Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, atliekama pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo E. R. sulaikymo dienos.

Nuteistajam nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš E. R. civilinio ieškovo naudai priteista 126,04 Eur (vienas šimtas dvidešimt šeši eurai 4 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. R. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 6 d., apie 17.10 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje vaistinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), matant darbuotojai V. B., atvirai pasiėmė 2 vnt. antiperspiranto „Vichy“ jautriai odai – bendros 13,86 eurų vertės, 2 vnt. antiperspiranto „Vichy“, nepaliekančio žymių, – bendros 13,86 eurų vertės, 4 vnt. antiperspiranto „Vichy Stress resist“ – bendros 27,72 eurų vertės, 3 vnt. antiperspiranto „Vichy“, veiksmingo 48 val., – bendros 20,79 eurų vertės, 1 vnt. kremo veidui „Eucerin“ – 10,42 eurų vertės, 1 vnt. kremo veidui „Vichy Liftactiv DS“ – 16,60 eurų vertės, 1 vnt. kremų rinkinį „Eucerin“ – 10,42 eurų vertės, 1 vnt. serumo „Vichy Aqualia Termal“ – 12,37 eurų vertės, ir, susidėjęs visas prekes į striukės kišenes bei pastūmęs vaistinės darbuotoją V. B., pasišalino iš vaistinės, tai yra atvirai pagrobė 126,04, eurų vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai E. R. gali būti pasiekti tik paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atliekamą pataisos namuose.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, o E. R. gynėjas prašė jo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Priešingai nei teigiama skunde, ji nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti E. R. apeliacinį skundą nėra.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu.

8. E. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas 14 kartų teistas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu E. R. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, tad dėl šios nusikalstamos veikos jis negali būti laikomas teistu (baudžiamojo nusižengimo padarymas teistumo neužtraukia). Tačiau iki pastarojo nuosprendžio priėmimo jis buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžiu už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Nuteistasis bausmę pagal šį nuosprendį atliko 2015 m. rugsėjo 25 d., taigi, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčiu, turinčiu teistumą už šio nusikaltimo padarymą jis laikomas iki 2018 m. rugsėjo 25 d. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas nuteistas už 2017 m. gruodžio 6 d. tyčinio nusikaltimo padarymą, dar neišnykus teistumui pagal 2014 m. vasario 3 d. nuosprendį, konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir kaip sunkinančią E. R. baudžiamąją atsakomybę aplinkybę nurodė tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Priešingai nei teigiama skunde, draudimo bausti antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką (non bis in idem) principas tuo atveju, kai skiriant bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą įvertinami ankstesni nuteistojo teistumai, nepažeidžiamas. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

9. Pažymėtina, jog E. R. baustas administracine tvarka už smulkaus turto vagystes, teistas užsienyje, jis nėra saistomas tvirtais socialiniai ryšiais, kurie galėtų būti vertinami kaip apsauginis jo nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys. Nuteistasis, turėdamas 9 klasių išsilavinimą, nedirba ir nesimoko, nesiekia įgyti legalaus pragyvenimo šaltinio, o, kaip pats nurodo skunde, nusikalstamos veikos padarymą nagrinėjamoje byloje sąlygojo jo patiriami finansiniai sunkumai. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, beveik visos ankstesnės jo padarytos veikos taip pat buvo nukreiptos į neteisėtą svetimo turto užvaldymą, jis sistemingai nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus (nepilnametis), kas rodo, kad E. R. delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis (ir švelnesnėmis) baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio.

10. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos vagystę kvalifikuojančios aplinkybės, viena kurių – šios nusikalstamos veikos padarymas atvirai, tai yra matant kitiems asmenims. Tai lemia didesnį šias nusikalstamas veikas padariusio asmens pavojingumą. Be to, nuteistajam E. R. būdingas nusikaltimų modelis, kas rodo sistemingą nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, vien tai, jog ankstesniu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1260-288/2018 jam buvo paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už penkias nusikalstamas veikas, nėra esminė aplinkybė skiriant nuteistajam bausmę nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu E. R. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į skirtingą šių bei nagrinėjamoje byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, nėra pagrindo šių bylų aplinkybių bausmės skyrimo kontekste vertinti kaip analogiškų.

11. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašydamas neskirti jam apylinkės teismo nustatyto dydžio terminuoto laisvės atėmimo bausmės dėstė argumentus, jog šia bausmės rūšimi jis nebus skatinamas pasitaisyti, tačiau pažymėtina, kad nuteistajam pataisos įstaigose įgyvendinamomis elgesio pataisos priemonėmis bei programomis suteikiama galimybė savo teigiamu kryptingu elgesiu įrodyti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi E. R. ir toliau darė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus) nuosavybei, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmės dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog jam paskirta bausmė, kuri nuteistajam pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sumažinta vienu trečdaliu, turėtų būti dar labiau mažinama. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.