Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1571-513/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-14
Bylos Nr.: e2S-1571-513/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01343-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Čuchraj
Atsakovas: M. G., S. G.
Ieškovas: M. P., V. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1571-513/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01343-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.8. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. G., S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. P. ir V. P. ieškinį atsakovams S. G. ir M. G. dėl kokybės trūkumų šalinimo išlaidų ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 9 476,54 Eur statybos darbų kokybės trūkumams pašalinti, 1185,00 Eur nuostoliams atlyginti, 303,78 Eur permokėtos sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant pakankamai, pinigines lėšas, neviršijant pareikšto 10965,32 Eur ieškinio.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkintas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovams priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus arba trečiuosius asmenis neviršijant 10965,32 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovams leista gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijančiu Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), bei atsiskaityti su ieškovais.

4. Teismas konstatavo, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo ieškovų reikalavimus vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstus CPK 144 straipsnio 1 dalies požiūriu, o pareikšti turtiniai reikalavimai, nors atsakovų turtinė padėtis nėra žinoma, ieškinio suma yra didelė, ieškovai nurodė, kad atsakovai sieks išvengti galimo teismo sprendimo vykdymo, todėl gali objektyviai padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovai S. G. ir M. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

6. Argumentuoja, kad nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad ieškovai visiškai nepagrindė ieškinio, daug teiginių abejotini ir ginčytini, todėl prašoma priteisti suma gali sumažėti arba ieškinys gali būti atmestas visiškai. Taip pat argumentuoja, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jiems galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, kad atsakovai galėtų vengti jį vykdyti. Nurodo, jog yra sąžiningi žmonės ir jeigu bus priimtas ieškovams palankus sprendimas, jį įvykdys. Pažymi, kad ieškinio suma nėra didelė, todėl neproporcinga areštuoti jų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

7. Ieškovai M. P. ir V. P. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Argumentuoja, jog nors atsakovai teigia, kad ieškinio suma jiems nėra didelė, duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Teigia, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovų teigimu, objektyviai egzistuoja tikimybė, kad atsakovai, kuriems gresia didelio masto neigiamos pasekmės, gali elgtis nesąžiningai ir paslėpti turtą, todėl būtent atsakovai turi pateikti įrodymus, kad jų turtinė padėtis yra gera. Taip pat pažymi, kad tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, patys atsakovai iš dalies pripažįsta defektus, o sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra nagrinėjamas ginčas iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

11. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

12. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų argumentais dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Ieškovai ieškinyje aiškiai suformulavo jo pagrindą ir dalyką bei reiškiamus reikalavimus, kuriems pagrįsti prie ieškinio pridėjo rašytinius įrodymus, duomenų, kad reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje byloje nėra.

14. Kaip nurodyta anksčiau, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019 ir kt.).

15. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019 ir kt.).

16. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.), o ieškovai jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovų siekį išvengti ieškovams galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent ieškovams, prašantiems taikyti šį išimtinį ir itin kitos ginčo šalies interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovams galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).

17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje daroma išvada, kad vien aplinkybė, jog reiškiamas turtinis reikalavimas ir nemaža ieškinio suma savaime yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra duomenų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, tai nesudaro pagrindo teismui daryti išvados, jog atsakovai yra nemokūs ir iš jų būtų negalima išieškoti prašomos priteisti sumos, jeigu būtų patenkintas ieškovų reikalavimas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie atsakovų veiksmus, liudijančius jų ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, o ieškovų teiginiai, jog atsakovai imsis tokių veiksmų, nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galima bet kurioje proceso stadijoje, todėl pasikeitus situacijai ar aplinkybėms, ieškovai turi teisę pakartotinai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra pareiškėjo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju ieškovai tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovų prašymą.

19. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, kuria ieškovų M. P. ir V. P. reikalavimams užtikrinti atsakovams S. G. ir M. G. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja Irma Čuchraj