Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai I.J. (ji ir nepilnamečių pareiškėjų K.Š., M.Š. atstovė pagal įstatymą),

atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei L.G.,

nedalyvaujant pareiškėjams: M.Š. (jis ir nepilnamečių pareiškėjų K.Š., M.Š. atstovas pagal įstatymą), K.Š., M.Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I.J., M.Š., K.Š. (g. (duomenys neskelbtini) ), M.Š. (g. (duomenys neskelbtini).), atstovaujamų atstovų pagal įstatymą I.J. ir M.Š., patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (trečiasis suinteresuotas asmuo D.P.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjų patirti išgyvenimai nepatenka į CK 6.250 straipsnyje pateiktus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Be to, įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėjai nepateikia konkrečių duomenų, įrodančių jų patirtus neigiamus išgyvenus, patenkančius į CK 6.250 straipsnyje pateiktus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Atkreipė dėmesį į Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus Šakių grupės specialistės D. P. veiksmus po padaryto pažeidimo. Kaip nurodė ir pati pareiškėja I. J., ji 2017 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus Šakių grupę dėl negaliojančios asmens tapatybės kortelės. Paaiškėjus aplinkybei, kad per klaidą buvo paskelbta negaliojančia pareiškėjos asmens tapatybės kortelė, D. P. iš savo asmeninių lėšų neatlygintinai pareiškėjai I. J.parengė naują asmens tapatybės kortelę. Be to, Išvadoje nustatyta, jog D. P. pareiškėjai geranoriškai siūlė kompensuoti 600 Eur patirtą turtinę žalą, tačiau pareiškėja atsisakė pasiūlytos pinigų sumos kompensuojant patirtą turtinę žalą. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog D. P. aktyviais veiksmais stengėsi atlyginti pareiškėjai padarytą skriaudą, atkurti pažeistą teisę bei kompensuoti patirtą turtinę žalą.

Pareiškėjų patikslintas skundas patenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjai kildina iš neteisėtų Marijampolės AVPK pareigūnės veiksmų, nepagrįstai asmens dokumentų išrašymo sistemoje pareiškėjos I. J. asmens tapatybės kortelę paskelbiant negaliojančia, ko pasėkoje pareiškėjai neišvyko į iš anksto suplanuotą kelionę.

Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog pareiškėjai įsigijo kelionės bilietus 2017 m. kovo 31 d. skrydžiui Kaunas - Londonas ir atgaliniam 2017 m. balandžio 3 d. skrydžiui Londonas – Kaunas, už kuriuos sumokėjo 356,92 Eur (I tomas, b. l. 14-16). Kadangi pareiškėjos I. J. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta negaliojančia nuo 2017 m. kovo 13 d., 2017 m. kovo 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardos pareigūnai sulaikė pareiškėją I. J. aplinkybių išsiaiškinimui, taip pat buvo surašytas Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas dėl asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) poėmio (I tomas, b. l. 18), ko pasėkoje pareiškėjai neišskrido į iš anksto suplanuotą kelionę į Londoną. Pareiškėja 2017 m. balandžio 5 d. skundu kreipėsi į Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus Šakių grupės viršininkę, kuriame nurodė, kad 2017 m. balandžio 3 d. pareiškėjai atvykus į Migracijos tarnybos Šakių grupę, buvo nustatytas faktas, jog Marijampolės AVPK Migracijos tarnybos Šakių grupės darbuotoja dėl savo aplaidumo ir neatidumo atliko neteisėtus veiksmus, t. y. paskelbė pareiškėjos I. J. asmens tapatybės kortelę negaliojančia bei prašė atlikti išsamų tyrimą dėl pareigūnų netinkamo pareigų vykdymo, nustatyti kaltus asmenis, iki 2017 m. gegužės 1 d. atlyginti patirtą žalą (I tomas, b. l. 19-20). Marijampolės AVPK buvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurį atlikus nustatyta, kad Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus Šakių grupės specialistė D. P. (trečiasis suinteresuotas asmuo) 2017 m. kovo 13 d. Asmens dokumentų išrašymo sistemoje paskelbdama negaliojančia pareiškėjai I. J. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė asmens dokumentų paskelbimo negaliojančiais tvarką ir už šį pažeidimą priimtas sprendimas skirti D. P. tarnybinę nuobaudą – pastabą (I tomas, b. l. 23, 41-42, 43-47).

CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, neteisėti Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus Šakių grupės specialistės D. P. veiksmai, yra konstatuoti Marijampolės AVPK 2017 m. balandžio 20 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (I tomas, b. l. 43-48). Išvadoje be kita ko konstatuota, jog Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus Šakių grupės specialistė D. P. be teisinio pagrindo (nesant pranešimo apie prarastą asmens tapatybės kortelę) Asmens dokumentų išrašymo sistemoje paskelbdama negaliojančia I. J. išduotą ir iki 2020 m. liepos 2 d. galiojusią asmens tapatybė skrotelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. veikdama priešingai kaip to reikalauja žinomi ir jos tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, pažeidė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais tvarkos aprašo 62.3 punktą ir Marijampolės AVPK Migracijos skyriaus Šakių grupės specialisto pareigybės aprašymo 7.5.1. punktą, 7.8. punktą. Nustatyta kaltės forma – neatsargumas, pažeidimo objektas – nustatyta asmens dokumentų paskelbimo negaliojančiais tvarka, pažeidimo pasekmės – pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 punkto reikalavimai ir pažeista I. J. teisė laisvai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Atsakovo atstovas Marijampolės AVPK neneigia neteisėtų veiksmų buvimo fakto, taip pat neneigia, jog dėl Marijampolės AVPK darbuotojos neteisėtų veiksmų pareiškėjai I. J.buvo suvaržyta teisė laisvai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau nesutinka su pareiškėjų prašomos turtinės ir neturtinės žalos, kurią turi atlyginti atsakovas, dydžiu. Taigi, nustačius atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjams buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma, pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos turinio matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjai I. J. ir M. Š. turėjo vykti į kelionę su mažamečiais (4 metų ir 11 mėnesių) vaikais (I tomas, b. l. 10, 11), todėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams I. J. sulaikius aplinkybių išsiaiškinimo, M. Š. vienas likęs vienas su 2 mažamečiais vaikais, iki pat lėktuvo išskridimo (lėktuvas į Londoną turėjo išskristi 2017 m. kovo 31 d. 13.05 val. (I tomas, b. l. 14), 2017 m. kovo 31 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas surašytas 12.45 min. (I tomas, b. l. 18) objektyviai negalėjo susisiekti su pareiškėja I. J. (sutuoktine), išsiaiškinti situacijos ir suderinti tolimesnių veiksmų. Todėl nėra pagrindo vertinti, jog M. Š. priėmė nepagrįstą sprendimą neskristi vienas su mažamečiais vaikais į Londoną. Teismo vertinimu yra pagrindas priteisti visą už 4 pareiškėjų bilietus sumokėtą 356,62 Eur sumą (ABTĮ 56 str.). Atsakovo atstovo argumentas, jog byloje nepateikta duomenų, kiek kainavo sūnaus M. Š. bilietas, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi nėra pagrindo išskirti kiekvieno šeimos nario bilieto kainos, nes pareiškėjai prašo priteisti ir byloje esantys įrodymai patvirtina bendrą patirtų išlaidų už lėktuvo bilietus sumą.

Patirtą turtinę žalą dėl 50 Eur išlaidų degalams vykstant iš pareiškėjų gyvenamosios vietos į Kauno oro uostą ir atgal pareiškėjai grindžia UAB „Baltic petroleum“ 2017 m. kovo 15 d. kvitu, iš kurio matyti, jog pareiškėjai už kurą sumokėjo 35,40 Eur ir UAB „Baltic petroleum“ 2017 m. kovo 31 d. kvitu, kuris patvirtina, jog už kurą pareiškėjai sumokėjo 22,95 Eur (I tomas, b. l. 17). Išlaidos, patirtos vykstant iš pareiškėjų gyvenamosios vietos į oro uostą ir atgal, laikytinos pagrįstomis ir taip pat priteistinos iš atsakovo. Darydamas šią išvadą teismas taip vertina objektyviai visiems žinomą vidutinį atstumą nuo pareiškėjų gyvenamosios vietos iki oro uosto. Suma, sumokėta už kurą automobiliui, kuriuo važiavo ne mažiau 4 asmenų, nėra akivaizdžiai per didelė ir laikytina protingomis išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra sutuoktiniai (I tomas, b. l. 9), jų teigimu už bilietus ir kurą buvo mokama iš bendro šeimos biudžeto, pareiškėjų patirta 406,92 Eur turtinė žala priteistina I. J. ir M.Š. lygiomis dalimis – po 203,46 Eur.

Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti neturtinę žalą: I. J. – 1200 Eur, M.Š.– 500 Eur, K. Š.– 200 Eur, M. Š. (g. (g. (duomenys neskelbtini)) – 100 Eur. Patirtą žalą pareiškėjai įrodinėja tuo, kad neįvyko ilgai planuotos ir lauktos šeimos atostogos, valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojų sulaikyta pareiškėja I. J. patyrė didelį stresą ir pažeminimą, pasijuto nepilnaverčiu žmogumi, pareiškėjas M. Š. patyrė didelį sukrėtimą, baimę už savo sutuoktinę, buvo šokiruotas ir pasimetęs, jam atsirado nesaugumo ir nepasitikėjimo jausmas, pareiškėjų dukra K.Š. verkė ir nesuprato, ką blogo padarė, jog negali eiti į lėktuvą, šis įvykis dalinai sugriovė vaiko pasitikėjimą tėvais, o sūnus M. Š. kelionės metu buvo 10 mėnesių amžiaus, tuo metu, pati pareiškėja I.J. pati jį maitino, todėl esant tokiai stresinei situacijai, sūnus M. Š. visą savaitę naktimis blogai miegojo, buvo neramus, galimai tai įtakojo stresas, persidavęs su motinos pienu.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Teismas pažymi, kad administracinėje byloje nėra pakankamo pagrindo įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių aplinkybę, jog mažamečiai K. Š. bei M. Š. patyrė neturtinę žalą, kurią galima būtų įvertinti pinigais. Tačiau nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sprendžia, jog nėra pagrindo netikėti, jog pareiškėjai I. J. ir M. Š. patyrė negatyvius išgyvenimus dėl atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų. Jiems kilo įtampa ir stresas, skaudūs išgyvenimai dėl to, jog šeima neturėjo galimybės išvykti atostogų, stresas ir įtampa atsirado ir dėl pareiškėjos I. J. sulaikymo oro uoste. Teismo nuomone, tarp paminėtos pareiškėjų patirtos neturtinės žalos ir neteisėtų Marijampolės AVPK veiksmų yra neginčytinas tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. ši žala laikytina neteisėtų pareigūnų veiksmų rezultatu. Esant visoms trims valstybės civilinės atsakomybės sąlygoms: neturtinei žalai, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui tarp jų – konstatuotina valstybės civilinė atsakomybė. Atsižvelgdamas į pažeidimų intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjų patirtus nepatogumus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjai I. J. padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 800 Eur, pareiškėjui M. Š. padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 400 Eur.

Likusieji proceso šalių išdėstyti argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui ir nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimo dalykui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Pažymėtina, kad LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai I. J. (g. (duomenys neskelbtini) m.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 203,46 Eur (du šimtus tris eurus, keturiasdešimt šešis centus) turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui M. Š.(g. (duomenys neskelbtini)m.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 203,46 Eur (du šimtus tris eurus, keturiasdešimt šešis centus) turtinei žalai atlyginti ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.