- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-17
- Bylos Nr.
- e2-25869-545/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19898-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. T.
- Kategorijos
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei J. T., –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Legal Balance“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. T. 592,77 Eur negrąžinto kredito, 110,55 Eur (89,13 Eur + 21,42 Eur) mokėjimo palūkanų, 26,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 592,77 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 211,50 Eur administravimo mokesčio, 23,23 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 131,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (11,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 121,00 Eur teisinei advokato pagalbai apmokėti).
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad pradinis kreditorius ir atsakovė 2018-08-23 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-scbxp8dw, (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 600,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 371,04 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 26,00 proc.) ir 216,00 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
Taip pat nurodė, kad 2018-07-31 ieškovo UAB „Legal Balance“ ir pradinio kreditoriaus buvo pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis RP2018-08/01, kurios pagrindu pirminis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovas prašo ieškinį tenkinti.
Ieškovo reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovo prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirminis kreditorius AB BnP Finance su atsakove 2018-08-23 sudarė Paskolos sutartį BOB-scbxp8dw, kurios pagrindu AB BnP Finance suteikė atsakovei 600,00 Eur paskolą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą paskolą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
Atsakovei nevykdant įsipareigojimų 2019-02-05 Pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2019-02-05/0 atsakovė buvo įspėta dėl įsipareigojimų nevykdymo bei pranešimu dėl sutarties nutraukimo atsakovei pranešta, kad sutarties nutraukimas įsigalioja 2019-02-15. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir liko skolinga 592,77 Eur skolos, 211,50 Eur Sutarties administravimo mokesčio, iš viso 110,55 Eur mokėjimo palūkanų, taip pat vadovaujantis Sutarties nuostatomis priskaičiuota 23,23 Eur delspinigių. Delspinigiai apskaičiuoti už kiekvieną dieną po 0,05 proc. nuo visos nesumokėtos sumos, po sutarties nutraukimo, iki bylos iškėlimo teisme dienos, tačiau neviršijant 180 d. laikotarpio.
Taip pat nustatyta, kad 2018-07-31 ieškovas ir UAB BnP Finance pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/01, kurios pagrindu ieškovas (2019-04-30) įgijo reikalavimo teisę į atsakovės susidariusį įsiskolinimą pagal 2018-08-23 Paskolos sutartį Nr. BOB-scbxp8dw.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas 2019-05-02 pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.
Dėl skolos priteisimo.
Civilinio kodekso 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovės 592,77 Eur dydžio negrąžinto kredito dalies ir 211,50 Eur administravimo mokesčio ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Dėl delspinigių.
CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytoje Sutartyje buvo numatytas 0,05 proc. per dieną delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos (Sutarties 6.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 23,23 Eur delspinigių už 52 dienas iki kreipimosi į teismą dienos tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
Dėl mokėjimo palūkanų.
Vadovaujantis Paskolos sutarties BOB-scbxp8dw bendrųjų sąlygų 1.17 punktu už naudojamasi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas mokėjimo palūkanas. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju iki Reikalavimo perleidimo dienos (2019-04-30), atsakovei nevykdant savo prievolių pagal Sutartį susidarė 89,13 Eur mokėjimo palūkanų įsiskolinimas, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi šias palūkanas, todėl ieškovui priteistina 89,13 Eur palūkanų.
Po Reikalavimo perleidimo dienos (2019-05-31) iki bylos iškėlimo teisme dienos susidarė 21,42 Eur mokėjimo palūkanų įsiskolinimas, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi šias palūkanas, todėl ieškovui taip pat priteistina ir 21,42 Eur palūkanų.
Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 110,55 Eur (89,13 Eur + 21,42 Eur) mokėjimo palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos.
Dėl 26 proc. mokėjimo palūkanų.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010), taigi atsakovei nustojus vykdyti prievoles pagal Sutartį pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais neišnyko. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 punktu ir Sutarties specialiosiomis sąlygomis pradinis kreditorius ir atsakovė susitarė dėl 26 procentų mokėjimo palūkanų normos skaičiuotinos nuo vartojimo kredito sumos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui 592,77 Eur negrąžintą kredito dalį (CPK 178 str.). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 26 proc. mokėjimo palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito 592,77 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo preliminariu sprendimu priteistos 938,05 Eur sumos (592,77 Eur + 110,55 Eur + 211,50 Eur + 23,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-17) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 132,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – 11,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 121,00 Eur teisinei advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 98 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 262, 424- 428 straipsniais, teismas, –
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai 592,77 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt du Eur 77 ct) negrąžinto kredito 110,55 Eur (vieną šimtą dešimt Eur 55 ct) mokėjimo palūkanas, 26,00 proc. mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos 592,77 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 211,50 Eur administravimo mokesčio, 23,23 Eur (dvidešimt tris Eur 23 ct) delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 938,05 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-17) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo bei 132,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidas
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo kopijos įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.
Įvykdžius preliminarų teismo sprendimą per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo ir raštu pateikus teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikins ir bylą nutrauks.
Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.