Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. K. 2015 m. sausio 22 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. sausio 22 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, būdamas viešoje vietoje, iškeikė necenzūriniais žodžiais pardavėją D. R..

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. A. K. iškeltą administracinę bylą už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str., nutraukė, nesant jo veikoje pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai A. A. K. administracinę bylą už pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., nutraukė.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK174 str. kyla už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Remiantis teismų praktika, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių veikos teisinį vertinimą, kaip smulkų chuliganizmą, lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei.

A.A. K. tiek paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjui pasakė, jog miltelių kaminams valyti pasibaigęs galiojimo terminas. Pardavėjas pasakė, kad padėtų miltelius ir eitų lauk, pavadino durniumi. A. A. K. teigė, kad nieko nesakęs išėjo iš parduotuvės (b. l. 7, 23). D. R., dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje teigė, kad A. A. K. iškeikė jį necenzūriniai žodžiais (b. l. 9, 24). Liudytojas I. L. teismo posėdžio metu parodė, kad atvykus pagal iškvietimą į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, D. R. paaiškino, jog A. A. K. užėjęs į parduotuvę jį iškeikė. Paties įvykio nei jis, nei tyrėja J. Š. nematė (b. l. 24). Apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojas I. L. patvirtino, jog A. A. K. atvykus policijos pareigūnams provokavo konfliktą, vartojo necenzūrinius žodžius. Tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas I. L. nesakė, jog A. A. K. vartojo necenzūrinius žodžius, tik parodė, kad su A. A. K. bendrauti buvo sunku, jis reiškė pastabas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, parduotuvėje buvo tik A. A. K. ir D. R.. D. R. teigė, kad A. A. K. iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, A. A. K. tai neigė. Byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. A. K. 2015 m. sausio 22 d., apie 10.20 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, būdamas viešoje vietoje, iškeikė necenzūriniais žodžiais pardavėją D. R..

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Todėl šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti, palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.