Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., ir jam skirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., R. R. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje prieš šeimos narį – sugyventinę J. D., o būtent: 2016 m. vasario 11 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė J. D. vieną kartą kumščiu į krūtinę bei spyrė jai vieną kartą į krūtinę, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nuteistasis skunde nurodo, kad J. D. jam atleido, su sugyventine gyvena jau septynerius metus, pastarajai reikia jo materialinės paramos. Nuteistasis teigia, jog gailisi ir pažada, kad ateityje toks jo elgesys nepasikartos.

Apygardos teismo posėdyje nuteistasis R. R. bei jo gynėja ir nukentėjusioji J. D. prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės R. R. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog jam yra paskirta per griežta bausmė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. R. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė, ir pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad R. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), į tai, kad apeliantas nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat įvertino kitus R. R. asmenį charakterizuojančius duomenis: ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai, numatytus BK 140 str. 1 d., 2 d. (37–44 b. l.), baustas administracine tvarka (65–82 b. l.), ir R. R. už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skyrė laisvės atėmimą 9 mėnesiams, t. y. bausmę, kuri yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios laisvės atėmimo bausmės vidurkis (1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia bausmė yra teisinga ir ne per griežta, jos švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas ir taip nuteistajam R. R., taikydamas BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Tai, kad nukentėjusioji J. D. nuteistajam R. R. atleido, nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nusikaltimo ir R. R. asmenybės pavojingumą. Nors nuteistasis žada, kad jo nusikalstamas elgesys nepasikartos, iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. praeityje jau du kartus teistas dėl smurtinių nusikalstamų veikų J. D. atžvilgiu, paskiriant švelnesnes bausmes – areštą (55–61 b. l.), tačiau teigiamų išvadų nepadarė. Nuteistojo R. R. apeliacinio skundo teiginiai dėl materialinės paramos J. D. laikytini deklaratyviais, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog R. R. nedirba (87 b. l.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš aptartų aplinkybių aišku, jog nuteistasis R. R. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisei priešingas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, o tai, vertinant BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog R. R. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendį, kaip apeliaciniu skundu prašo nuteistasis R. R., nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.