- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2YT-5334-632/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00707-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustinas Mitkus
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- M. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę neįgalumo pensijai gauti turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. S. ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) skyrius atsisakė jam skirti neįgalumo pensiją esant mažesniam nei 60 procentų netekto darbingumo, nes jis neatitinka Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 2 punkto, pagal kurį jam iki sukako 24 metai turėjo būti nustatytas 45 procentų ir didesnis nedarbingumas. Pareiškėjas neįgalus buvo nuo pat vaikystės, dėl savo protinės negalios ir tėvų nepriežiūros laiku ir tinkamai neįgyvendino savo teisių dėl neįgalumo nustatymo. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo vaikystės buvo neįgalus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotasis asmuo (duomenys neskelbtini) skyrius su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjas gavęs neigiamą atsakymą dėl pensijos neskyrimo privalėjo skųsti jį administracine tvarka. Nurodo teismų praktiką, pagal kurią teismai analogišką bylą nutraukė.
3. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad Tarnyba nedarbingumo lygį nustato vadovaudamasi sveikatos priežiūros įstaigų medicininiais dokumentais. Nustatomą darbingumo lygio priežastį lemia ne jos atsiradimo pagrindo laikas, o darbingumo lygio nustatymo momentas, todėl neįgalumo laiko (momento) nustatymas reikšmės neturi ir teisinių pasekmių nesukels.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, o suinteresuotojo asmens (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovė su pareiškimu nesutiko, bylą prašė nutraukti atsiliepimo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byla nutrauktina.
5. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).
6. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (neįgalumą nuo vaikystės ) tikslu gauti šalpos neįgalumo pensiją pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo (toliau – Šalpos pensijų įstatymas) 5 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, pripažinti netekusiais 45 procentų ir daugiau darbingumo iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių pripažinti netekusiais 45 procentų ir daugiau darbingumo po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai.
7. Šalpos neįgalumo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-759 patvirtintų Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Nuostatų 4 ir 5 punkte nurodyti dokumentai, kurių pagrindu priimamas sprendimas dėl šalpos neįgalumo pensijos skyrimo ir (ar) mokėjimo. Nuostatų 5.1 papunktyje nurodyta, kad, priimant sprendimą dėl šalpos neįgalumo pensijos skyrimo ir (ar) mokėjimo, jeigu asmuo pripažintas invalidu iki 2005 m. liepos 1 d., kartu su Nuostatų 4 punkte nurodytais dokumentais papildomai vertinami Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) išduota vaiko invalidumo pažyma arba Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotas invalidumo pažymėjimas.
8. Taigi, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, siekiant gauti šalpos neįgalumo pensiją, yra svarbus ne ligos diagnozavimo, asmens susirgimo faktas, o netekto darbingumo lygio (anksčiau – invalidumo) nustatymo faktas (LAT byla Nr. e3K-3-228-687/2017). Asmeniui, norinčiam gauti šalpos neįgalumo pensiją, darbingumo lygis (anksčiau – invalidumas) turi būti nustatytas iki 24 metų, tačiau ne vėliau kaip iki jam sukanka 26 metai.
9. Dokumentų, įrodančių, kad M. S. nuo vaikystės buvo neįgalus, byloje nėra, iš pateiktų dokumentų matyti, kad darbingumo lygis Pareiškėjui nustatytas nuo 2020-09-30, t. y. jam esant 41 metų amžiaus, ir kaip teisingai nurodo (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovė, sprendimas administracine tvarka nebuvo skundžiamas.
10. Netekto darbingumo lygį (invalidumą) nustato kompetentingos institucijos, todėl asmens, sergančio atitinkama liga (-omis), tapimas invalidu nėra nustatomas kitaip, nei kompetetingoms institucijoms nustatant invalidumą. Teisės aktais yra nustatyta speciali tokių klausimų sprendimo tvarka. Asmens pripažinimą invalidu iki 2005-07-01, vadovaujantis Nuostatų 5.1. papunkčiu, patvirtina GKK išduota pažyma arba Valstybinės medicinos socialinės ekspertizės komisijos išduotas invalidumo pažymėjimas. Bylos nagrinėjimo metu tokia kompetentinga institucija yra NDNT. Vadovaudamasi Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašu, patvirtintu LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei LR Švietimo ir mokslo ministro 2005-03-23 įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487, NDNT priima sprendimus dėl asmens neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino. Pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V479, NDNT nustato darbingumo lygį.
11. Kompetentingos institucijos, turėjusios teisę pripažinti asmenį neįgaliu (invalidu) sprendimo, priimto iki Pareiškėjui sukankant 24 ar 26 metai, byloje pateikta nėra ir Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad toks sprendimas buvo. Priešingai, pareiškime nurodoma, kad „Pareiškėjui iki 18 metų nebuvo išduotas joks jo invalidumą patvirtinantis dokumentas (...)“. Tuo tarpu, Pareiškėjo reikalavimas nustatyti juridinį faktą, kad jis buvo pripažintas invalidu nuo vaikystės, yra reikalavimas nustatyti faktą, kurio nebuvo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie M. S. nuo gimimo nustatytą darbingumo lygį.
12. Prie Pareiškimo pridėti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad Pareiškėjas atitinka Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 2 punkte keliamus reikalavimus teisei į šalpos neįgalumo pensiją. Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tik VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2020-09-23 išduotu siuntimu į NDNT, pateikta ligos anamneze.
13. Pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kai dėl tokio fakto pagal kompetenciją priima sprendimus (duomenys neskelbtini) skyriai ir kai yra priimtas galiojantis pareiškėjui nepalankus nurodytos institucijos sprendimas, reikštų teismo įsiterpimą į nurodytos institucijos įstatymų priskirtą kompetenciją priimti tokio pobūdžio sprendimus, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Civilinę bylą nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.