Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Plungėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės r., dirbantis, neteistas, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 6 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai bei nežymiai surikdyta kitų žmonių sveikata.

Tai yra, kaltinamasis S. Š., 2013 m. liepos 20 d. apie 4.35 val., Babrungėnų k., Babrungo sen., Plungės r., kelio Pauošniai-Plateliai 5,99 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,02 promilės), vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, viršijo didžiausią leistiną 90 km/h važiavimo greitį eismo įvykio vietoje,- važiavo 100-110 km/h greičiu, dėl to nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir trenkėsi į pakelės griovio šlaitą. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų šio automobilio keleivis V. A. J. žuvo, keleiviui E. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviams M. J. bei M. Ž. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.

Šiais neatsargiais veiksmais S. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 133 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusiųjų bei žuvusiojo prašymu jis važiavo parvežti P. Š., Ž. G. ir žuvusįjį V. A. J. į Plungės miestą. Į automobilį sulipo daugiau asmenų, negu leidžiama vežti pagal kelių eismo taisykles, bet jis vis tiek važiavo. Jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Važiavo 100-110 km/h greičiu. Eismo įvykis įvyko dėl nepasirinkto saugaus greičio ir dėl perpildyto automobilio, nes jame važiavo 7 asmenys.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Nukentėjusysis M. Ž. parodė, kad 2013-07-20, apie 3:30 val., kartu su draugais išėjo iš kavinės „Bildukas“, sutiko S. Š.. Jis buvo atvykęs automobiliu „Volkswagen Golf“. Prie kavinės dar išgėrė brendžio, paprašė, kad S. Š. parvežtų namo. Šiam sutikus, visi sėdo į automobilį ir išvažiavo. Vairavo S. Š.. S. Š. vairavo greitai ir pavojingai, dėl to prarado automobilio kontrolę- automobilis nuslydo nuo kelio. Eismo įvykio metu jis patyrė nežymius sužalojimus, pretenzijų niekam nereiškia. (T. 1, b.l. 43,44)

Nukentėjusysis M. J. patvirtino M. Ž. parodymus, jog prieš eismo įvykį automobilį „Volkswagen Golf“ vairavo S. Š. bei tai, kad jis akivaizdžiai viršijo didžiausią leistiną greitį ir važiavo pavojingai, dėl ko automobilis nuslydo nuo kelio. Dėl patirto nežymaus sužalojimo pretenzijų niekam nereiškia. (T. 1, b.l. 47,48)

Nukentėjusysis E. T. patvirtino kitų keleivių parodymus, kad S. Š. automobilį vairavo greitai bei pavojingai. Pretenzijų dėl patirto sužalojimo niekam nereiškia, žala atlyginta. (T. 1, b.l. 53, 90)

Liudytojas Ž. G. parodė, kad važiavo S. Š. vairuojamu automobiliu. Eismo įvykio aplinkybių negali nurodyti, nes automobilyje miegojo. (T. 1, b.l. 55)

Liudytojas P. Š. parodė, kad prieš eismo įvykį važiavo S. Š. vairuojamu automobiliu. S. Š. važiavo labai greitai ir pavojingai, kodėl jis taip elgėsi, nežino. Važiuojant link Platelių dideliu greičiu, automobilį sumėtė, S. Š. jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo. (T. 1, b.l. 57)

Liudytojas L. A. parodė, kad automobilį „Volkswagen Golf“ vairavo S. Š., jis važiavo labai greitai- apie 120-130 km/h greičiu ir važiuojant link Platelių nesuvaldė automobilio bei nuvažiavo nuo kelio. (T. 1, b.l. 58)

Liudytoja E. S. parodė, kad 2013-07-20 vakare paskolino savo automobilį „Volkswagen Golf“ S. Š.. Apie eismo įvykio aplinkybes nieko konkretaus nežino. Dėl sugadino automobilio pretenzijų nereiškia. (T. 1, b.l. 59)

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos automobilio „Volkswagen Golf“ tiesaus bei šoninio manevravimo bei slydimo žymės- iš viso 129 m ruože. Automobilis „Volkswagen Golf nuvažiavęs nuo kelio, apgadinta jo priekinė, galinė dalys. (T. 1, b.l. 5-15)

2013-07-31 specialisto išvadoje Nr. T-A 7239/13(01) nurodyta, kad S. Š. kraujyje rasta 1,02 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Kraujo ėminys paimtas 2013-07-20 07:00 val. (T. 1, b.l. 22)

2013-07-22 specialisto išvadoje Nr. M501/13(03) nurodyta, kad V. A. J. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Lavono kraujyje rasta 2,46 ‰ , šlapime- 3,33 ‰ (promilės) etilo alkoholio. (T. 1, b.l. 24-26, 27)

2013-08-02 specialisto išvadoje Nr. G 1629/13(03) nurodyta, kad M. Ž. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (T. 1, b.l. 30)

2013-08-02 specialisto išvadoje Nr. G 1628/13(03) nurodyta, kad M. J. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (T. 1, b.l. 32)

2013-09-17 specialisto išvadoje Nr. G 2026/13(03) nurodyta, kad E. T. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (T. 1, b.l. 38)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo V. A. J. ir buvo nesunkiai sutrikdyta E. T. sveikata bei nežymiai surikdyta M. J. ir M. Ž. sveikata, todėl S. Š. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino didžiąją dalį žalos nukentėjusiajam E. T., bei dalį žalos nukentėjusiesiems A. ir D. J. ir regreso teise draudimo bendrovei, veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiųjų elgesys-važiavimas keleivių perpildytame automobilyje neprisisegus saugos diržų. Jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 str. numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 1 ir 2 d., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, kad nusikalto pirmą kartą, nėra baustas administracine tvarka, tai rodo, kad nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, kad įvykdyta veika yra atsitiktinio pobūdžio, dirba užsienyje. Be to, kaltinamasis pats pranešė apie padarytą veiką, iškvietė pagalbą. Darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę negu įstatymo už padarytą veiką numatytas bausmės vidurkis ir atidedant bausmės vykdymą.

Yra sąlygos taikyti kaltinamajam BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl paskirta bausmė sumažintina 1/3.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013), jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad: kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles; BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad eismo įvykį kaltinamasis sukėlė šiurkščiai pažeisdamas, kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam uždrausti vairuoti visų rūšių transporto priemones.

2013 m. spalio 17 d. Plungės r. apylinkės teismo nutartimi S. Š. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas vairuoti visų rūšių transporto priemones trejų metų laikotarpiui, ši nutartis yra vykdoma nuo jos priėmimo dienos, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikas įskaitytinas į uždraudimo naudotis specialia teise laiką pagal nuosprendį.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. J. ir D. J. ieškinyje nurodo, kad eismo įvykio metu žuvo jų sūnus. Jiems buvo padaryta didžiulė moralinė žala, nes su sūnumi buvo labai artimi, nuolat bendravo, kartu gyveno, turėjo lūkesčių, kad sūnus jais rūpinsis senatvėje. Dėl sūnaus netekties jie patyrė dvasinį sukrėtimą ir įvairių nepatogumų, išgyvenimus ir depresiją, iki šio laiko negali susitaikyti su jiems brangaus ir mylimo žmogaus praradimu. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, pasikėsino į didžiausią vertybę-žmogaus gyvybę ir ją atėmė.

Dėl šių priežasčių mano, kad iš kaltinamojo kiekvienam iš jų turi būti priteista po 25000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Draudimo bendrovė išmokėjo jiems 1290,15 eurų laidojimo išlaidų, 2896,20 eurų kapavietės bei paminklo pastatymo išlaidų ir 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tai patvirtina draudimo bendrovės GJENSIDIGE raštas dėl draudimo išmokos apskaičiavimo. (T. 1, b.l. 151-152) Kaltinamasis sumokėjo 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kadangi draudimo bendrovė ir kaltinamasis iš dalies kompensavo neturtinę žalą, prašo priteisti iš kaltinamojo kiekvienam po 22650 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir advokato atstovavimo išlaidas.

Mano, kad tarp jų ir kaltinamojo sudarytas taikus susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nebegalioja, nes šią sutartį kaltinamasis nuraukė nemokėdamas jiems pagal susitarimą žalos atlyginimo, dėl to jie patyrė didelių išgyvenimų ir nepatogumų, nes kaltinamuoju pasitikėjo ir manė kad kaltinamasis susitarimą vykdys, tačiau susitarimą dėl žalos atlyginimo kaltinamasis ignoravo, tuo aitrindamas skaudžius prisiminimus ir išgyvenimus.

Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies, sutinka nukentėjusiesiems A. ir D. J. sumokėti 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį prašo atmesti, nes neturi galimybės sumokėti. Jo realios pajamos yra apie 1100 eurų per mėnesį, pagal susitarimą moka regreso tvarka draudimo bendrovei jos išmokėtą žalos atlyginimą dėl šio eismo įvykio, nukentėjusiajam E. T. sumokėjo 2027,34 eurų žalos atlyginimo. Nemokėjo nukentėjusiesiems A. ir D. J. žalos atlyginimo pagal susitarimą, nes manė, kad svarbiau atsiskaityti su E. T., kuris nebuvo jam pažįstamas.

Byloje yra nukentėjusiųjų A. J. ir D. J. bei kaltinamojo S. Š. 2013-09-13 susitarimas dėl 11584.80 eurų (40 000 litų) žalos atlyginimo (5792.40 eurų (20 000 litų)- turtinės ir 5792.40 eurų (20 000 litų)- neturtinės žalos). Iš šio susitarimo matyti, kad S. Š. įsipareigojo iki 2014-10-01 atlyginti 2896.20 eurų (10 000 litų) žalą, iki 2015-10-01- 2896.20 eurų (10 000 litų) žalą, iki 2016-10-01- 2896.20 eurų (10 000 litų) žalą, iki 2017-10-01- 2896.20 eurų (10 000 litų) žalą. (T. 1, b.l. 86-88)

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam (arba už šio veikas materialiai atsakingiems asmenims) civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys nagrinėjamas ir išsprendžiamas priimant nuosprendį (BPK 113, 115 straipsniai). Tuo atveju, kai dėl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo patiria neturtinę žalą, jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė - neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, kaltinamajam S. Š. pažeidus KET taisykles, įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo V. A. J..

Žuvus sūnui, su kuriuo kartu gyveno ir palaikė glaudžius tarpusavio ryšius, bei turėjo vilčių ateičiai, akivaizdu, kad nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus patiria iki šiol, nes kaltinamajam nemokant žalos atlyginimo pagal susitarimą, turėjo vėl pergyventi sūnaus žūties aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir bylos nagrinėjimo teisme, tai padidino patirtą neturtinę žalą.

Įvertinus visas šias aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuluojamą praktiką, kad S. Š. veiksmai įstatymo vertinami neatsargiais, taip pat aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiųjų elgesys-važiavimas keleivių perpildytame automobilyje neprisisegus saugos diržų, ką patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymai bei specialisto išvada dėl V. A. J. mirties nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, kad dirba, yra jaunas, darbingas, atlygino didžiąją dalį žalos nukentėjusiajam E. T., pagal susitarimą moka draudimo bendrovei žalos atlyginimą, išmokėtą nukentėjusiesiems dėl šio eismo įvykio. Teismo manymu, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, A. J. ir D. J. patirta neturtinė žala vertintina kiekvieno po 7000 eurų.

Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (LAT nutartis Nr. 2K-272/2011).

Draudimo bendrovė sumokėjo nukentėjusiesiems 4000 eurų, kaltinamasis sumokėjo 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo, todėl šias sumas išskaičiavus iš nustatyto neturtinės žalos dydžio, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, jiems priteistina iš kaltinamojo po 4650 eurų kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmestina.

Nukentėjusysis A. J. turėjo 800 eurų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovas paslaugoms apmokėti, todėl šios išlaidos priteistinos jam iš kaltinamojo. (LR BPK 106 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį ir paskirti jai bausmę –laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams;

vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę sumažintą bausmę- laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5) punktu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, uždrausti S. Š. naudotis specialia teise-teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejus) metus. Uždraudimo naudotis specialia teise terminą skaičiuoti nuo 2013 m. spalio 17 d. Plungės r. apylinkės teismo nutarties, kuria S. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas vairuoti visų rūšių transporto priemones trejų metų laikotarpiui, priėmimo dienos.

D. J., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš nuteistojo S. Š. 4650 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

A. J., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš nuteistojo S. Š. 4650 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti A. J. iš nuteistojo S. Š. 800 eurų išlaidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovas paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.