta suma – 0,00 Eur. Atsakovų pateiktame 2019 m. gegužės 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvite Nr. 9 aikštelės betonavimo kaina nenurodyta, kvitas ieškovės nepasirašytas. Reikšmingais pripažintini ir 2019 m. gegužės 23 d. atsakovės S. G. ieškovei siųsto atsiliepimo į pretenziją duomenys, kad pagal sutartį dėl sutartų atlikti darbų 2019 m. kovo 12 d. buvo pateiktas atliktų darbų aktas ir nurodoma, kad sutartis 2019 m. kovo mėn. buvo visiškai įvykdyta. Šią aplinkybę apie ieškovų atsiskaitymo faktą pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovų priešieškinyje nurodytų darbų, tarp jų ir ieškovų nepasirašytame 2019 m. gegužės 28 d. atliktų darbų akte nurodytų darbų, kaip papildomų darbų, kainos ir kiekio šalys susitarė, ar atsakovai, kaip rangovai, informavo ir įspėjo ieškovus (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis, 6.653 straipsnio 4 dalis). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi įrodymų pakankamumo taisykle, jog nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovai su atsakovais už atliktus darbus atsiskaitė (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų priešieškinio reikalavimus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

42. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos, dėl to teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, jog jos paliktos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo. Nustatyta, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog sprendimui įsiteisėjus ir atsakovams jį įvykdžius Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑9189-1025/2019 taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovams S. G. ir M. G. panaikinti.

43. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-9189-1025/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsakovams taikytos laikinosios apsaugos priemonės (atsakovams priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, neviršijant 10 965,32 Eur sumos, areštas). Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1571-513/2019, buvo panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, kuria ieškovų M. P. ir V. P. reikalavimams užtikrinti atsakovams S. G. ir M. G. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas. Byloje esančio VĮ Registrų centro 2019 m. lapkričio 15 d. pranešimo apie turto arešto akto išregistravimą iš Turto arešto aktų registro duomenimis turto arešto aktas (Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartis) išregistruotas. Antstolio A. S. 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkymu Nr. S1d-121245 vykdomoji byla, užvesta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos ir dėl jų galiojimo be pagrindo pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, šis rašymo apsirikimas šalintinas iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Kadangi išsprendžiamas procesinis klausimas ir iš esmės nėra keičiamas teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta dėl byloje šalių pareikštų materialinių reikalavimų, nelaikytina, kad atsakovų apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

44. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui išspręsti aktualias materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl byloje šalių pareikštų materialinių reikalavimų priimti kitokį procesinį sprendimą, dėl to atsakovų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 dalies, 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovai pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 484 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovų nurodytos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos rašytiniais įrodymais ir pripažintinos pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į mokėjimo nurodymo duomenis, jog nurodytas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo ieškovė V. P., ieškovei iš atsakovų M. G. ir S. G. priteistina po 242 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės V. P. naudai iš atsakovų M. G. ir S. G. po 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

Ištaisyti rašymo apsirikimą ir pašalinti iš Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies dalį „Sprendimui įsiteisėjus ir atsakovams jį įvykdžius Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑9189-1025/2019 taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovams S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., panaikinti.“

Teisėjai Raimonda AndrulienėAušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas